Buria ištikimą komandą, kuri sudrebins vyriausybę
D.Trumpas beveik iš karto pradėjo burti savo aukščiausio lygio komandą, teikdamas Senatui tvirtinti ministrų kabineto kandidatus ir skirdamas Baltųjų rūmų patarėjus bei kitus aukštesnio rango padėjėjus.
Ketvirtadienį paaiškėjo, kad išrinktasis prezidentas pasirinko Robertą F.Kennedy jaunesnįjį naujuoju Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento sekretoriumi. Tačiau jis jau daugelį metų yra žinomas kaip vienas garsiausių šalyje prieš skiepus nukreiptų sąmokslo teorijų šalininkų ir dažnai skleidžia melagingas teorijas apie vakcinų saugumą ir veiksmingumą.
Robertas F.Kennedy jaunesnysis sakė, kad nori „išvalyti korupciją“ Amerikos sveikatos apsaugos agentūrose ir panaikinti „ištisus departamentus“ Maisto ir vaistų administracijoje (FDA).
JAV verslininkai Elonas Muskas ir Vivekas Ramaswamy vadovaus naujosios Donaldo Trumpo administracijos Valdžios efektyvumo departamentui (DOGE), kuris, pasak D.Trumpo, daugiausia dėmesio skirs reglamentų mažinimui ir istorinių išlaidų mažinimui.
O būsimuoju gynybos sekretoriumi D.Trumpas pasirinko kariuomenėje tarnavusį televizijos „Fox News“ laidų vedėją Pete'ą Hegsethą, kuris neturi patirties gynybos politikos srityje.
„Su Pete'u prie vairo Amerikos priešai įspėjami – mūsų kariuomenė vėl bus didi, o Amerika niekada nenusileis“, – sakoma išrinktojo prezidento pareiškime.
Būsimas gynybos sekretorius jau paragino išvalyti kariuomenės vadų gretas, vykdančius „budrią“ politiką.
Pasak BBC, tokie D.Trumpo pasirinkimai aiškiai rodo, kad jis planuoja radikaliai pertvarkyti vyriausybę, atsisakydamas įprastesnių ir labiau patyrusių kandidatų ir pasirinkdamas tuos, kurie yra jam lojalūs ir pritaria jo vizijai antrai kadencijai, kuri pakeis Vašingtono status quo.
„Bendresnis vaizdas yra tas, kad D.Trumpo siūloma komanda yra beveik visuotinai lojali ir pasisako už atitinkamų vyriausybės departamentų pertvarkymą“, – įvertino BBC apžvalgininkai.
D.Trumpo pusėje – draugiškas Kongresas
Be prezidento posto respublikonai taip pat iškovojo Atstovų Rūmų ir Senato kontrolę, todėl partija turės lemiamą (nors ir nedidelę) daugumą abiejuose rūmuose mažiausiai dvejus ateinančius metus, iki įprastų kadencijos vidurio rinkimų.
„Tai didelis postūmis D.Trumpo darbotvarkei. Tai reiškia, kad jam bus lengviau priimti teisės aktus, o jo politiniai prioritetai turės palankias sąlygas tapti įstatymais“, – rašoma BBC straipsnyje.
Negana to, tokiomis aplinkybėmis Demokratų partija turės mažiau galimybių blokuoti ir priešintis išrinktojo prezidento darbotvarkei. O D.Trumpui kol kas turėtų pavykti išvengti tokių Kongreso tyrimų, su kuriais jis susidūrė antroje pirmosios kadencijos pusėje.
„Galiausiai, respublikonų kontrolė Kongrese gali būti labai svarbi siekiant įgyvendinti jo didelius pažadus, tokius kaip masinė deportacija, dideli tarifai užsienio importui ir aplinkos apsaugos priemonių panaikinimas“, – prognozavo BBC.
Senato respublikonai nusileis ne visada
Savaitės pradžioje Senato respublikonai išsirinko savo naująjį lyderį. Išrinktojo prezidento ištikimiausi sąjungininkai, taip pat palankios MAGA žiniasklaidos priemonės dėjo sutelktas pastangas, kad postą gautų griežtosios linijos D.Trumpui ištikimas Rickas Scottas.
Tačiau jis pralaimėjo pirmajame ture, o respublikonai pasirinko kitą kandidatą Johną Thune'ą, kurio santykiai su D.Trumpu buvo pašliję.
Balsavimas buvo slaptas, todėl to negalima laikyti viešu D.Trumpo kuriamos visatos išsižadėjimu. Tačiau jo laukia išbandymai Kapitolijaus kalvoje, ypač kai bus surengti jo į ministrų kabinetą paskirtų asmenų, kurie kelia daugiau nesutarimų, patvirtinimo posėdžiai.
Pavyzdžiui, kai kurie Senato respublikonai jau pareiškė nepritariantys šokiruojančiam D.Trumpo pasirinkimui dėl Teisingumo departamento vadovo – Matto Gaetzo.
