Tiesą sakant, pirmasis skandalas D.Trumpui jau einant prezidento pareigas įsiplieskė nuo inauguracijos nepraėjus nė parai – nuotraukos parodė, kad ceremoniją stebėjo kur kas mažiau nei 2009-aisiais, kai prisiekė Barackas Obama.
Aišku, tai buvo tik pirmasis – toli gražu ne paskutinis sujudimas Baltuosiuose rūmuose. 365 D.Trumpo dienas JAV prezidento poste spalvino daugybė įvairiausių istorijų.
Tarp jų – ir tyrimas, ar D.Trumpo kampanijos komanda buvo susimokiusi su Rusija, ir grasinimai Šiaurės Korėjai, ir tikras karas su žiniasklaida. Baltieji rūmai, reikia pastebėti, buvo ir išlieka nusiteikę kovingai – neatsitraukiama nė per žingsnį.
Negąsdina administracijos ir protestai – o jie prasidėjo jau kitą dieną po inauguracijos, kai Vašingtono gatves užplūdo šimtai tūkstančiai moterų. Jos „Moterų žygiu“ atkreipė dėmesį į moteris žeminantį D.Trumpo elgesį.
Ilgi įtampos mėnesiai
Bet administracija smaginosi toliau. Praėjus savaitei po inauguracijos, D.Trumpas pasirašė prezidentinį įsaką, apribojantį septynių musulmoniškų valstybių piliečių keliones į JAV. Šalyje iškart įsiplieskė demonstracijos, o žmonės suplūdo į oro uostus.
Amerika įsitempė ir rugpjūtį, kai prezidento buvo paprašyta pakomentuoti įvykius Virdžinijos valstijos mieste Šarlotsvilyje, kur žygiavo neonaciai, o vienas jų nukreipė automobilį į kontrprotestuotojų minią – žuvo viena moteris.
Galimus ryšius tarp D.Trumpo kampanijos komandos ir Rusijos tiria nepriklausomas specialusis prokuroras Robertas Muelleris.
Kai D.Trumpas kuo ramiausiai pareiškė, kad „buvo blogų žmonių abiejose pusėse“, JAV verslo lyderiai vienas po kito pasitraukė iš prezidento verslo tarybų, kurias teko išformuoti.
Žinoma, pagrindinis pirmųjų D.Trumpo metų akcentas poste buvo tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar milijardieriaus rinkimų kampanijos komanda buvo susimokiusi su Kremliumi, esą norėjusiu D.Trumpo pergalės.
Prezidentas ir pats išpūtė skandalą, kai gegužę netikėtai atleido Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorių Jamesą Comey, kuris ir vadovavo tyrimui. Dabar galimus ryšius tarp D.Trumpo kampanijos komandos ir Rusijos tiria nepriklausomas specialusis prokuroras Robertas Muelleris.
Pernai spalį buvo paskelbti pirmieji kaltinimai – buvusiam D.Trumpo kampanijos vadovui Paului Manafortui ir jo verslo ekspartneriui Rickui Gatesui. Po mėnesio kaltę dėl melo FTB apie pokalbius su Rusijos ambasadoriumi pripažino Michaelas Flynnas, buvęs D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.
Be abejo, negalima pamiršti D.Trumpo pradėto žodžių karo su branduolinę programą vystančia Šiaurės Korėja.
Atrodytų, kad toks chaosas tikrai turėjo sutrukdyti D.Trumpui pildyti rinkiminius pažadus – pavyzdžiui, išvesti JAV iš Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo (NAFTA) ar anuliuoti „Obamacare“.
Dėl NAFTA prezidentą perkalbėjo stambiojo verslo lobistai, o pastangos pakeisti sveikatos apsaugos sistemą įstrigo Kongrese, nors tiek Senatą, tiek Atstovų rūmus kontroliuoja respublikonai. Tik gruodį D.Trumpui ir respublikonams galiausiai pavyko patvirtinti itin plačią federalinę mokesčių reformą.
Tampa klasikiniu dešiniųjų prezidentu?
Tad D.Trumpas, kuris dažnai giriasi, kad per metus Baltuosiuose rūmuose nuveikė daugiau nei bet kuris ankstesnis JAV prezidentas, įspūdingai perdeda.
