NATO užsienio reikalų ministrai dvi dienas tarsis Rumunijos sostinėje Bukarešte esančiuose Parlamento rūmuose. Būtent čia 2008 metų balandį tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas George'as W.Bushas įtikino savo sąjungininkus atverti NATO duris Ukrainai ir Sakartvelui, nors tam griežtai prieštaravo Rusija.
„NATO palankiai vertina Ukrainos ir Sakartvelo euroatlantinius siekius tapti NATO narėmis. Šiandien sutarėme, kad šios šalys taps NATO narėmis“, – sakyta tuomet paskelbtame vadovų pareiškime. Viršūnių susitikime dalyvavęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tai pavadino „tiesiogine grėsme“ jo šalies saugumui.
Maždaug po keturių mėnesių Rusijos pajėgos įsiveržė į Sakartvelą.
Kai kurie ekspertai sprendimą Bukarešte priimtą vadina didžiule klaida, dėl kurios Rusija pasijuto įvaryta į kampą prieš nuolat besiplečiančią NATO. Aljansas atremia, kad nespaudžia šalių įstoti ir kad kai kurios iš jų paprašė narystės siekdamos apsaugos nuo Rusijos, kaip dabar daro Suomija ir Švedija.
Praėjus daugiau nei 14 metų, NATO šią savaitę pasižadės teikti ilgalaikę paramą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos oro, raketų ir sausumos atakų – dažnai taikantis į elektros tinklus ir kitą civilinę infrastruktūrą. Dėl šių atakų milijonai žmonių liko be elektros energijos ir šildymo.
„NATO ir toliau palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės. Mes nesitrauksime“, – praėjusią savaitę pažadėjo organizacijos vyriausiasis civilinis pareigūnas, generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Šiaurės Makedonija ir Juodkalnija pastaraisiais metais prisijungė prie JAV vadovaujamo aljanso. Pasak J.Stoltenbergo, „taip mes parodėme, kad NATO durys yra atviros ir kad dėl narystės sprendžia NATO sąjungininkės ir narystės siekiančios šalys“.
„Tai taip pat yra žinia Ukrainai“, – pridūrė jis.
Tikėtina, kad šiame susitikime Bukarešte NATO vėl pažadės Ukrainai neletalinės paramos: degalų, elektros generatorių, medicinos reikmenų, žiemos įrangos ir dronų blokavimo įrenginių.
Taip pat tikimasi, kad atskiros sąjungininkės paskelbs apie naujus karinės įrangos paketus Ukrainai, visų pirma oro gynybos sistemas, kurių Kyjivas labai nori šalies dangui apsaugoti. NATO, kaip organizacija, nesiūlys tokių dalykų, kad nebūtų įsitraukta į platesnį karą su branduolinį ginklą turinčia Rusija.
Tačiau ministrai kartu su savo kolega ukrainiečiu Dmytro Kuleba taip pat žvelgs plačiau.
„Ilgainiui padėsime Ukrainai pereiti nuo sovietinės įrangos prie modernių NATO standartų, doktrinos ir mokymų“, – sakė J.Stoltenbergas. Tai ne tik pagerins Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir padės joms geriau integruotis, bet ir atitiks kai kurias narystės sąlygas.
Vis dėlto Ukraina artimiausiu metu prie NATO neprisijungs. Kadangi Krymo pusiasalis aneksuotas, o Rusijos kariuomenė ir promaskvietiški separatistai kontroliuoja dalį Pietų ir Rytų Ukrainos, net neaišku, kaip apskritai atrodys Ukrainos sienos.
Daugelis iš 30 sąjungininkių mano, kad dabar reikia sutelkti dėmesį vien į tai, kaip nugalėti Rusiją.
Tačiau net ir tokiu metu, kai ekonominis spaudimas – didelės elektros ir dujų kainos, infliacija, kurias dar labiau padidino karas – didėja daugeliui sąjungininkių, J. Stoltenbergas nespaus Ukrainos pradėti taikos derybų, o NATO ir Europos diplomatai sako, kad V. Putinas neatrodo norintis sėsti prie derybų stalo.
„Dauguma karų baigiasi derybomis, – sakė jis. – Tačiau tai, kas vyksta prie derybų stalo, priklauso nuo to, kas vyksta mūšio lauke. Todėl geriausias būdas padidinti taikaus sprendimo galimybes – remti Ukrainą.“
Į Bukareštą taip pat atvyks Euroatlantinės partnerystės tarybos (EAPT) narių Bosnijos ir Hercegovinos, Sakartvelo bei Moldovos – jos, NATO teigimu, patiria vis didesnį Rusijos spaudimą – užsienio reikalų ministrai. J. Stoltenbergas teigė, jog NATO „imsis tolesnių veiksmų, kad padėtų joms apsaugoti savo nepriklausomybę ir sustiprintų jų gebėjimą apsiginti“.