28 metų amžiaus Pietro Sambugaro – vienas iš besidžiaugusiųjų, kad ketvirtos didžiausios demokratijos pasaulyje prezidentu tapo J.Bolsonaro. Nuo jo prezidentavimo pradžios praėjus mėnesiui, vaikinas vis dar tarsi devintame danguje.
„Tvyro neišmatuojamo pasitenkinimo nuotaika“, – praeitą savaitę „The Guardian“ žurnalistams teigė užkietėjęs bolsonarista.
„Nuostabu pasitikėti vyriausybe, patikėti, kad politika gali būti kitokia, kad politika gali būti sąžiningesnė, kad galime pasitikėti (mūsų lyderiais)“, – P.Sambugaro gyrė J.Bolsonaro sušvelnintus ginklų kontrolės įstatymus ir pažadus panaikinti korupciją.
P.Sambugaro: „Brazilų jaučiamas pasitenkinimas yra tiesiog milžiniškas. Ačiū Dievui.“
„Brazilų jaučiamas pasitenkinimas yra tiesiog milžiniškas. Ačiū Dievui“, – pridūrė jis.
Tačiau pirmąjį prezidentavimo mėnesį, kurį J.Bolsonaro minėjo praeitą penktadienį, aptemdė kasyklos atliekų užtvankos griūtis, nusinešusi daugiau nei šimtą gyvybių ir pradanginusi mažiausiai 248 žmones.
Ima vertinti įtariai
J.Bolsonaro savo kelią į prezidentūrą nusitiesė trumpiškais pažadais „nusausinti pelkę“ (angl. drain the swamp). Kitaip tariant, „išvalyti“ vyriausybę nuo korupcijos.
Kai J.Bolsonaro teisingumo ministru paskyrė Sergio Moro – teisėją, atsakingą už pagrindinio J.Bolsonaro varžovo rinkimuose Luizo Inacio Lulos de Silvos įkalinimą – Brazilijos kairieji įsiuto. Tačiau daugybė piliečių, desperatiškai trokštančių, kad biudžeto pinigų grobstymas pagaliau baigtųsi, tokiu žingsniu džiaugėsi.
Sakydamas inauguracijos kalbą J.Bolsonaro žadėjo kovoti su nesąžiningu elgesiu ir tėvynę visam laikui išlaisvinti nuo „korupcijos pančių“.
Tiesa, tokie pažadai pradeda skambėti abejotinai dėl J.Bolsonaro sūnui metamų kaltinimų ryšiais su organizuotu nusikalstamumu – kai kurie prezidento rėmėjai jau ima keisti nuomonę.
„Tai nešvariai kvepia“, – teigė dešiniųjų aktyvistas Guto Zacarias po to, kai J.Bolsonaro debiutą Pasaulio ekonomikos forumą aptemdė besirutuliojantis skandalas dėl prezidento sūnaus ryšių su Rio de Žaneiro „mirties būriu“ – nusikalstama grupuote, užsiimančia politinių oponentų žudymu.
„Jais pasitikiu maždaug 60 proc. Neabejotinai žvelgiu į jį įtariai“, – teigė kovos su korupcija aktyvistė Verena Schultze. Ji – viena iš 57,8 mln. brazilų, savo balsais padėjusių į valdžią ateiti J.Bolsonaro.
„Bolsonaro nėra naujokas politinėje scenoje – joje jis buvo apie 30 metų. O mes žinome, kaip Brazilijoje veikia seni politikai. Todėl turiu abejonių“, – pridūrė ji.
Nešvarūs sūnaus ryšiai
J.Bolsonaro – kraštutinių dešiniųjų nacionalistas, garsėjantis priešiškumu mažumoms ir simpatijomis autoritariniam valdymo stiliui.
Jo pergalę galima laikyti smūgiu Brazilijos kairiesiems, valdžiusiems 14 metų – nuo 2002-ųjų iki 2016-ųjų. Būtent kairieji kaltinami dėl šalį ištikusios ekonominės katastrofos ir nugrimzdimo į korupciją. Todėl nenuostabu, kad, sakydamas pergalės kalbą, J.Bolsonaro tikino „pakeisiantis Brazilijos likimą“.
Tačiau dar prieš sausio 1-ąją, kai naujasis prezidentas pradėjo eiti pareigas, pasigirdo žinios apie pirmąjį skandalą.
Gruodžio viduryje pradėta kelti klausimus dėl prezidento sūnaus Flavio Bolsonaro finansų. Neseniai išrinktas senatorius buvo kaltinamas įsitraukęs į nelegalią praktiką, vadinamą rachadinha – kai politikai pasisavina dalį savo darbuotojų atlyginimų.
Sausio pabaigoje skandalas dar labiau įsibėgėjo. Brazilijos laikraštis „O Globo“ paskelbė, kad F.Bolsonaro pasamdė „mirties būrio“, galimai susijusio su pernai įvykdyta Rio de Žaneiro tarybos narės Marielle Franco žmogžudyste, lyderio žmoną ir mamą.