Ir vis dėlto jis iš tikrųjų įvykdė dešimtis savo kampanijos pažadų. D.Trumpas tikrai pertvarkė JAV mokesčių sistemą, tikrai sudrebino Vašingtono pozicijas pasaulyje ir tikrai apvertė šimtų tūkstančių imigrantų gyvenimus aukštyn kojom.
Žinoma, jokios tvoros JAV ir Meksikos pasienyje (dar) nėra, nors pažadas, kad ji išdygs, per 2016-ųjų kampanijos renginius skambėjo bene dažniausiai.
Tačiau, kaip jau minėta, D.Trumpas pertvarkė mokesčių sistemą – nors toks pasiekimas neskamba seksualiai, jis iš tiesų svarbus ne tik JAV, bet ir likusiam pasauliui.
Prezidentas taip pat sėkmingai paskyrė konservatyvų teisėją į Aukščiausiąjį teismą bei naudodamasis savo konstitucinėmis galiomis lyg dalgiu išguldė krūvą respublikonus – ir korporacijas – erzinančių federalinių taisyklių.
Taip, teismai užblokavo įžūliausius administracijos veiksmus dėl imigracijos, bet reikia pastebėti, kad nelegaliai JAV sieną šiemet kirto rekordiškai mažai asmenų.
Sprendimai, kuriuos D.Trumpas priima, Vašingtonui puikiai pažįstami: mažinami mokesčiai, verslui palanki politika, aplinkosaugos taisyklių apribojimai, liberalus požiūris į sveikatos apsaugą.
O naujienų agentūros AP žurnalistai Calvinas Woodwardas ir Jill Colvin apskritai pastebėjo, kad D.Trumpas, jei nekreiptume didesnio dėmesio į jo blaškymąsi, kol kas yra klasikinis respublikonų prezidentas.
D.Trumpas tinkle „Twitter“ vis pasigiria branduolinio mygtuko (tokio nėra) dydžiu. Arba – kad jis yra „labai stabilus genijus“.
Bet sprendimai, kuriuos jis priima, Vašingtonui puikiai pažįstami: mažinami mokesčiai, verslui palanki politika, aplinkosaugos taisyklių apribojimai, liberalus požiūris į sveikatos apsaugą. Visa tai – ilgametės Respublikonų partijos deklaruojamos vertybės.
Aišku, kalbėti reiktų apie šiandieną. Juk kai prezidentas – D.Trumpas, rytojus visada gali kuo nors nustebinti. Vis dėlto pažvelgti į dalį svarbiausių milijardieriaus rinkiminių pažadų ir į tai, kas su jais nutiko, tikrai įmanoma.
- Mokesčiai
D.Trumpas ir Kongreso respublikonai 2017-ųjų pabaigoje uždegė žalią šviesą didžiulei mokesčių reformai: kaip ir žadėta, reikšmingai mažės tiek pelno mokestis verslui, tiek gyventojų pajamų mokesčiai.
Tiesa, nors reforma masyvi, ji nėra galutinai tokia, kokią žadėjo D.Trumpas, ir ilgainiui bus naudingesnė ne viduriniajai klasei, o turtingiesiems.
Pavyzdžiui, D.Trumpas kalbėjo, kad pelno mokestis verslui sieks vos 15 proc., bet pakete apsistota ties 21 proc. – aišku, tai ne ligšioliniai 35 proc. Prezidentas taip pat žadėjo vos tris mokesčių eilutes – kitaip tariant, supaprastinti mokesčių mokėjimą, tačiau eilutės – septynios.
Be to, priešingai nei žadėta, nepanaikintas nekilnojamojo turto mokestis, taip pat – alternatyvus minimalus mokestis. Tiesa, šiuos mokesčius bent laikinai mokės mažiau amerikiečių.
„Mokesčiai bus mažinami visiems, ypač viduriniajai klasei“, – per kampaniją žadėjo D.Trumpas. Daugeliui išties reiks mokėti mažiau, bet kai kuriems – daugiau.
