Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pirmūne tituluota Moldova suka ir nuo Europos, ir nuo demokratijos

Milijardo dolerių skandalas, teismų išnaudojimas politiniams tikslams, prognozuojama prorusiškų socialistų pergalė parlamento rinkimuose – visa tai Moldovą, kurią ES anksčiau titulavo Rytų kaimynystės pirmūne, pasak politologo Vytauto Keršansko, stato į autsaiderių gretas. Kalbėti apie demokratijai Moldovoje kylančią grėsmę pasaulio analitikus ir politikus ypač paskatino paskutiniai įvykiai, kai buvo anuliuoti Kišiniovo mero rinkimų rezultatai.
Opozicijos demonstracija Moldovoje
Opozicijos demonstracija Moldovoje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Moldovos aukščiausias teismas praėjusią savaitę patvirtino žemesnės instancijos teismą anuliuoti Kišiniovo mero rinkimų rezultatus – pergalę tuose rinkimuose šventė provakarietiškas prieš korupciją kovojantis politikas, buvęs prokuroras Andrei Nastase. Teismas rezultatus panaikino, nes esą tiek A.Nastase, tiek jo konkurentas socialistas Ionas Cebanas darė poveikį rinkimams, socialinėje žiniasklaidoje tiesiog kviesdami gyventojus eiti į rinkimus.

Rezultatų panaikinimą grėsme demokratijai pavadino ir JAV Valstybės departamentas. ES taip pat pasmerkė, jos žodžiais tariant, neskaidrų rinkimų rezultatų anuliavimą.

Rinkimai buvo surengti, kai iš mero posto dėl korupcijos buvo priverstas atsistatydinti Dorinas Chirtoaca, atstovaujantis Demokratų partijai, kuri turi daugumą parlamente ir yra suformavusi vyriausybę.

Kaip interviu LRT.lt teigė Rytų Europos studijų centro analitikas V.Keršanskas, teisinė sistema buvo panaudota priimti politiniams sprendimams, palankiems įtakingiausiam šalies žmogui – Demokratų partijos vadovui oligarchui Vladimirui Plahotniucui. „Tai, be abejonės, Moldovą pastato į labai negerą padėtį santykiuose su ES, kalbant apie jos integracijos į ES ambicijas. Ir tai tik dar labiau verčia abejoti, ar Moldova po rudenį vyksiančių parlamento rinkimų sugebės išlikti europietiškos valstybės statymo kelyje“, – sako V.Keršanskas.

Pergalė rinkimuose prognozuojama prezidento Igorio Dodono prorusiškiems socialistams. Vis dėlto, anot V.Keršansko, V.Plahotniucas irgi greičiausiai turės stiprią frakciją dėl jam palankių „nepriklausomų“ kandidatų. Be to, analitiko teigimu, neatmestina, kad demokratai ir socialistai gali net sudaryti bendrą koaliciją, nors dabar iš šalies atrodo, kad jie nesutaria daugeliu klausimų, ypač dėl Rusijos. Tačiau, pasak V.Keršansko, V.Plahotniucui ne taip jau rūpi geopolitika, jis labiau proplohotniukiškas ir prokorupcinis nei proeuropietiškas.

Asmeninio albumo nuotr./Vytautas Keršanskas
Asmeninio albumo nuotr./Vytautas Keršanskas

– Moldovos aukščiausiajam teismui patvirtinus sprendimą anuliuoti Kišiniovo mero rinkimus, nemažai politikų ir analitikų prakalbo, kad šioje šalyje kyla grėsmė demokratijai. Kaip vertinate tokį teismo sprendimą ir ką, jūsų nuomone, jis sako apie demokratiją Moldovoje?

– Situacija su teisės viršenybės principu Moldovoje labai sudėtinga. Visa tai susiję bendrai su politine sistema ir su vieno žmogaus Vladimiro Plahotniuco – milžiniška įtaka ne tik politinei sistemai, bet ir teismų sistemai bei teisėsaugai apskritai. Man teko būti Moldovoje prieš porą savaičių ir pilietinė visuomenė ten kalba, kad meru išrinkus A.Nastase, kurio kadencija turėjo prasidėti tik po mėnesio, per keletą dienų buvo įjungtas visas aparatas: pasirašinėjamos sutartys savivaldybėje, tvirtinami susitarimai, kad atėjus A.Nastase viskas de facto būtų sutvarkyta V.Plahotniuco Demokratų partijos, jo interesų grupių naudai.

Bet, akivaizdu, buvo rastas kitas sprendimas, pasinaudojant formaliomis priekabėmis dėl rinkimų skaidrumo. Šiuo atveju teisinė sistema buvo panaudota politiniams sprendimams, palankiems įtakingiausiam šalies žmogui, priimti. Bet tai, be abejonės, Moldovą pastato į labai negerą padėtį santykiuose su ES, kalbant apie jos integracijos į ES ambicijas. Ir tai tik dar labiau verčia abejoti, ar Moldova po rudenį vyksiančių parlamento rinkimų sugebės išlikti europietiškos valstybės statymo kelyje.

