Ne vieną dešimtmetį diplomatu dirbantis D.Degutis anksčiau buvo Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje, vėliau – Izraelyje. Dabar jis ruošiasi išvykti į Australiją – šalį, kurioje Lietuva anksčiau neturėjo diplomatinės atstovybės.
Lietuvai Australijoje atstovaudavo šalies ambasada, esanti Japonijoje.
Bet dabar dėl besikeičiančios geopolitinės situacijos, augančios Kinijos įtakos, taip pat – Vilniaus ir Pekino nesutarimų, pasak D.Degučio, būtina ieškoti sąjungininkų šiame regione. Svarbu tai, kad Lietuvos ir Australijos pozicijos dėl Pekino sutampa.
Negana to, D.Degutis mano, kad nėra išnaudojamas Lietuvos ir Australijos bendradarbiavimo versle, kultūroje, sporte, moksle potencialas.
– Tapote pirmuoju Lietuvos ambasadoriumi Australijoje. Koks svarbiausias jūsų tikslas, kalbant apie Australijos lietuvius?
– Džiaugiuosi, kad Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą Australijoje atidaryti ambasadą. Pirmiausia – dėl tenykštės lietuvių bendruomenės. Ji nėra tokia maža, kaip kam nors gali atrodyti. Todėl esu įsitikinęs, kad būdami ten galėsime suvienyti lietuvišką bendruomenę.
Turiu 1961 m. knygą „Metraštis“ (300 psl.) apie bendruomenes Australijoje ir ji rodo, kad lietuvių buvo ne tik Melburne ar Sidnėjuje, bet ir daugelyje kitų šios šalies miestų. Skaičiuojama, kad dabar, praėjus kelioms kartoms, lietuviškų šaknų turinčių žmonių Australijoje yra apie 50 tūkst.
Jau bendrauju su lietuviais Australijoje. Šiuo metu yra keturios lietuvių garbės konsulės šalyje. Matau, kad per 70 metų nuo atvykimo į Australiją žmonės išlaikė kultūrines tradicijas, kalbą. Jie turi žinoti, kas yra Lietuva, kas pas mus vyksta.
D.Degutis: Neabejoju, kad australams mūsų pozicija Kinijos atžvilgiu yra labai svarbi.
Dar viena grupė asmenų, su kuriais privalome dirbti, yra jaunoji mūsų karta, išvykstanti į Australiją dirbti, studijuoti.
– Kalbant apie bendradarbiavimą su Australija, vienas svarbiausių yra Kinijos klausimas. Panašu, kad mūsų valstybių požiūriai čia sutampa?
– Lietuva įžengė į kitą politinę kryptį. Australai mato mus, lietuvius, kaip šiek tiek skirtingus. Skirtingus, pabrėžiu, gerąja prasme. Kodėl? Nes mūsų pozicija Kinijos atžvilgiu yra tokia pati, kaip Australijos. Būtent dėl Kinijos klausimo nemažai australų sužinojo apie mūsų šalį.
Vilniuje lankėsi ir Australijos ambasadorius Varšuvoje. Vyko ne vienas susitikimas. Dabar svarbu keistis informacija, žiūrėti, ką dar kartu galime padaryti. Neabejoju, kad jiems mūsų pozicija Kinijos atžvilgiu yra labai svarbi. Mums gi labai svarbi yra Australijos laikysena.
Lietuvos eksportas į Kiniją siekia beveik 300 milijonų, tuo metu Australijos eksportas į Kiniją siekia net 140 milijardų eurų. Tai didžiausia Australijos prekybos partnerė.
Įtempti santykiai tarp šių šalių atvedė iki ekonominio ginčo. Kinai įvedė eksporto sankcijas australams, kurių suma siekia maždaug 20 milijardų. Pekinas iš Australijos neperka jautienos, grūdų, vyno, kurio eksporto akcizą padidino beveik iki 300 proc. Australijos anglies eksportas į Kiniją tapo perpus mažesnis. Tiesa, kinai ir toliau perka iš Australijos geležies rūdą, nes jos jiems labai reikia.
Vertinant tai, mums taip pat reikia geriau suprasti, kaip australai atsilaiko kinų spaudimui. Juolab kad Australijos užsienio prekybos sąraše Taivanas yra dešimtoje vietoje, o apyvarta siekia 16 milijardų.
Patys kol kas neturime tokių ryšių su Taivanu, tačiau džiaugiuosi, kad kursime jų atstovybę Lietuvoje, o mūsų bus įkurta Taivane.
Kaip minėjau, įžengėme į naujus geopolitikos vandenis. Tai mato ir mūsų partneriai JAV. Džiaugiuosi, kad net Afganistano krizės akivaizdoje JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir paskambino, ir susitiko su mūsų užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Viena priežasčių yra būtent mūsų pozicija Kinijos atžvilgiu.