Mokesčių reforma labai svarbi Baltiesiems rūmams. D.Trumpas tikrai vilsis, kad ji bus populiari ir padės pagerinti prezidento populiarumą. O jis rekordiškai mažas: „Gallup“ ką tik suskaičiavo, kad jo veiklą per metus teigiamai vertino vidutiniškai vos 39 proc. amerikiečių.
Žemesnių reitingų pirmaisiais darbo Baltuosiuose rūmuose metais nėra turėjęs nė vienas kitas JAV prezidentas. Ankstesnis antirekordininkas buvo Billas Clintonas su 49 proc. palaikymu.
Iš pažiūros geras ženklas – šią savaitę pasirodęs garsiosios kompanijos „Apple“ pranešimas, esą per ateinančius penkerius metus bendrovė į JAV ekonomiką įneš 350 mlrd. dolerių. Be to, planuojama antra „Apple“ būstinė, papildomos investicijos į darbo vietas.
D.Trumpas jau paskubėjo pasveikinti „Apple“ pranešimą spaudai tviteryje. Tiesa, niekur pranešime aiškiai neparašyta, kad kompanija didina investicijas JAV.
Iš tiesų „Apple“ tiesiog atsiveš į Ameriką 250 mlrd. dolerių, kuriuos iki šiol laikė užsienyje ir teigė, kad akcininkams neapsimoka sugrąžinti šių lėšų į JAV.
Bet dabar ženkliai mažinamas pelno mokestis, be to, lėšoms, kurios bus grąžinamos į JAV iš užsienio, bus taikomas vienkartinis 8 proc. arba 15,5 proc. tarifas. Galiausiai pagal reformą JAV kompanijoms panaikinamos beveik visos prievolės mokėti mokesčius nuo pelno, uždirbto užsienyje.
Kitaip tariant, iš tiesų „Apple“ tiesiog sumokės apie 38 mlrd. dolerių mokesčių. Nors toks mokėjimas greičiausiai bus didžiausias JAV istorijoje, kompanijos savigyra stebina, nes tai mokesčiai, kuriuos ji privalo sumokėti, o ne „tiesioginė investicija“ į Amerikos ekonomiką.
Tačiau D.Trumpo ir respublikonų pasiekimo nurašyti nereikėtų – JAV konservatoriai bent jau kol kas džiaugiasi ne be reikalo, nes šalies ekonomika išties auga sparčiai.
- Prekyba
D.Trumpas išpildė savo pažadus išvesti JAV iš Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos sutarties ir iš naujo derėtis dėl NAFTA – Vašingtonas nori geresnio susitarimo.
Vis dėlto prie Kinijos jo administracija nelindo, nors per kampaniją milijardierius ne kartą kaltino Pekiną manipuliacijomis valiutų rinkose ir siekė, kad Kinija būtų oficialiai įvardyta kaip manipuliatorė.
Kinija jau kelerius metus dirbtinai nebemažina savo nacionalinės valiuos kurso siekdama suteikti pranašumą savo eksportuotojams.
Tai būtų reiškę potencialiai milžiniškus mokesčius iš Kinijos importuojamoms prekėms. Pasaulis greičiausiai nebūtų išvengęs prekybinio karo tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
Aišku, jau tuomet, prieš metus, kalbėta, kad Kinija jau senokai nebėra valiutų manipuliatorė – valstybė jau kelerius metus dirbtinai nebemažina savo nacionalinės valiuos kurso siekdama suteikti pranašumą savo eksportuotojams.
O užtilo ir pats D.Trumpas, pernai kartojęs, kad „mes esame nuolat daužoma kiaulė-taupyklė“. Tiesa, jis ir toliau vis pagrasina bausti Kiniją, jei ši šalis nebendradarbiaus su JAV Šiaurės Korėjos sutramdymo klausimu.
Apskritai D.Trumpas botagą – bent jau kalbant apie prekybą – yra kažkur nukišęs. Jo rankose – vien meduoliai. Antai per kampaniją jis žadėjo 35 proc. tarifu apmokestinti JAV kompanijų, darbo vietas iškeliančių į užsienį, prekes.