– Parlamente daugumą turi ir vyriausybę suformavę proeuropietiški V.Plahotniuco demokratai, o prezidentas – prorusiškas socialistas Igoris Dodonas, kurio galios ribotos. Jie akivaizdžiai nesutaria dėl užsienio politikos, bet kaip yra kalbant apie vidaus reikalus? Rumunų europarlamentaras Cristianas Preda sako, kad situacija su Kišiniovo meru rodo, jog I.Dodono ir V.Plahotniuco aljansas uzurpuoja demokratiją Moldovoje. Tad ar tikrai galima įžvelgti tokį aljansą?

– Netgi geopolitinis dėmuo nėra esminis. Mačiau gerą V.Plahotniuco apibūdinimą: jis nėra proeuropietiškas, kaip save ir savo partiją bandė pateikti, jis – proplahotniukiškas ir prokorupcinis. Tą parodė ir vadinamasis milijardo skandalas, kuriame paskendo ta proeuropietiška koalicija [2015-aisiais kilęs skandalas, kai paaiškėjo, kad iš trijų Moldovos bankų dingo milijardas dolerių – LRT.lt].

„Scanpix“ nuotr./Moldovos prezidentas Igoris Dodonas
„Scanpix“ nuotr./Moldovos prezidentas Igoris Dodonas

Geopolitinės nuostatos jam ne tiek svarbios, jam svarbus įtakos išlaikymas. Vietos analitikai taip pat labai aiškiai pabrėžia, kad nors viešoje erdvėje atrodo, kad V.Plahotniuco ir I.Dodono santykiai nėra geri, kad jie ginčijasi daugeliu klausimų, bet iš principo jie politinėje sistemoje veikia, valstybę valdo sferų pasidalijimo būdu, juda link to, vienas kitam siekia sukurti sąlygas, kurios po parlamento rinkimų nustatys kažkokias įtakos zonas. Jie abu orientuojasi turėti gana stiprias frakcijas ir galbūt galime pamatyti ir formalią koaliciją. Bet bent jau neformali koalicija, panašu, kad šiandien tikrai egzistuoja.

– Moldovos parlamento rinkimai bus lapkritį. Kam dabar prognozuojamas laimėjimas?

– Socialistai absoliučiai pirmauja – jiems pagal skirtingas apklausas priskiriama tarp 40 ir 50 proc. balsų. Bet reikia turėti omenyje, kad buvo pakeista rinkimų sistema – ji šiuo metu panaši į lietuvišką, t.y., mišri.

Vienmandačių apygardų sukūrimas buvo V.Plahotniucui reikalingas sprendimas, kad jis jose galėtų kelti neva nepriklausomus kandidatus, kuriuos remtų keturios didžiausios jo valdomos televizijos, taip pat remtų kitais resursais, kuriuos jis valdo. Taip susidėliotų jam palankių parlamentarų frakcija – kad ir ne po demokratų vėliava. Jo demokratai šiuo metu balansuoja ant 5–7 proc. ribos. Bet tai netrukdys V.Plahotniucui turėti pakankamai stiprios frakcijos atsilošiant per vienmandates.

Antra vieta prognozuojama Maios Sandu – turbūt pagrindinio opozicinio veido – judėjimui, kuris tikrai provakarietiškas. Bet to tikrai neužteks, kad valdžia Moldovoje atitektų tikrai prodemokratiškoms, provakarietiškoms jėgoms.

– Bet A.Nastase, kuris dabar buvo išrinktas Kišiniovo meru, irgi atstovauja provakarietiškam ir antikorupciniam judėjimui.

– A.Nastase judėjimas „Orumas ir tiesa“, kaip ir M.Sandu „Veiksmas ir solidarumas“, gimė iš antikorupcinių judėjimų, susibūrusių po milijardo skandalo. Bet A.Nastase partija pagal paskutines apklausas turi tik apie 6 proc. palaikymą.

Mano vienas iš spėjimų, kodėl jo neprileido prie meravimo... Reikia suvokti Kišiniovo mero svorį. Kišiniovas sukuria net beveik du trečdalius šalies bendrojo vidaus produkto. Taigi meras tampa tikrai svarbia politine figūra. Iki rinkimų likus mažiau nei pusei metų, jis gautų labai didelę platformą savo idėjoms skleisti ir tai galėjo patempti jo partijos rezultatus į viršų. Galbūt kartu su M.Sandu, jei ji neprarastų populiarumo, jie būtų galėję mesti tam tikrą iššūkį I.Dodonui ar V.Plahotniucui. Manau, tai viena iš priežasčių, kodėl buvo pasinaudota tokiu, žiūrint iš teisinės valstybės principų, brutaliu būdu užblokuoti politiškai nepalankią įvykių eigą.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Andrei Nastase
„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Andrei Nastase

– Bet ar šis teismo sprendimas, kuris sulaukė ir didelių gyventojų protestų, negalėtų mobilizuoti tų rinkėjų, kurie nepatenkinti klestinčia korupcija?

