Kartais atrodo, kad NATO susitikimą organizuojančių žmonių ir konkrečių užduočių tiek, kad daugelis net nežino, kas vyksta už dešimties metrų.
Mieste tvyro svarbaus įvykio nuotaika, nors daugeliui nepatinka apribotas judėjimas miesto centre.
Pirmosios NATO vadovų susitikimo Varšuvoje dienos akcentu tapo papildomos atgrasymo priemonės Rusijai. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija sulaukė patvirtinimo, kad į jas atvyks po batalioną rotuojamų NATO karių.
Penktadienio nuotaikos Varšuvos nacionaliniame stadione neturėjo patikti Kremliui. Beveik visi kalbėję politiniai lyderiai ir ekspertai griežtai smerkė Rusijos agresiją Ukrainoje, Krymo aneksiją. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas racionaliai dėstė Rusijos atgrasymo strategijos gaires.
Tiesa, užkulisiuose F.Hollande'as kalbėjo jau visiškai kitaip: prancūzai supranta grėsmę rytiniam flangui ir yra pasirengę siųsti savo karius į Lietuvą.
Savotišku išsišokimu tapo į susitikimą atvykusio Prancūzijos lyderio Francois Hollande'o teiginys apie Rusiją kaip partnerę, o ne grėsmę. Tiesa, užkulisiuose F.Hollande'as kalbėjo jau visiškai kitaip: prancūzai supranta grėsmę rytiniam flangui ir yra pasirengę siųsti savo karius į Lietuvą.
JAV prezidentas Barackas Obama savo retorika taip pat neleido suabejoti – į Rusijos veiksmus jau reaguojama ir procesas nėra sustabdomas, kol nesikeičia ne tik Kremliaus retorika, bet ir veiksmai.
Pirmuoju dienos pasiekimu ir tikrai svarbiu rezultatu galima vadinti bendrą NATO ir Europos Sąjungos deklaraciją. ES tarybos prezidentas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris ir J.Stoltenbergas susitarė stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.
D.Tuskas savo kalboje teisingai pastebėjo, kad nepaisant akivaizdžiai bendrų vertybių NATO ir ES veikimas dažnai primindavo skirtingas planetas. Rusijos agresija ir terorizmo pavojus Europoje šį atstumą akivaizdžiai sumažino.
Varšuvos susitikimas tapo lūžio tašku, suvokiant, kad dar apčiuopiamesnė NATO parama Europos saugumo architektūrai yra būtina.
Varšuvos susitikimas tapo lūžio tašku, suvokiant, kad dar apčiuopiamesnė NATO parama Europos saugumo architektūrai yra būtina.
Kalbėdamas ekspertų forume Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis pastebėjo, kad Rusijos agresijos pavojus itin juntamas Baltijos valstybėse. Aljansas įrodė, kad yra pasiruošęs reaguoti.
Išėjusi po Šiaurės Atlanto tarybos prezidentė Dalia Grybauskaitė galėjo patvirtinti – gavome, ko norėjome. Jei Velso susitikime skambėjo pavojaus varpai ir buvo pradėta kalbėti apie atgrasymą, tai Lenkijoje jis tapo tikrove.
Tiek Lenkijos, tiek Baltijos valstybių diplomatiniuose sluoksniuose šis penktadienis tapo savotiška švente.