Šias moteris parekomendavo ne kas kitas, o ilgametis prezidento draugas Fabricio Queirozas.
„Prezidento šeimos skeletai, atrodo, yra palaidoti negiliame kape“, – rašė vienas apžvalgininkų.
Prasta kadencijos pradžia
„The Guardian“ rašo, kad šios istorijos skandalingumą apibūdina tai, jog garsiame dešiniųjų portale buvo svarstoma, ar J.Bolsonaro neturėtų būti pakeistas viceprezidentu Hamiltonu Mourao.
Pats prezidentas bandė išlaikyti atstumą nuo metamų kaltinimų, tačiau tuo pat metu gynė sūnų. „Neteisinga taikytis į berniuką... Tam, kad paveiktų mane“, – sakė jis.
J.Bolsonaro: „Neteisinga taikytis į berniuką... Tam, kad paveiktų mane.“
F.Bolsonaro jam metamus kaltinimus neigia ir tikina esąs dešiniųjų organizuojamos raganų medžioklės, skirtos pakenkti jo tėvui, auka.
Nors J.Bolsonaro reitingai, kaip ir pasitikėjimo juo lygis, išlieka aukšti, ekspertai tikina, kad žala buvo padaryta.
„O Globo“ vyriausiasis redaktorius Paulo Celso Pereira tikino, kad J.Bolsonaro tikėjosi „(kadenciją) pradėti entuziastingai ir vykdyti savo darbotvarkę, ypač viešojo saugumo ir ekonominių reformų srityje“.
„Manau, kad tai bus sudėtinga“, – pridūrė jis.
Apžvalgininkas Celso Rocha de Barros iš laikraščio „Folha de São Paulo“ J.Bolsonaro atžvilgiu buvo dar griežtesnis.
„Sunku įsivaizduoti Brazilijos vyriausybę, kuri pradėjo taip blogai... Sunku rasti ką nors, kas sugebėtų apginti tai, kas nutiko pirmąjį mėnesį – nebent jiems už tai būtų sumokėta“, – rašė jis.
J.Bolsonaro prezidentavimo pradžią apkartino ir kasyklos atliekų užtvankos griūtis netoli pietryčiuose įsikūrusio Brumadinjo miesto. Vis dar Ieškoma šimtų žmonių, nuo tyrimo pradžios jau buvo suimti penki asmenys.
Po šios katastrofos pradėta abejoti prieštaringais J.Bolsonaro planais dėl aplinkosaugos dereguliacijos: prezidentas kaltino aplinkosaugos tarnybas plėtros stabdymu, nes esą reikalavimai gauti licencijas yra pertekliniai. Be to, jis pasisako už kasybą saugomuose rezervatuose.
„Nuolatinės krizės“ būsena?
Kai kurie analitikai nerimauja, kad ištrūkusi iš metų metus besitęsusios politinės ir ekonominės turbulencijos, įskaitant istorinį ekonominį nuosmukį, prezidento apkaltą ir ypač skaldančią rinkimų kampaniją, Brazilija gali atsidurti „nuolatinės krizės“ būsenoje.
Vis dėlto, nepaisant J.Bolsonaro oponentus džiuginančios kritikos, jo rėmėjai ir toliau palaiko prezidentą.
„Kol kas jis puikiai dirba“, – „The Guardian“ teigė 56 metų amžiaus pensininkė Ana de Moraes iš Rio de Žaneiro. Ji tikino apgailestaujanti tik dėlto, kad atėjęs į valdžią J.Bolsonaro sušvelnino savo ugningą retoriką.
A.de Moraes: „Beveik ilgiuosi Bolsonaro, kuris sako viską taip, kaip yra, ir kuris kalba tai, ką galvoja. Nejaučiu nerimo. 100 proc. palaikau šią vyriausybę. Jau dalyvauju 2022-ųjų kampanijoje.“
„Beveik ilgiuosi Bolsonaro, kuris sako viską taip, kaip yra, ir kuris kalba tai, ką galvoja. Nejaučiu nerimo. 100 proc. palaikau šią vyriausybę. Jau dalyvauju 2022-ųjų kampanijoje“, – tikino A.de Moraes.
Tiesa, J.Bolsonaro bėdos pasivijo ne tik namuose, bet ir užsienyje: jo sprendimas užsienio reikalų ministru paskirti D.Trumpo rėmėją, tikinantį, kad klimato kaita yra marksistų sąmokslas, privertė kilstelėti antakius.
Brazilijos prezidento pasirodymas Pasaulio ekonomikos forume Davose, kuriame jis atšaukė susitikimą su žiniasklaida ir pasaulio verslo elitui pasakė trumpą paviršutinišką kalbą, buvo laikomas nesėkme.
Laikraštis „Estadão de São Paulo“ pavadino tarptautinį J.Bolsonaro pasirodymą „precedento neturinčiu fiasko“.
„Jis mane gąsdina... Brazilija yra didelė šalis, ji nusipelnė ko nors geresnio“, – apie J.Bolsonaro kalbėjo vienas Nobelio premijos laureatas.
