„Man tapo nepriimtina atstovauti Bažnyčiai, kurios kai kurios dalys tebėra gana atskirtos“, – sakė Hilde Raastad interviu dienraščiui „Aftenposten“.
1997 metais ji tapo pirmąja pastore Norvegijoje, sudariusia civilinės partnerystės sąjungą su kita moterimi.
Po dešimties metų bažnyčia oficialiai įteisino gėjų įšventinimą, palikdama vyskupams ir kitiems dvasiniams pareigūnams, atsakingiems už naujokų priėmimą, teisę nesuteikti pastoriaus darbo asmenims, kurie gyvena su tos pačios lyties asmeniu.
Pasak H.Raastad, ji net kelis kartus negavo pastorės darbo, nors kartais būdavo vienintelė į jį pretendavusi kandidatė. Ji sakė nusiuntusi laišką Oslo vyksupui Ole Christianui Kvarme, kuriame prašo anuliuoti jos įšventinimą.
„Homofobiją aš laikau nuodėme“, – interviu laikraščiui sakė ji.
„Vietos bažnyčia negali rinktis žmonių pagal jų odos spalvą arba etniškumą. Taip pat ji negali išbraukti arba teisti žmonių dėl jų seksualinės orientacijos“, – tęsė H.Raastad.
„Man buvo sunku matyti savo vyresnybės nepritarimą, matyti, kad mano meilė jiems atrodo teologinė problema ir, kad aš gyvenu gyvenimą, kuris veda į nuodėmę ir prakeiksmą“, – pridūrė ji.
Tuo tarpu vyskupas, garsėjantis savo nusistatymu prieš homoseksualų įdarbinimą bažnyčioje, laikraščiui atsisakė atskleisti gauto laiško turinį, su kuriuo sakė dar nesusipažinęs.
Jis nurodė, jog norėtų asmeniškai susitikti su H.Raastad ir aptarti jos nusiskundimus.
Norvegijos bažnyčia įteisino gėjų santuokas 2009 metais. Praėjusiais metais bažnyčia oficialiai buvo atskirta nuo valstybės.
