1984-aisiais generolas Vladimiras Aleksandrovičius Kriučkovas, vadovaujantis Pirmajai vyriausiajai valdybai – prestižiniam KGB padaliniui, atsakingam už žvalgybinės informacijos užsienyje rinkimą – turėjo problemą.
Į svarbiausią Kremliaus postą atsisėdus Michailui Gorbačiovui ir keičiantis SS užsienio politikai, V.Kriučkovui darėsi sudėtinga rinkti žvalgybinę informaciją.
Dažnai užsienyje dirbantys KGB agentai apsimesdavo gavę informaciją iš slaptų šaltinių, nors iš tiesų tiesiog perrašydavo laikraščių turinį ar perduodavo gandus, išgirstus iš žurnalistų. Be to, buvo verbuojama pernelyg daug žmonių, su tikra žvalgyba neturinčių nieko bendra.
1984-ųjų sausį V.Kriučkovas kalbėjo apie agentų verbavimo problemą ir kaip ją išspręsti. Generolas ragino pareigūnus būti labiau „kūrybingais“. Anksčiau į verbuotojų pinkles pakliūdavo simpatizuojantys Sovietų Sąjungos ideologijai: kairieji, profsąjungų nariai ir t.t. Tačiau devintojo dešimtmečio viduryje jų nebebuvo tiek daug.
Tuo pat metu V.Kriučkovas bandė patobulinti KGB technikas vienoje labai jautrioje srityje. Jis norėjo, kad KGB pareigūnai užsienyje užverbuotų kuo daugiau amerikiečių.
Panašiu metu į sovietinės žvalgybos akiratį pakliuvo ir Donaldas Trumpas. Atsakymas, kaip tai nutiko ir kur prasidėjo šie santykiai, greičiausiai nugulė slaptuose KGB archyvuose.
Senas susidomėjimas politika
Nėra žinoma, kada KGB užvedė D.Trumpo bylą. Vis dėlto Rytų bloko saugumo tarnybų įrašai sufleruoja, kad tai galėjo nutikti 1977-aisiais. Tuomet būsimasis prezidentas vedė Ivaną Zelnickovą – 28 metų amžiaus manekenę iš Čekoslovakijos.
Ja, kaip komunistinės šalies piliete, domėjosi ir Čekijos žvalgyba, ir JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) bei Centrinė žvalgybos tarnyba (CŽV).
I.Zelnickova gimė Moravijos regione. Pirmąją santuoką sudariusi su Austrijos nekilnojamojo turto agentu, aštuntajame dešimtmetyje ji persikėlė į Kanadą, kad galėtų būti su savo vaikinu slidinėjimo instruktoriumi.
Galiausiai I.Zelnickova atvyko į Niujorką, čia 1977 m. ištekėjo už D.Trumpo.
Anot Čekijos žvalgybos šaltinių, šnipai stebėjo D.Trumpą ir jo naująją žmoną. Jie skaitė laiškus, kuriuos I.Zelnickova siuntė namuose likusiam tėvui. Pastarasis, nors ir nebuvo agentas, bendradarbiavo su slaptosiomis tarnybomis – pasakojo, ką jo dukra veikia užsienyje.
Čekijos žvalgybos dalijosi informacija su kolegomis iš KGB. Manoma, kad D.Trumpas slaptųjų tarnybų dėmesį galėjo atkreipti dėl keleto priežasčių.
Visų pirma, jo žmona buvo kilusi iš Rytų Europos. Antra, kai Kremlius po 1985-ųjų eksperimentavo su perestroika, D.Trumpas jau buvo žinomas nekilnojamojo turto magnatas. Čekijos žvalgybos tarnybos byloje rašoma, kad Ivana minėjo augantį sutuoktinio susidomėjimą politika.
Susitikimo metu – pagyros D.Trumpui
KGB į Maskvą užsieniečius kviesdavo tikrai ne iš altruistinių paskatų. Sovietinė valdžia apmokėdavo iškilių asmenybių keliones, o jos turėdavo teigiamai atsiliepti apie gyvenimą Sąjungoje.
Nepaisant švelnėjančios M.Gorbačiovo politikos, jis vis dar buvo Sovietų Sąjungos lyderis, o KGB ir toliau žvelgė į Vakarus su dideliu įtarumu. Tarnyba vis dar bandė pakenkti Vakarų institucijoms ir įgauti slaptų šaltinių: NATO tapo pirmuoju strateginiu žvalgybos taikiniu.
Vis dėlto lieka neaišku, kokį vaidmenį KGB tuomet suvaidino D.Trumpas ir ar apskritai jį galima laikyti užverbuotu agentu.
Kaip aiškino V.Kriučkovas, KGB darbuotojai buvo raginami atsisakyti „stereotipinių metodų“ ir naudoti kur kas lankstesnes verbavimo strategijas. Pavyzdžiui, pasitelkti žmonų ar kitų šeimos narių pagalbą.
Kaip pasakojo pats D.Trumpas, idėja pirmą kartą nuvykti į Maskvą jam kilo po to susitikimo su Sovietų Sąjungos ambasadoriumi JAV Jurijumi Dubininu. Susitikimas vyko 1986-ųjų rudenį.
