Srautas pajudėjo 27 km ilgio ratu pagal laikrodžio rodyklę. Netrukus prieš laikrodžio rodyklę pajudės antrasis srautas, pareiškė CERN.
DHG, pats galingiausias elementariųjų dalelių greitintuvas pasaulyje, buvo įjungtas 2008 metų rugsėjį, tačiau netrukus pastebėtas vieno kontakto defektas. Per avariją buvo pažeista DHG aušinimo sistema ir į greitintuvo tunelį išsiliejo kelios tonos skysto helio.
Remontas truko ilgiau nei metus, kadangi teko atšildyti visus greitintuvo sektorius, kurių darbo temperatūra siekia 1,9 Kelvino (–271,25 laipsniai pagal Celsijų). Sistema vėl atšaldyta buvo šių metų spalio viduryje, o lapkričio pradžioje prasidėjo srautų injekcijos sistemos patikrinimas. Anksčiau buvo skelbta, kad greitintuvo paleidimas planuojamas šeštadienį, lapkričio 21 dieną.
Netoli Ženevos abipus Prancūzijos ir Šveicarijos sienos esantis giliai po žeme įrengtas greitintuvas mokslininkams turėtų padėti atskleisti daugelį Visatos raidos ir medžiagos prigimties paslapčių. Sukeldami priešingų protonų srautų susidūrimą mokslininkai tikisi išgauti tokias sąlygas, kokios buvo per Didįjį sprogimą Visatos formavimosi pradžioje.
Skeptikai savo ruožtu tvirtina, kad eksperimentas gali sukelti neprognozuojamų pasekmių. Jų nuomone, per protonų srautų susidūrimą gali susiformuoti daugybė mikroskopinių juodųjų skylių, kurios plėsdamosis gali praryti visą planetą. Dėl šios teorijos DHG net gavo „pragaro mašinos“ pavadinimą.