Tačiau Ukrainos klausimu, padariusiu bene didžiausią įtaką vyriausybei, ji nedviprasmiškai kritikavo nepagrįstą Rusijos agresiją, visapusiškai palaikė Ukrainos teisę gintis ir neseniai duotame interviu pareiškė, kad Italija „tikrai“ ir toliau siųs ginklų ukrainiečiams.
To negalima pasakyti apie G.Meloni koalicijos partnerius, kurie bent iki šiol labai žavėjosi Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir dažnai šnekėdavo kaip jo advokatai.
Likus kelioms dienoms iki balsavimo buvęs ministras pirmininkas Silvio Berlusconi, kažkada buvęs geriausias V.Putino draugas iš visų Vakarų Europos lyderių, tvirtino, kad „Rusijos gyventojai, jo partija ir ministrai pastūmėjo Putiną sugalvoti šią specialiąją operaciją“ ir kad ginklų srautai iš Vakarų sutrukdė rusų kariams įvykdyti jų misiją – „per savaitę pasiekti Kyjivą, pakeisti Zelenskio vyriausybę padoriais žmonėmis ir tada išvykti“.
Kitas koalicijos partneris, partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini, anksčiau kartais vilkėdavo marškinėlius su V.Putino veidu ir ilgus metus buvo taip palankiai nusiteikęs Rusijos atžvilgiu, kad jam dažnai tekdavo atmesti kaltinimus, esą jis ėmė pinigus iš Maskvos.
Neseniai M.Salvini, G.Meloni sėdint šalia jo, suabejojo sankcijų Rusijai išmintingumu – anot jo, tos sankcijos daro daugiau žalos Italijai nei V.Putino vyriausybei.