N.Dubinina: „Jis – emocionalus žmogus, impulsyvokas. Jam reikia pripažinimo. Ir, jei jį gauna, jam tai patinka. Mano tėvo vizitas suveikė puikiai.“
„Galiausiai nutiko taip, kad kalbėjau apie didelio prabangaus viešbučio statybas kitoje Kremliaus pusėje bendradarbiaujant su Sovietų vyriausybe“, – knygoje „Sandorio menas“ rašė D.Trumpas.
Panašu, kad D.Trumpo įvykių versija nėra baigtinė. Anot J.Dubinino dukros Natalijos, Sovietų Sąjungos vyriausybė ilgą laiką stengėsi susisiekti su D.Trumpu.
N.Dubinina prisimena patį pirmąjį susitikimą su D.Trumpu, įvykusį dar pusmetį prieš tai, kai jis su J.Dubininu kalbėjo apie viešbučio Maskvoje statybas.
Anot N.Dubininos, jos tėvas, būdamas „puikus derybų meistras“, apžavėjo būsimąjį prezidentą šiais žodžiais: „Pirmas dalykas, kurį pamačiau mieste, yra jūsų bokštas!“
Anot N.Dubininos, „Trumpas iš karto susilydė“. „Jis – emocionalus žmogus, impulsyvokas. Jam reikia pripažinimo. Ir, jei jį gauna, jam tai patinka. Mano tėvo vizitas suveikė puikiai“, – pasakojo N.Dubinina.
Būdas rinkti kompromatą?
Knygoje „Sandorio menas“ D.Trumpas rašo: „1987-ųjų sausį gavau laišką iš Jurijaus Dubinino, Sovietų Sąjungos ambasadoriaus JAV. Jame buvo rašoma, kad valstybinė tarptautinio turizmo agentūra išreiškė susidomėjimą steigti bendrą įmonę ir valdyti viešbutį Maskvoje.“
Jei tuo metu JAV buvo tiek ambicingų nekilnojamojo turto vystytojų, kodėl Maskva pasirinko būtent D.Trumpą?
V.Suvorovas: „Viskas buvo nemokama. Tai galėjo būti sauna, merginos ir dar kas nors. Viešbučių kambariai buvo kontroliuojami 24 valandas per parą. Stebėjimo kameros ir visa kita. Tikslas – tik vienas. Surinkti informacijos ir pasilaikyti ją ateičiai.“
Anot buvusio Sovietų Sąjungos karinės žvalgybos valdybos (GRU) šnipo Viktoro Suvorovo, D.Trumpo minimai kelionių agentūrai vadovavo KGB. Tuo metu ji tikrino ir stebėjo visus užsieniečius, atvykstančius į Sovietų Sąjungą.
„Mano laikais tai darydavo KGB, – sakė V.Suvorovas. – Jie suteikdavo leidimus žmonės atvykti.“
Anot V.Suvorovo, sovietų žvalgybos tarnybos visada domėjosi „jaunais ambicingais žmonėmis“. Atvykę į Maskvą, jie būdavo pasitinkami itin svetingai.
„Viskas buvo nemokama. Tai galėjo būti sauna, merginos ir dar kas nors. Viešbučių kambariai buvo kontroliuojami 24 valandas per parą. Stebėjimo kameros ir visa kita, – teigė V.Suvorovas. – Tikslas – tik vienas. Surinkti informacijos ir pasilaikyti ją ateičiai.“
Maskva tuo metu kviesdavo ir užsienio studentus, kurių dalis po 10–20 metų užimdavo įtakingus postus. Tuomet jiems būdavo primenama kompromituojanti medžiaga iš vizito Maskvoje.
V.Kriučkovo nuomone, 1987-ųjų sausį D.Trumpas turėjo „žinomos asmenybės“ statusą. V.Dubininas laikė D.Trumpą pakankamai įdomiu, kad suorganizuotų jo kelionę į Maskvą.
1987-ųjų liepos 4 d. D.Trumpas kartu su žmona Ivana ir jos asistente Lisa Calandra išskrido į Maskvą.
D.Trumpas: „Man įspūdį padarė sovietų pareigūnų ambicijos sudaryti sutartį.“
D.Trumpas rašė, kad „Maskva buvo ypatinga patirtis“. Trumpų šeima apsistojo netoli Raudonosios aikštės įsikūrusiame Nacionaliniame viešbutyje, Lenino apartamentuose.
Viešbutis buvo sujungtas su Turizmo agentūros kompleksu, kontroliuojamu KGB. Lenino apartamentai turėjo būti prikaišioti blakių.
„Sandorio mene“ rašoma, kad D.Trumpas aplankė „pustuzinį potencialių vietų viešbučiui, įskaitant keletą netoli Raudonosios aikštės“.
„Man įspūdį padarė sovietų pareigūnų ambicijos sudaryti sutartį“, – rašė D.Trumpas. Jis taip pat apsilankė Sankt Peterburge.
Tą pačią liepą didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukė Nobelio literatūros premijos laureato Gabrielio Garcios Marquezo apsilankymas Maskvoje.
Vis dėlto į D.Trumpo apsilankymą reaguota kur kas ramiau: Maskvoje įsikūrusiame Rusijos valstybinės žiniasklaidos archyve jis neminimas apskritai.
Tai galima paaiškinti dviem priežastimis: arba apie susitikimą laikraščiai tuomet nerašė, arba tekstai, kuriuose minimas D.Trumpo apsilankymas Maskvoje, buvo tyliai pašalinti.