Pažadas liko neišpildytas. Dabar D.Trumpo plane dėl mokesčių kompanijos pasilikti Amerikoje raginamos vilionėmis, esą bus sumažinti mokesčiai. Be to, „Apple“ pavyzdys, kaip jau minėta, rodo, kaip veikia sprendimas taikyti tik vienkartinį tarifą lėšoms, uždirbtoms užsienyje.
- Imigracija
D.Trumpas dar buvo tik kandidatas į JAV prezidentus, kai pasiūlė laikinai uždrausti visiems Amerikos pilietybės neturintiems musulmonams atvykti į šalį.
Tokie platūs ir aršiai sukritikuoti planai liko neįgyvendinti, bet praėjus vos kelioms dienoms po inauguracijos D.Trumpas pasirašė prezidentinį įsaką, kuriuo nurodė apriboti septynių musulmoniškų šalių piliečių priėmimą į JAV.
Bet ir šį įsaką keli teismai blokavo dėl konstitucinių pažeidimų ir musulmonų diskriminacijos, tad įstatymas įgyvendinamas nepilnai ir vis tobulinamas. Kitaip tariant, ši direktyva dėl imigracijos ribojimo išties lanksti.
Nelegaliai JAV sienos buvo kertamos mažiausiai kartų nuo 1971 metų – potencialūs imigrantai tiesiog atgrasomi nuo minties bandyti laimę.
Antai originaliame įsake laikinai sustabdytas Irako, Sirijos, Irano, Sudano, Libijos, Somalio ir Jemeno piliečių įsileidimas į Ameriką. Be to, buvo laikinai sustabdyta JAV Pabėgėlių priėmimo programa, o pabėgėlių iš Sirijos apskritai imta neįsileisti – neribotam laikui.
Tačiau jau pernai kovą paskelbus įsako pataisas Irako valstybių sąraše nebeliko, o sirai pabėgėliai buvo priskirti prie visų kitų pabėgėlių. Rugsėjį šalių, iš kurių atvykimas į JAV ribojamas, sąrašas jau atrodė taip: Čadas, Jemenas, Venesuela, Šiaurės Korėja, Sirija, Libija, Iranas ir Somalis.
Pabėgėlius Amerika vis dar priima, tiesa, jie esą nuodugniau nei anksčiau tikrinami. O Aukščiausiasis teismas leido taikyti patobulintą D.Trumpo prezidentinį įsaką.
Tvoros ties JAV siena su Meksika nėra – nėra ir sutarimo, kur rasti lėšų jos statybai. Meksika mokėti, žinoma, atsisako, o respublikonai Kongrese dar nerado sprendimo dėl tvoros finansavimo.
Gali būti, kad išeitimi taps susitarimas su demokratais dėl teisinės apsaugos šimtams tūkstančių nelegalių imigrantų, kurie į JAV atvyko dar vaikystėje. Mainais į teisę tokiems žmonėms pasilikti Amerikoje D.Trumpas, žinoma, norėtų pinigų pasienio tvorai.
Tiesa, efektyvi, regis, buvo vien retorika. Nelegaliai JAV sienos buvo kertamos mažiausiai kartų nuo 1971 metų – potencialūs imigrantai tiesiog atgrasomi nuo minties bandyti laimę. Juolab kad areštų, susijusių su imigracijos teisės aktais, padaugėjo.
- Energetika ir aplinkosauga
D.Trumpas prieš 2016-ųjų rinkimus žadėjo aktyvius veiksmus energetikos ir klimato politikos fronte ir pažadą išpildė.
Jis jau yra paskelbęs ketinimą išvesti JAV iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Jis greitai pritarė naftotiekių „Keystone XL“ ir „Dacota Access“ tiesimui, kurį stabdė buvęs prezidentas Barackas Obama.
Be to, D.Trumpas ėmėsi veiksmų, kad Jutos ir Arizonos valstijose būtų sumažintos saugomos teritorijos. Taip pat siekiama, kad būtų nevaržomos galimybės kasti anglį ir ieškoti naftos bei gamtinių dujų pakrantėse.
Kitaip tariant, nors daugelis kitų išsivysčiusių šalių stengiasi ieškoti kuo „žalesnių“ sprendimų, D.Trumpas visiškos energetinės nepriklausomybės siekia rinkdamasis iškastinį kurą.