– Taip, gali. Kita vertus, net milijardo skandalas – o tai yra apie 12 proc. Moldovos BVP – nelėmė esminio sistemos pasikeitimo, nors buvo didelė protestų banga, susikūrė du stiprūs judėjimai. Panašu, kad Moldovos visuomenėje yra bendro nusivylimo nuotaikos, netikėjimas galimybe kažką pakeisti. Tiesiog žmonės renkasi kitus būdus nepasitenkinimui šalimi išreikšti – emigracijos mastas labai didelis.

Net 72 proc. respondentų paskutinėje Tarptautinio respublikonų instituto vykdytoje apklausoje sako, kad Moldovos jaunimo ateitis šalyje neperspektyvi. Taigi yra bendras nusivylimas, kuris nesitransformuoja į kažkokį politinį veiksmą, o veikiau į protestą kojomis.

– Anksčiau Moldova laikyta ES Rytų kaimynystės programos pirmūne. Į ką dabar pati Moldovos visuomenė labiau orientuojasi – ar į Europą, ar į Rusiją? Jeigu populiariausi socialistai, kurie laikosi prorusiškos politikos, ar tai reiškia, kad ir gyventojų simpatijos krypsta Rusijos link?

– Kai po kitų didelių skandalų 2010-aisiais atėjo vadinamoji provakarietiška koalicija, ji iš tikrųjų ėmėsi nemažai veiksmų reformoms vykdyti, pajudėjo Europos integracijos projektas. Juolab kad ir įvairūs fondai tokiu būdu atsiveria. Kita vertus, Moldovos visuomenė praktiškai visada buvo skilusi į dvi labai panašias dalis: 40 proc. orientuoti į Vakarus, 40 proc. – į Rytus ir dar penktadalis neapsisprendusių. Tai lemia daug priežasčių. Viena iš jų – didelė Moldovos diasporos dalis yra emigravusi į Rusiją kaip darbo emigrantai. Ir tai atsiliepia nuotaikoms. Prezidento rinkimuose emigrantai Vakaruose daugiausia balsavo už M. Sandu, o emigrantai Rytuose – už I.Dodoną.

Šis skilimas iš principo yra Moldovos tragedija: ji tam tikru metu lyg ir galėjo ir buvo pajudėjusi į priekį – buvo pirmūne tituluojama, bet kartu visada balansavo ant ribos, kada tai pasibaigs – kada atsiras kažkoks nuovargis, kada iškils kokia nors situacija, kuri nulems pasikeitimą.

Panašu, kad pastaroji politinė krizė, kurią galima vadinti besitęsiančia trejus metus: iš pradžių korupcijos skandalas, tuomet I.Dodono išrinkimas prezidentu, dabar gresianti socialistų pergalė parlamente ir galimas šalies kurso pakeitimas – visa tai ją iš pirmūnės gali pastatyti į autsaideres.

Dar viena aspektas – tas pirmūnės titulas iš dalies buvo suteiktas ir ES ieškant Rytų kaimynystės politikos svarbos pagrindimo. Nes pirmūne ji ypač pradėta tituluoti, kai 2013 metais Ukraina neparafavo asociacijos sutarties čia, Vilniuje, kai atrodė, kad ši programa apimta gilios krizės. Na, tai buvo ieškoma kažkokių pozityvių ženklų. Bet tai nereiškia, kad šalis taip jau visiškai sklandžiai judėjo Europos integracijos keliu.

– Rusija pastaruoju metu ne vienoje šalyje bandė vienaip ar kitaip kištis į rinkimus. Ar Moldovoje, artėjant rinkimams, matomi kokie nors Rusijos veiksmai bandant paveikti nuotaikas šalyje?

– Daug tiesioginio poveikio nesimato, nes Moldovoje situacija pakankamai paranki Rusijai ir be kažkokio kišimosi. Prorusiški socialistai yra aukštumose. Kita vertus, tai irgi neatsitiko be Rusijos pagalbos. Tos pačios I.Dodono Socialistų partijos plakatuose per paskutinius parlamento rinkimus buvo Vladimiras Putinas kaip vienas iš užsienio šalių lyderių, labiausiai Moldovoje palaikomų ir gerbiamų. Ir tai prisidėjo prie neblogo tuometinio socialistų pasirodymo.

Kita vertus, yra tokių ženklų, nekalbant jau apie pačią propagandą, kuri skleidžiama. Pavyzdžiui, patriarcho Kirilo vizitas organizuojamas į Kišiniovą prieš pat rinkimus ir ten jį aukščiausiu lygiu sutiks prezidentas I.Dodonas. Tai tikrai egzistuoja ženklų, kad Rusija siekia, jog ten galų gale ateitų valdžia, kuri pakeistų Moldovos geopolitinę ir geoekonominę kryptį, bet kažkokio išskirtinio judėjimo neužfiksuočiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų