Valstybinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus 90 proc. balsalapių paaiškėjo, kad G. Siljanovska-Davkova gavo beveik 40 proc. balsų.
Ji aplenkė Šiaurės Makedonijos prezidentą Stevo Pendarovskį (Stevą Pendarovskį), gavusį beveik 20 proc. balsų.
Gegužės 8 dieną jie susirungs antrajame prezidento rinkimų ture.
Tą pačią dieną vyks ir parlamento rinkimai.
Rinkimų komisija pranešė, kad trečiadienį rinkėjų aktyvumas buvo didesnis nei 49 proc. ir 8 proc. viršijo 2019-ųjų aktyvumą.
Teisę balsuoti Šiaurės Makedonijos rinkimuose turi 1,8 mln. žmonių, įskaitant didelę diasporą. Daugiau nei 810 tūkst. žmonių balsavo 3 480 balsavimo punktų visoje šalyje.
„Akivaizdu, kad šis rezultatas mane nepaprastai įkvepia“, – trečiadienio vakarą žurnalistams sakė G. Siljanovska-Davkova, kurią remia pagrindinė opozicinė dešiniojo sparno partija VMRO-DPMNE.
„Žinau tik tiek, kad tai, ką pažadu, įgyvendinsiu savaip. Tai naujos eros pradžia“, – pridūrė ji.
Prezidentas nurodė, kad trečiadienio balsavimo rezultatai jį nustebino.
„Tikėjomės mažesnio [skirtumo], tačiau rytoj – nauja diena. Pradedame nuo pradžių“, – žurnalistams pareiškė S. Pendarovskis.
„Mano užduotis – propaguoti koncepciją, kuria tikiu: valstybės, kuri nėra izoliuota ir yra integruota į Europą“, – pridūrė prezidentas.
Pirmasis prezidento rinkimų turas įvyko jau dvejus metus vyriausybei ir opozicijai nesutariant, kaip elgtis dėl to, kad kaimyninė Bulgarija siekia užkirsti Šiaurės Makedonijai kelią į narystę ES.
Sofijos ir Skopjės santykiai jau daugelį metų yra įtempti dėl aštrių ginčų, susijusių su abiejų šalių panašiomis kalbomis ir istorija.
Sofija atsisakė pritarti Skopjės ir ES stojimo derybų pradžiai, kol Šiaurės Makedonija konstitucijoje nepripažins savo nedidelės bulgarų mažumos.
Opozicinė partija VMRO-DPMNE teigia, kad bet kokie konstituciniai pokyčiai gali būti atlikti po to, kai Šiaurės Makedonija įstos į ES, o vyriausybė teigia, kad tokia pozicija nerealistiška.
Laukia pokyčių
Du seni politiniai priešininkai S. Pendarovskis ir G. Siljanovska-Davkova, kurie abu rungėsi ir 2019 metų prezidento rinkimuose, buvo laikomi favoritais tarp septynių valstybės vadovo posto siekusių kandidatų.
S. Pendarovskis ir valdančiųjų centro kairės Socialdemokratų partija (SDSM) pažadėjo pratęsti įstrigusias derybas su ES ir siekti, kad parlamente būtų priimti konstituciniai pakeitimai.
G. Siljanovska-Davkova ir VMRO-DPMNE sakė, jog šalis, kuri 2018-aisiais turėjo pakeisti pavadinimą iš Makedonijos į Šiaurės Makedoniją, kad išspręstų atskirą seną ginčą su Graikija, nesileis stumdoma šiuo klausimu.
Vėliau tapo aišku, kad ši žinia susilaukė atgarsio tarp rinkėjų, norinčių pokyčių šalyje.
„Po šių rinkimų tikiuosi, kad vyriausybė visiškai pasikeis ir pagaliau bus apginti [Šiaurės] Makedonijos interesai“, – po balsavimo naujienų agentūrai AFP sakė 38-erių Filipas Zdraveskis.
Regioninės tiriamosios žurnalistikos leidinio BIRN Makedonijos padalinio vadovė Ana Petruseva pažymėjo, kad trečiadienį rinkėjų aktyvumas buvo atidžiai stebimas kaip parlamento balsavimo rodiklis.
Ji pridūrė, kad kitų penkių kandidatų parama gali būti labai svarbi antrajame ture.
Tarp jų yra Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Bujaras Osmani (Bujaras Osmanis), remiamas valdančiajai koalicijai priklausančios etninių albanų partijos DUI ir surinkęs 13 proc. balsų, ir opozicinės etninių albanų koalicijos atstovas Arbenas Taravari (Arbenas Taravaris), gavęs daugiau kaip 9 proc. balsų.
DUI pasiūlė savo paramą antrajame rinkimų ture tik su sąlyga, kad būsimus prezidentus rinks parlamento nariai, tikėdamasi, kad vieną dieną šį postą užims etninis albanas.
Albanai sudaro daugiau nei ketvirtadalį iš 1,8 mln. šalies gyventojų.
Tiek S. Pendarovskis, tiek G. Siljanovska-Davkova prieštarauja šiam pasiūlymui, teigdami, kad demokratiškiau valstybių vadovus rinkti tiesioginiu balsavimu.