- Sveikatos apsauga
Turbūt niekas kitas taip gerai nesimbolizuoja desperatiškų ambicijų kaip Respublikonų partijos bandymai anuliuoti B.Obamos administracijos laikais, dar 2010-aisiais, priimtą Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymą (Affordable Care Act“), dar vadinamą „Obamacare“.
Bet nors D.Trumpas šį milijonams amerikiečių galimybę apsidrausti sveikatą suteikusį teisės aktą ne kartą skelbė „mirusiu“, „Obamacare“ vis dar gyvas.
Kampanijos metu D.Trumpas pažadėjo: „Pirmąją dieną darbe paprašysiu Kongreso padėti ant mano stalo įstatymą, kuriuo atsikratytume to katastrofiško teisės akto ir pakeistume jį reformomis, išplečiančiomis pasirinkimo galimybę.
Turėsite tokią puikią sveikatos apsaugą už mažą dabartinės kainos dalį. Tai bus taip paprasta.“
Ne, ne paprasta. Respublikonai pernai kelis kartus bandė anuliuoti ir pakeisti „Obamacare“ – nesėkmingai. Tiesa, mokesčių reforma gali šį bei tą pakeisti – nuo 2019 metų reikalavimas apsidrausti sveikatą arba mokėti baudą bus panaikintas.
- „Pirmiausia Amerika“ ir užsienis
D.Trumpas per kampaniją žadėjo greitą pergalę prieš džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ (IS). Per 2017 metus JAV vadovaujamos koalicijos remiamos vietos pajėgos Irake ir Sirijoje iš tikrųjų sudavė triuškinančius smūgius IS – išlaisvintas Mosulas, Raka.
Vis dėlto tokią sėkmę daugiausia nulėmė dar B.Obamos administracijos parengta strategija veikti remiantis vietos pajėgomis – pavyzdžiui, kurdais pešmergais.
Žinoma, padėjo ir D.Trumpo Baltųjų rūmų sprendimas panaikinti JAV karių, kuriuos galima siųsti į Iraką ir Siriją, skaičiaus ribojimą.
JAV generolai gi apie pergalę prieš IS dar nekalba – juk Sirijoje tęsiasi mūšiai. Be to, pastebima, kad grupuotės atšakos veikia Jemene ir Afganistane, kur džihadistai vis užpuola Amerikos ir jos sąjungininkų karius.
JAV prezidentas neslepia antipatijų tarptautiniams susitarimams, o Valstybės departamentas, regis, nenusiteikęs toliau skirti pakankamai lėšų demokratinių vertybių skatinimui pasaulyje.
Pentagonas vis dar nėra sulaukęs daugiau pinigų – didesnio gynybos biudžeto, kurį iki šiol žada D.Trumpas. Tiesa, tikėtina, kad lėšų atsiras, bet ekspertai tvirtina, jog JAV kariuomenės parengčiai kenkia vien delsimas.
Žvelgiant plačiau, D.Trumpo veiksmai pagal „Pirmiausia Amerika“ viziją atsispindi piktoje jo kritikoje NATO šalių Europoje atžvilgiu – Vašingtonas jau seniai nepatenkintas tuo, kad europiečiai nenori didinti gynybos finansavimo.
Be to, JAV prezidentas neslepia antipatijų tarptautiniams susitarimams, o Valstybės departamentas, regis, nenusiteikęs toliau skirti pakankamai lėšų demokratinių vertybių skatinimui pasaulyje.
D.Trumpas, kaip ir ankstesni JAV lyderiai, nesibodėjo draugystės su autoritariniais kitų šalių vadovais. Jis puikiai sutaria su Filipinų smarkuoliu Rodrigo Duterte, Kinijos vadovu Xi Jinpingu, bent asmeniniame lygyje tikrai nesipyksta su Rusijos naujųjų laikų caru Vladimiru Putinu.
JAV prezidentas 2017-aisiais dažnai kritikavo Iraną ir tarptautinį susitarimą dėl šios šalies branduolinės programos. Bet D.Trumpas kol kas neišvedė Amerikos iš šios svarbios sutarties.
