BBC naujienų rusų kalba tarnybos internetinėje svetainėje spausdinamame straipsnyje rašoma, kad per pastaruosius aštuonerius metus Europos Komisija (EK) Europos Sąjungos Teisingumo teismui Vengriją apskundė tris kartus, o Lenkiją – keturis.
Visi skundai susiję su teisės viršenybės ir valdžių padalijimo principų pažeidimais.
Dėl daugumos šių skundų Teismas jau priėmė sprendimus – ne Budapešto ir Varšuvos naudai.
Praėjusį sekmadienį prezidento rinkimus Lenkijoje laimėjo valdančiosios partijos kandidatas Andrzejus Duda, kuris rinkimų kampanijos metu sukėlė daug triukšmo pareikšddamas, kad LGBT ideologija – blogiau nei komunizmas.
Daugelio europiečių akimis, tai – irgi esminių ES principų pažeidimas.
Konkrečiai – draudimo diskriminuoti dėl seksualinės orientacijos.
Kaip bebūtų, nepaisant visų Vengrijos ir Lenkijos valdžios žingsnių bei pareiškimų, nepaisant to, kad Vengriją patys ryžtingiausi kritikai vadina pirmuoju autoritariniu režimu ES viduje (Lenkijoje situacija gerokai skiriasi), Bendrija praktiškai niekaip nebaudžia šių šalių dėl nukrypimų nuo ES dokumentuose įtvirtintų principų. Kodėl?
Bendrija praktiškai niekaip nebaudžia Vengrijos ir Lenkijos dėl nukrypimų nuo ES dokumentuose įtvirtintų principų.
Neturi rimto ginklo
Dauguma ekspertų ir politikų atsako: nėra instrumentų, teigiama BBC naujienų rusų kalba tarnybos publikacijoje.
Sankcijų prieš atskirą valstybę ES – savanoriškame suverenių tautų aljanse – įvedimo mechanizmas pernelyg sudėtingas, kad būtų taikomas praktikoje.
„A.Dudos pergalė savaime dar labiau neapsunkins Lenkijos santykių su europinėmis institucijomis. Vis dėlto toliau kontroliuodama ir parlamentą, ir vyriausybę, ir prezidentą „Teisės ir teisingumo“ lyderio Jaroslawo Kaczynskio komanda tikrai toliau aštrins santykius su Briuseliu. Tačiau EK, kaip man atrodo, nepasirengusi įvesti griežtas sankcijas. Briuselis neturi rimto ginklo prieš Lenkiją“, – BBC sakė Prahoje gyvenantis politologas, centrinės ir rytų Europos ekspertas Ivanas Preobraženskis.
Vis dėlto toliau kontroliuodama ir parlamentą, ir vyriausybę, ir prezidentą „Teisės ir teisingumo“ lyderio Jaroslawo Kaczynskio komanda tikrai toliau aštrins santykius su Briuseliu.
Teoriškai laikinai iš šalies galima atimti balso teisę centriniuose ES organuose.
Tačiau ES sutarties 7-ajame straipsnyje įvardyta tokia procedūra, kad, daugelio teisininkų nuomone, galimybės ją panaudoti praktiškai nėra.
Pagal minėtą 7-ąjį straipsnį, Europos Vadovų Taryba (EVT), remdamasi trečdalio valstybių narių arba EK siūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali vieningai nuspręsti, kad kuri nors valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia europines vertybes.
Tačiau BBC naujienų rusų kalba tarnybos straipsnyje teigiama, kad jau šiame etape bet kuris iš sąjungininkų gali užblokuoti visą procesą.
Jei vis dėlto pavyktų pasiekti sutarimą, EVT kvalifikuota dauguma – ne mažiau kaip 15 ir 27 valstybių-narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. ES gyventojų, – gali atimti iš „kolegės“ balso teisę.
„Procedūra pagal 7-ąjį straipsnį, aš pasakyčiau, tiesiog groteskiškai apsunkinta“, – BBC cituoja Lenkijos konstitucinės teisės ekspertą, Sidnėjaus universiteto profesorių Wojciechą Sadurskį.
Procedūra pagal 7-ąjį straipsnį, aš pasakyčiau, tiesiog groteskiškai apsunkinta.
Valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija bei jos kontroliuojama visuomeninė televizija prieš V.Sadurskį padavė tris ieškinius. Jis kaltinamas šmeižtu.
Vis dėlto Lenkijai dar toli iki šalių, kur teisminių ginčų, kuriuose dalyvauja valstybė ar valdančioji partija, baigtis visada nulemta: vieną minėtų ieškinių „Teisė ir teisingumas“ pralaimėjo.
Kita byla atidėta neapibrėžtam laikui, trečios bylos nagrinėjimas tęsiamas.
Prieštaringi signalai
Kaip BBC naujienų rusų kalba tarnybai sakė ES konstitucinės teisės ekspertas iš Middlesexo universiteto Laurentas Pechas, ir Vengrija, ir Lenkija siunčia prieštaringus signalus.
Briuselyje šalys aiškina, kad įvykdys Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimus, o namuose savo auditorijai teigia, kad ras būdų padaryti tą patį, tik kitomis priemonėmis.
Iš dviejų Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimų dėl Lenkijos, L.Pecho žodžiais, vieną Varšuva įvykdė, kito – ne.
