Kaip rašo JAV naujienų portalas CNN, Rusija siekia elektros energija aprūpinti naudingųjų iškasenų turtingą regioną.
144 metrų ilgio Rusijos vėliavos spalvomis nudažyta platforma bus nuplukdyta netoli mažo Arkties uostamiesčio Peveko, nuo Maskvos nutolusio apie 6,5 tūkst. kilometrų.
Ši atominė jėgainė elektros energija aprūpins Čiukotkos regiono gyvenvietes ir įmones, išgaunančias angliavandenilius bei brangakmenius.
Tačiau reikia matyti ir didesnį paveikslą – ši atominė elektrinė prisidės prie prezidento Vladimiro Putino ekspansijos Arktyje planų, sukėlusių JAV susirūpinimą.
Tolimos, sunkiai pasiekiamos gyvenvietės
Pasak naujienų portalo CNN, „Akademikas Lomonosovas“ bus šiauriausiai pasaulyje veikianti atominė elektrinė. Pagrindinis jos tikslas – regiono ekonominė plėtra.
Apie 2 milijonai Rusijos gyventojų gyvena Arkties pakrantėje kaimuose ir miestuose, panašiuose į Peveką. Šias gyvenvietes dažniausiai galima pasiekti tik lėktuvu arba laivu, jeigu tai leidžia oro sąlygos.
Tačiau čia sukuriama apie 20 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis regionas svarbus Rusijai planuojant panaudoti Arkties naftos ir dujų klodus, senkant rezervams Sibire.
Teoriškai plaukiojančios atominės elektrinės galėtų padėti elektros energija aprūpinti atokias vietoves be ilgalaikių įsipareigojimų ar didelių investicijų, kurios būtų reikalingos statant įprastas jėgaines daugiausia negyvenamoje teritorijoje.
Tačiau Arkties vandenyne įrengto branduolinio reaktoriaus koncepcija sulaukė aplinkosaugininkų kritikos.
Gerokai anksčiau nei HBO serialo „Černobylis“ dėka atgimė visuomenės susidomėjimas 1986 metais įvykusia atominės elektrinės katastrofa, tarptautinė aplinkos apsaugos organizacija „Greenpeace“ platformą „Akademikas Lomonosovas“ pavadino „Černobyliu ant ledo“ arba „plaukiojančiu Černobyliu“.
Turės du reaktorius
Rusijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“, atsakinga už šalies branduolinius projektus, kovoja su tokiais palyginimais, sakydama, kad kritika yra nepagrįsta.
„Akademiko Lomonosovo“ vyriausiasis aplinkos apsaugos inžinierius Vladimiras Iriminku sako, kad visiškai nepateisinama lyginti Černobylio atominę elektrinę ir šį projektą. Esą reaktoriai dirba visai kitaip.
„Žinoma, kas atsitiko Černobylyje, negali atsitikti dar kartą... Kadangi atominė elektrinė bus Arkties vandenyse, ji nuolatos bus vėsinama, šalto vandens netrūksta“, – tikino V.Iriminku.
Kadangi atominė elektrinė bus Arkties vandenyse, ji nuolatos bus vėsinama, šalto vandens netrūksta.
Tokia idėja nėra nauja. JAV kariuomenė beveik dešimtmetį naudojo mažą branduolinį reaktorių, sumontuotą laive, plaukiojusiame Panamos kanale 1960-aisiais.
Kaip pasakojama CNN straipsnyje, amerikiečių energetikos kompanija PSE&G civiliniais tikslais užsakė Naujojo Džersio pakrantėje pastatyti plūduriuojančią jėgainę.
Tačiau projektas buvo sustabdytas 1970-aisiais dėl visuomenės prieštaravimo ir susirūpinimo dėl aplinkos apsaugos.
Po Černobylio katastrofos, dešimtmečiams sukėlusios susirūpinimą dėl „taikaus atomo“, Rusijos civilinė branduolinė pramonė sulaukė daugybės viešų klausimų.
Sustojo daug atominių elektrinių statyba – ne tik didelių, tokio masto kaip Černobylio jėgainė projektų, sulėtėjo ir mažo galingumo reaktorių naudojimas.
Černobylio atominė elektrinė pagamindavo iki 4 tūkst. megavatų elektros energijos. „Akademikas Lomonosovas“ turės du reaktorius, gaminančius po 35 megavatus elektros energijos.
Tikina išmokę Fukušimos pamokas
Sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje nusinešė apie 31 gyvybę. Tačiau milijonai žmonių buvo paveikti pavojingos radiacijos.
Dėl galutinio skaičiaus žmonių, kurie galėjo mirti dėl ilgalaikės radiacijos poveikio, nesutariama. Nors 2005 metais Jungtinės Tautos nurodė iki 9 tūkstančių mirčių nuo vėžio, „Greenpeace“ vėliau suskaičiavo iki 200 tūkstančių mirčių, įvertinusi ir sveikatos problemas, susijusias su šia nelaime.
Šiuolaikinė Rusija nematė nieko panašaus į Černobylį. „Rosatom“ teigia, kad jos branduoliniai reaktoriai buvo modernizuoti ir atnaujinti.
Tačiau kai kurie branduoliniai stebėtojai veda paraleles su avarija Fukušimos atominėje elektrinėje 2011 metais.
Pagrindiniai minėtos Rusijos jėgainės privalumai – mobilumas ir galimybė dirbti atokiuose regionuose. Tačiau, anot naujienų portalo CNN straipsnio, tai apsunkina kai kurias esmines saugumo procedūras: nuo įprastinio branduolinio kuro pašalinimo iki gelbėjimo operacijų, jeigu, tarkime, į platformą smogtų didžiulė banga.
Projekto inžinieriai sako, kad jie išmoko Fukušimos pamokas.
„Šis įrenginys negali būti išstumtas iš švartavimosi vietos netgi jeigu ištiktų 9 balų cunamis. Mes netgi apgalvojome tai, kad jeigu jis atsidurs sausumoje, yra atsarginė sistema, kuri be elektros energijos tiekimo gali išlaikyti reaktoriaus vėsinimą 24 valandas“, – sakė „Akademiko Lomonosovo“ jėgainės direktoriaus pavaduotojas Dmitrijus Aleksejenko.
Vis dėlto branduolinių projektų ir poveikio aplinkai monitoringą vykdančios nevyriausybinės organizacijos „Bellona“ ekspertai teigia, kad 24 valandų gali nepakakti siekiant užkirsti kelią nelaimei.
Į jūrą išplaukė branduolinis ledlaužis
Ne mažiau svarbus kainos klausimas. Skaičiuojama, kad plūduriuojančio reaktoriaus kompleksas atsiėjo 450 mln. JAV dolerių. Kai kurie Rusijos pareigūnai sako, kad tam, jog projektas būtų ekonomiškai gyvybingas, reikalinga masinė gamyba.
„Rosatom“ dirba bandydamas pritraukti klientus iš Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos, bet kol kas apie jokius sandorius neskelbta.
Paskutinis panašaus masto Rusijos branduolinis projektas buvo baigtas 2007 metais, kai atominis ledlaužis „50 pergalės metų“ pirmą kartą išplaukė į vandenis po to, kai nuo 1989 metų buvo prišvartuotas dokuose.