Kita vertus, D.Trumpas privėrė B.Obamos Kubai plačiai atlapotas duris. Jis taip pat padarė tai, ką padaryti žadėjo, bet nepadarė ne vienas ankstesnis JAV prezidentas: pripažino Jeruzalę Izraelio sostine.
Dažnos melo pinklės
Pažadų būta ir daugiau – D.Trumpas žadėjo konstitucine pataisa apriboti Kongreso narių kadencijų skaičių, panaikinti tvarką, pagal kurią JAV pilietybė suteikiama visiems, gimusiems JAV. Galiausiai neįkalinta ir Hillary Clinton – nors respublikonai ilgai klykė priešingai, tiesiog nėra už ką ją taip nubausti.
Be abejo, D.Trumas tikrai neištesėjo savo pažado niekada neiti atostogų dirbant prezidentu – beveik kiekvieną savaitgalį jis praleidžia žaisdamas golfą viename savo valdomų kompleksų.
Bet tai milijardieriui nesutrukdė dar net nepraėjus pirmajam šimtui jo darbo Baltuosiuose rūmuose dienų pasigirdi, kad jis kaip prezidentas nuveikė daugiau net bet kuris jo pirmtakas. Ką gi – pasirašytų įstatymų išties nemažai. Tačiau ar jie labai reikšmingi?
B.Obama jau pirmąjį mėnesį prezidento poste pasirašė didžiulį, 787 mlrd. dolerių vertės ekonomikos gelbėjimo planą
Pavyzdžiui, D.Trumpas pasirašė krūvą įstatymų, kuriais kokio nors istorinio asmens pavarde pavadinami pastatai, paskyrė naują muziejų komplekso „Smithsonian Institution“ vadovą. Bet tokius sprendimus priimdavo ir ankstesni prezidentai – tik jais nesigirdavo.
Tuo tarpu B.Obama jau pirmąjį mėnesį prezidento poste pasirašė didžiulį, 787 mlrd. dolerių vertės ekonomikos gelbėjimo planą, o Franklinas Rooseveltas dar ketvirtajame dešimtmetyje per 100 dienų pasirašė 14 istorinių teisės aktų, kuriais nustatė bankų sistemą stabilizavusį „Naująjį kursą“ („New Deal“).
Labiausiai D.Trumpas visgi pasižymėjo tuo, kad itin dažnai melavo. Melas dabar mandagiai vadinamas tiesos nesakymu ar alternatyviais faktais, tačiau tiesa tokia, kad faktų tikrintojai dar niekada neturėjo tiek darbo.
Taip, George'o W.Busho administracija melavo ruošdamasi užimti Iraką, o B.Obamos komanda išpūtė „Obamacare“ naudą. Vis dėlto D.Trumpo pasisakymai į panašias kategorijas nė neįtelpa.
Jis dar tik būsimus savo veiksmus vadina pasiekimais, o tai, ką šiaip ne taip pasiekia, išgiria pagražindamas skaičius ir pamiršdamas istoriją. Problemas jis išpučia, o iš klaidų nesimoko – jas tik kartoja.
Negana to, D.Trumpas, regis, išvis nesiklauso, ką jam sako patarėjų armija: ryte jis pažiūri laidą „Fox & Friends“ ir paleidžia seriją žinučių tviteryje. Vakare procedūra pakartojama.
Valstybės sekretorius Rexas Tillersonas šią savaitę pripažino, kad jo komanda atsispausdina D.Trumpo pranešimus „Twitter“ ir tuomet suka galvą, ką jie galėtų reikšti ir kaip toliau elgtis.
Kraštutinių dešiniųjų retorikos užvaldytas JAV prezidentas kaip niekas kitas sugeba supykdyti amerikiečių sąjungininkus.
D.Trumpas įžeidė ir britus, ir olandus, kai pasidalino melagingais neonacių grupuotės įrašais apie musulmonus, o dar anksčiau, pernai vasarį, nustebino Švediją per renginį pareikšdamas, kad šioje šalyje kunkuliuoja tikras chaosas – dėl imigracijos.