Abu Teismo sprendimai buvo su susiję su naujais įstatymais, kuriais, lenkų opozicijos, EK ir Europos Sąjungos Teisingumo teismo vertinimu, valdančioji partija bandė iš dalies politizuoti teismų sistemą.
Vengrijai birželį Teismas nurodė atšaukti įstatymą dėl „užsienio agentų“.
„Tačiau Vengrijos valdžia, viena vertus, sako, kad įgyvendins teismo sprendimą, kita vertus, žada priimti naują iš esmės tokio pat turinio įstatymą“, – BBC naujienų rusų kalba tarnybai kalbėjo L.Pechas.
Tačiau Vengrijos valdžia, viena vertus, sako, kad įgyvendins teismo sprendimą, kita vertus, žada priimti naują iš esmės tokio pat turinio įstatymą.
Jis nesutinka su EK ir daugeliu kolegų teisininkų, kurie sako, kad kitų spaudimo šalims-pažeidėjoms instrumentų Briuselis neturi.
„Instrumentų rinkinys yra. Problema ne juose, o tame, kas jais naudojasi“, – mano profesorius.
Jo nuomone, jei EK turėtų politinės valios, galėtų dažniau kreiptis į Teismą dėl šalių-pažeidėjų.
Taip pat galėtų naudotis ir tam tik tikromis finansinių suvaržymų priemonėmis.
Be to, niekas nedraudžia atskiroms šalims taikyti tokias priemones, kaip prieš Austriją 2000 metais, kai vyriausybėje dirbo dešinioji populistinė „Laisvės partija“.
Be to, niekas nedraudžia atskiroms šalims taikyti tokias priemones, kaip prieš Austriją 2000 metais, kai vyriausybėje dirbo dešinioji populistinė „Laisvės partija“.
Tąsyk 14 ES šalių paskelbė Vienai diplomatinį boikotą, rašo BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainė.
Tik blefas?
EK pasiūlė suteikti Briuseliui naują instrumentą – teisę stabdyti išmokas iš ES biudžeto šalims, nepaisančioms teisės viršenybės principo.
Pastarojoje EVT turėtų būti svarstomas ir šis siūlymas.
BBC naujienų rusų kalba tarnybos straipsnyje pabrėžiama, kad Lenkija ir Vengrija – ryžtingai prieš tai.
Konkrečios šalys siūlymo projekte, žinoma, neminimos, bet niekas, kartu ir šių dviejų valstybių valdžia, neabejoja, kad būtent jas EK turėjo omenyje.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šią savaitę per kontroliuojamą parlamentą pasiekė sprendimo, kad vyriausybei būtų pavesta balsuoti prieš tokį Briuselio siūlymą.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šią savaitę per kontroliuojamą parlamentą pasiekė sprendimo, kad vyriausybei būtų pavesta balsuoti prieš tokį Briuselio siūlymą.
Kaip aiškina L.Pechas, dėl tokio mechanizmo priėmimo nereikėtų konsensuso, bet Vengrija ir Lenkija grasina vetuoti patį ES biudžetą, jeigu kartu bus priimtas ir sprendimas dėl finansinių sankcijų.
Kaip rašo BBC, Budapeštas ir Varšuva vėl demonstruoja ryžtą kovoti EVT.
Tačiau užblokavus visą biudžetą reikštų, kad pinigų netektų visi, taip pat - ir šios šalys.
L.Pechas įsitikinęs, kad toks ryžtas – tik blefas, kurio tikslas – pasiderėti dėl asignavimų dydžio.
Palikti ES nenori
Vengrijos ir Lenkijos valdžia, taip pat jų bendraminčiai kitose ES šalyse, ginčydamiesi, ar jų politika atitinka fundamentalias europines vertybes, ginčija pradinę oponentų poziciją.
Jie sako: tie Vakarų liberalai-federalistai tvirtina kaip savaime suprantama, kad teisės viršenybė ir valdžių atskyrimas yra kertinis Europos tapatybės akmuo, viena pagrindinių vertybių, kuria paremta ES. Bet iš kur jie tai ištraukė? Visose Europos šalyse – skirtinga kultūra ir reikia aptarti, kokios mūsų bendros vertybės, sakoma BBC publikacijoje.
Oponentai atsako: bet jūs 2004 metais įstojote į jau veikusią ES ir įsipareigojote gerbti joje priimtus valstybės ir visuomenės veikimo principus.
Oponentai atsako: bet jūs 2004 metais įstojote į jau veikusią ES ir įsipareigojote gerbti joje priimtus valstybės ir visuomenės veikimo principus.
„Niekas nedraudžia jiems palikti ES ir organizuoti kokią kitą sąjungą“, – ironizuoja profesorius L.Pechas.
Palikti ES Vengrija ir Lenkija, kitaip nei Didžioji Britanija, nenori.
Jų šalių valdžios, kaip ir dauguma euroskeptikų žemynėje Europoje, mano, kad vieninga ES rinka naudinga visiems, bet ekonomine Europos integracija viskas ir turi absiriboti, rašoma BBC naujienų rusų kalba tarnybos straipsnyje.
Jiems tuo metu prieštaraujama, kad be bendrų vertybių nebus ir vieningos rinkos.
