Visi, kas prieš metus stebėjo pirmąjį naujojo pontifiko prisistatymą pasauliui, iškart pamatė, kad 266-asis popiežius bus kitoks.
Popiežius Pranciškus, pirmą kartą pristatytas tikintiesiems pernai kovo 13 dieną, net atrodė kitaip nei jo pirmtakas: apsirengęs paprasta balta sutana, papuošta vieninteliu metaliniu kryžiumi, kurį jis išsaugojo nuo „lūšnynų vyskupo“ laikų gimtojoje Argentinoje.
Jis atrodė kuklus ir šiek tiek apstulbęs, o pirmieji jo žodžiai Šv. Petro aikštėje susirinkusiai miniai buvo tiesiog „buona sera“ – „labas vakaras“ itališkai – kai jis nulenkė galvą ir paprašė jos palaiminimo.
„Tai buvo neįtikėtinas pareiškimas“, – prisimena Bažnyčios istorikas tėvas Alistairas Searas, kuris Konklavą vainikavusius įvykius stebėjo iš Londono. Jis taip pat pamena, kad aštuoneriais metais anksčiau tikintiesiems prisistatęs popiežius Benediktas XVI vilkėjo raudono aksomo ir brokato drabužiais, o ant jo kaklo kabėjo brangakmeniais inkrustuotas aukso kryžius. „Pranciškas savo pontifikatui toną davė dar tą pirmąjį vakarą.“
Kuklumas ir atvirumas neišblėso visus pirmuosius popiežiaus Pranciškaus metus Šv. Petro soste. Vienu pirmųjų savo veiksmų jis nuprausė ir pabučiavo kojas nuteistiesiems vienoje nepilnamečių kolonijoje prie Romos. Vienas pastarųjų popiežiaus pasisakymų – kad jis nėra Supermenas, o tiesiog normalus žmogus.
Jis pareiškė, kad net ir ateistai, jei klausys savo sąžinės ir elgsis moraliai, gali patekti į dangų.
Jis taip pat yra pareiškęs, kad net ir ateistai, jei klausys savo sąžinės ir elgsis moraliai, gali patekti į dangų. Jis pasmerkė kapitalizmo tironiją.
Paklaustas apie homoseksualus atsakė: „Kas aš toks, kad teisčiau?“ Žurnalas „Time“ jį išrinko metų žmogumi ir, pasak lažybų punktų, jis yra vienas favoritų gauti Nobelio taikos premiją.
„Visi norėjome pokyčių ir reformų, – sako Anglijos kardinolas Cormacas Murphy-O'Connoras. – Bet nemanau, kad kas nors iš mūsų tikėjosi tokio didelio šviežio oro gūsio!“
Doktrinai pokyčiai negresia
Nors visi pastebėjo, kad vadovaujama popiežiaus Pranciškaus Romos katalikų bažnyčia pakeitė toną ir įvaizdį, oficiali Bažnyčios doktrina per metus pokyčių patyrė daug mažiau. Taisyklės, kuriose kalbama apie homoseksualus, išsiskyrusius katalikus ir moteris, nepasikeitė.
Galingoji Bažnyčios biurokratija, Romos kurija, nepraranda savo įtakos. Ir nors Pranciškus ėmėsi veiksmų, kad pažabotų įsišaknijusią korupciją Vatikano banke arba spręstų vaikų išnaudojimo problemą, kol kas šie žingsniai davė mažai apčiuopiamos naudos.
Kiek išties per metus pasikeitė Romos katalikų bažnyčia?
„Madinga sakyti, kad mažai kas pasikeitė, bet aš manau, kad Pranciškaus stilius ir atnešė daugiausia permainų, – sako žurnalo „L'Espresso“ Vatikano ekspertas Sandro Magisteris. – Jis žino, kad negali paskelbti atviro karo Bažnyčios kultūrai, tad jis vykdo savotišką partizaninį karą, pasitelkdamas savo asmenybės jėgą.“
Bent jau eiliniai katalikai Pranciškumi yra labai patenkinti. Apklausos rodo, kad jo populiarumas augo kaip ant mielių, o apžvalgininkai netgi sukūrė naują terminą, „Pranciškaus efektas“, kad paaiškintų gausėjančias tikinčiųjų minias bažnyčiose arba netikėtai išpopuliarėjusias vardo „Pranciškus“ versijas.
„Man kelia didžiulį pasididžiavimą, kad toks dvasingas ir šventas žmogus yra popiežius“, – sako 52 metų universiteto administratorius Alberto Branca, sekmadienį atėjęs į Šv. Petro aikštę.
40 metų slaugė Anna Maria Polli jam pritaria. „Kai Pranciškus tapo popiežiumi, mano tikėjimas atsinaujino.“
Skeptikai
Tačiau ne visi trykšta entuziazmu dėl naujojo pontifiko. Netoli Šv. Petro aikštės dirbantis suvenyrų prekeivis iš Pakistano Ahmedas Chutani sako, kad popiežius Pranciškus pakenkė jo verslui.
„Jis nuolat kalba apie vargšus, tad į Vatikaną ėmė keliauti vargšai, o jie neturi pinigų, – Skundžiasi suvenyrų prekeivis. – Jie sustoja pasižiūrėti, bet neperka. O kai perka, stengiasi derėtis ir prašo nuolaidų.“
„Jis nuolat kalba apie vargšus, tad į Vatikaną ėmė keliauti vargšai, o jie neturi pinigų, – sako jis. – Jie sustoja pasižiūrėti, bet neperka. O kai perka, stengiasi derėtis ir prašo nuolaidų.“
Pranciškaus pastangos reformuoti Bažnyčią, ypač Romos kuriją, buvo sutiktos tyliu pasipriešinimu.
Neseniai vokiečių katalikų naujienų agentūrai KNA duotame interviu kardinolas Oscaras Andresas Rodriguezas Maradiaga iš Hondūro pareiškė, kad, kaip ir visos revoliucijos, Pranciškaus reformos kelia tam tikrų rizikų.
„Girdėjau žmones kalbant: mes meldžiamės, kad jis kuo greičiau mirtų, – sakė O.A.Rodriguezas Maradiaga. – Tai nedora, o juk šitie žmonės laiko save krikščionimis.“
Kardinolas pridūrė, kad tokių žmonių buvo visada: „Tą patį kalbėjo ir fariziejai, išdavę Viešpatį.“