Vieną ištikimiausių savo šalininkų, buvusį įstatymų leidėją, D.Trumpas nori paskirti generaliniu prokuroru.
„Nėra daug tokių klausimų, kurie Amerikoje būtų svarbesni už tai, kad būtų nutrauktas mūsų teisingumo sistemos šališkumas“, – socialiniame tinkle rašė išrinktasis prezidentas. – Mattas užbaigs ginklu verčiamą vyriausybę (...) ir atkurs smarkiai sugriautą amerikiečių tikėjimą ir pasitikėjimą Teisingumo departamentu.“
D.Trumpo teistumas gali išnykti kaip dūmas
Nors per paskutinę savaitę daug dėmesio buvo skiriama išrinktojo prezidento kandidatūroms ir paskyrimams, jo pergalė taip pat apnuogino D.Trumpo teisines bėdas.
„Konkrečiai Niujorke jo apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamo sukčiavimo „slaptų pinigų“ byloje laikysis dar bent kelias dienas.
Tačiau netrukus jis gali būti paliktas istorijai“, – atkreipė dėmesį BBC.
Šios savaitės pradžioje teisėjas atidėjo sprendimą, ar D.Trumpo apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas dėl vasarą priimto Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriuo buvo išplėstas prezidento imunitetas.
Dabar tikimasi, kad šis sprendimas bus priimtas kitą savaitę. Ir nors neaišku, ar apkaltinamasis nuosprendis bus panaikintas, lapkričio 26 d. numatytas D.Trumpo nuosprendžio paskelbimas greičiausiai bus atidėtas nepaisant to.
Imsis Kinijos
Ne naujiena, kad D.Trumpas pasaulį mato kitaip nei Joe Bidenas ir per ateinančius kelerius metus gali iš esmės pakeisti JAV užsienio politiką.
Viena pokyčių kryptis išryškėjo pastarosiomis dienomis. Pažymėtina, kad jo siūlomoje komandoje svarbią vietą užima „Kinijos šalininkai“ – tie, kurie mano, kad Pekinas kelia rimtą grėsmę JAV ekonominiam ir kariniam dominavimui, ir nori tam mesti ryžtingesnį iššūkį.
D.Trumpo siūlomas kandidatas į valstybės sekretoriaus postą – vyriausiasis Amerikos diplomatas – Marco Rubio apibūdino Kiniją kaip „pažangiausią priešininką, su kuriuo kada nors yra susidūrusi Amerika“.
Būsimas jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas įvertino, kad JAV su Kinija dalyvauja „šaltajame kare“. Kiti kandidatai, pavyzdžiui, jo siūloma ambasadorė prie JT Elise Stefanik, tiesiogiai apkaltino Kiniją kišimusi į rinkimus.
„D.Trumpo pirmosios administracijos laikais santykiai su Pekinu buvo įtempti, o valdant J.Bidenu jie vos sušilo. Taikydamas muitus, eksporto kontrolę ir aštrią retoriką, išrinktasis prezidentas šį kartą, atrodo, yra pasirengęs laikytis dar griežtesnės pozicijos“, – pažymėjo BBC.
Be to, J.Bidenas vienu paskutinių savo oficialių diplomatinių darbų pasirinko susitikimą su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, su kuriuo jis susitiks šeštadienį Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose.
„Rusija ir Ukraina turi liautis“
D.Trumpo nenuspėjamumas kelia nerimą Ukrainos sąjungininkėms Vakaruose, kurios baiminasi, kad jis nutrauks paramą Kyjivui ir sutiks pradėti derybas dėl taikos Maskvos sąlygomis.
Tačiau per paskutinę savaitę greta baimės įsižiebė ir viltis, kad galbūt dėl neišprovokuotos Rusijos agresijos Europoje įsiplieskęs didžiausias karas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų artėja prie pabaigos.
Nuo lapkričio 6 d. pranešta, kad D.Trumpas jau kalbėjosi telefonu su Ukrainos prezidento Volodymyru Zelenskiu ir Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu, nors pastarojo spaudos tarnyba tokius pranešimus paneigė.
Ketvirtadienį išrinktasis JAV prezidentas renginio Floridoje metu pareiškė, kad jo administracija daugiausia dėmesio skirs Rusijos ir Ukrainos karui.
„Ketiname intensyviai dirbti su Rusija ir Ukraina. Tai turi būti sustabdyta. Rusija ir Ukraina turi liautis. Nesvarbu, ar tai būtų kariai, ar miestuose sėdintys žmonės, mes tai padarysime“, – sakė D.Trumpas.
Anksčiau D.Trumpas paskelbė, kad „netrukus“ gali paskirti Ukrainos taikos pasiuntinį vadovauti deryboms dėl Rusijos karo nutraukimo, trečiadienį pranešė „Fox News“.
Be to, išrinktasis prezidentas ne kartą aiškino, kad galėtų užbaigti karą per 24 valandas, bet niekada neįvardijo, kaip tai padarytų.