D.Degutis: Mums reikia kurti aukštųjų technologijų verslą, kurie neša didelę pridėtinę vertę.
– Ekonomika – yra dar vienas Lietuvai svarbus klausimas. Australija gali būti nauja niša mūsų eksportui?
– Be abejo, kalbant apie logistiką, tai yra nemenkas iššūkis. Tačiau prieš tai dirbdamas Izraelyje išgirdau gerą pamoką mums. Jie tikino prieš 20 metų eksportavę vaisius, daržoves.
Tačiau dabar viskas remiasi aukštosiomis technologijomis, todėl Izraeliui teko persiorientuoti. Dabar „Nasdaq“ biržoje Izraelis yra antroje vietoje po Jungtinių Amerikos Valstijų, nors gyventojų jame vos 9 milijonai, o JAV – daugiau nei 300 milijonų.
Buvau susitikęs su mūsų biotechnologijų asociacija, lazerių gamintojais, fintech įmonėmis, „Vienaragiai LT“ asociacija. Esmė labai paprasta – mums reikia kurti aukštųjų technologijų verslą, kurie neša didelę pridėtinę vertę. Visa tai galime atnešti ir į Australiją. Mano užduotis surasti galimybes mūsų verslininkams ateiti į Australijos rinką – rasti kompanijas, kontaktus.
Mūsų santykiai su Australija yra geri, tačiau reikia daugiau turinio. Vien ką sako tai, kad svarbiausių jų politinių atstovų vizitų pas mus nėra. Susitikimai vykdavo nebent daugiašaliu formatu.
Mūsų buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskutinį kartą Australijoje lankėsi prieš šešerius metus, buvęs prezidentas Valdas Adamkus – prieš penkiolika metų.
– Kalbant apie Izraelį, ne kartą esate minėjęs, kad iš jo galime pasimokyti ne tik verslo subtilybių, bet ir gynybos taktikos.
– Turiu vieną atsakymą – visi privalome tarnauti kariuomenėje. Izraelyje tarnavimas kariuomenėje yra privalomas tiek merginoms, tiek ir vaikinams. Kodėl? Nes ten yra sukauptos geriausios karinės-informacinės technologijos. Į civilį gyvenimą jos ateina daug vėliau, galbūt po 5 metų. Reikia suprasti, kad Izraelio kariuomenė atrodo visiškai kitaip. Anksčiau maždaug 70 proc. jų ėjo į priešakines fronto linijas. Dabar didžioji dalis dirba su karinėmis technologijomis, mokosi kalbų.
Būtent tie žmonės, kurie dvejus ar trejus metus dirba su karinėmis technologijomis, išėję į civilį gyvenimą, gali pritaikyti savo žinias versle.
Be to, dėl tarnystės kariuomenėje, Izraelio gyventojai visuomet yra pasiruošę mobilizuotis, susidūrę su bet kokiais iššūkiais.
– Į Australiją turėjote išvykti dar rugsėjį, tačiau dėl pandemijos teko keisti planus. Kokia situacija ten šiuo metu?
– Australijoje padėtis taip pat yra gana sudėtinga, nes šalis priima labai nedaug svečių – vos 40 per dieną. Anksčiau kasmet šalyje apsilankydavo apie 10 milijonų turistų.
Šiuo metu jau turėčiau būti Australijoje, bet, deja, anksčiau tiesiog nebuvo jokių bilietų. Kalbėjome su visomis kelionių agentūromis, tačiau patekti į Australiją nebuvo galimybių.
Be to, šioje šalyje galioja griežti koronaviruso apribojimai. Nepaisant to, kad vykstu į diplomatinė misiją, esu paskiepytas, vis tiek turėsiu su žmona karantinuotis dvi, o gal net ir keturias savaites. Išimtys nėra niekam taikomis.
Todėl, kai kyla skirtingos demonstracijos prieš apribojimus dėl koronaviruso tiek mūsų šalyje, tiek kitur, reikia suvokti, kad mūsų šalyje priemonės dar nėra tokios griežtos kaip, pavyzdžiui, Australijoje.
Manau, kad ši šalis irgi neišvengė klaidų, kovodama su koronaviruso pandemija. Praėjusią vasarą (Lietuvoje – žiemą) COVID-19 atvejų Australijoje beveik nebuvo, leisti masiniai renginiai, atšauktas reikalavimas dėvėti kaukes.
Deja, prieš 3-4 mėnesius lėktuvų pilotai atvežė į šalį koronaviruso deltą atmainą. Vakcinuotų tuo metu Australijoje buvo maždaug 10 proc. gyventojų, todėl pandemija ir vėl išplito. Dabar padėtis gerėja, vakcinuotų skaičius siekia maždaug 50 proc. gyventojų.
