Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Andžejus Pukšto mano, kad prezidentui G.Nausėdai ne visiškai pavyko išlaviruoti tarp spaudimo kelti žmogaus teisių, teisės viršenybės klausimus ir siekio išlaikyti strateginę partnerystę.
„Žmogaus teisių tema bent jau viešai nenuskambėjo iš Nausėdos lūpų per abiejų prezidentų spaudos konferenciją, neatrodo, kad jis šiuos klausimus rimtai iškėlė. <...> Nausėda liko senoje vagoje, aiškių, didelių signalų Lenkijai nerodys“, – 15min sakė jis.
G.Nausėda iškart po susitikimo, tačiau dar prieš spaudos konferenciją feisbuke parašė susitikime su A.Duda iškėlęs žmogaus teisių klausimą ir paragino ieškoti dialogo su visuomene.
„Neišvengiamai, kaip tarp gerų draugų, kalbėjomės ir sunkiais klausimais, tarp jų – ir žmogaus teisių“, – paskelbė G.Nausėda.
Anot A.Pukšto, susirūpinimo dėl žmogaus teisių, įstatymo viršenybės principo pažeidimo išsakymas nesukeltų įtampos santykiuose su Lenkija. O nekeliant šių klausimų „užsienio politika tampa beveidė – be jokios tapatybės, ašies.“
Adamas Traczykas, kuris yra tyrimų centro „Global Lab“ analitikas ir Vokietijos užsienio ryšių tarybos analitikas, 15min priminė, kad Slovakijos ir Lenkijos santykiams nė kiek netrukdo aktyviai apie žmogaus teises kalbanti slovakų prezidentė Zuzana Čaputova.
„Nieko blogo kalbėti apie fundamentalias vertybes. Daug kalbama ne tik Slovakijoje, bet ir, tarkime, Vokietijoje, bet ekonominis bendradarbiavimas tiesiog žydi. Tad, jūsų vietoje, nebijočiau kalbėti apie žmogaus teises ar žiniasklaidos laisvę.
Lenkijos vyriausybė kažkada galbūt ir gali supykti, bet jokia audra dėl Čaputovos pozicijų nekilo, o ji apie žmogaus teises kalba tikrai daug. Laisvės manevrams išties yra“, – 15min sakė A.Traczykas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Naujoji koalicija žada vertybinę užsienio politiką, bet taikyti ją Lenkijai bus sudėtinga
Vyriausybės politika bus kitokia?
A.Traczykas teigė, kad geri Lietuvos ir Lenkijos santykiai jį džiugina, ir tikisi, jog progresas, padarytas Teisės ir teisingumo partijos (PiS) valdymo metais, išliks.
„Ryšiai tikrai pagerėjo. Gerus santykius normalu palaikyti net su šalimis, kurių valdžia galbūt nesielgia labai protingai – yra ir strateginiai klausimai, ir Lenkijoje vis dar svarbus tautinių mažumų klausimas“, – tvirtino A.Traczykas.
A.Duda lankėsi ne tik Prezidentūroje: sakė kalbą Seimo plenariniame posėdyje, trečiadienį susitiko su kandidate į premjero postą Ingrida Šimonyte. A.Duda tviteryje paskelbė su ja „turėjęs labai gerą ir konstruktyvų susitikimą“.
Kandidatas į užsienio reikalų ministro postą Gabrielius Landsbergis antradienį kalbėjo, kad Lenkija yra, buvo ir bus strateginė partnerė, tačiau „Lietuva neapsimes akla, kad tam tikros problemos žmogaus teisių srityje egzistuoja“. Trečiadienį jis tikino, kad revoliucijų užsienio politikoje nebus.
Vilniaus tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas dr. Marijušas Antonovičius sakė, kad A.Dudos žinutė rodo, jog Lietuvos valdantiesiems pavyko sėkmingai išlaviruoti.
Anot M.Antonovičiaus, naujosios Vyriausybės vertybinė užsienio politika priklausys nuo to, kaip pavyks susitarti su prezidentu.
„Tai bus susiję su ministrų teikimu – ar jis sukels karą tarp Vyriausybės ir prezidento, ir ar tas karas persikeltų į užsienio politiką. Iš to, ką matau ir ką minėjo Landsbergis, suprantu, kad bus laikomasi linijos, jog kalbame apie žmogaus teises, tačiau tai nestabdys bendradarbiavimo kitose srityse“, – 15min sakė politologas.
Pasak A.Pukšto, remiantis naujųjų valdančiųjų pasisakymais, panašu, kad būsimos Vyriausybės politika Lenkijai atrodys kitaip nei dabartinės. Būtent todėl šį klausimą „suskubo eskaluoti“ premjeras Saulius Skvernelis, kuriam vadovaujant baigėsi Vilniaus ir Varšuvos santykių krizė.
Pasak S.Skvernelio, nauji valdantieji pablogins santykius su Lenkija. Vyriausybės vadovas ragino labiau įsigilinti į situaciją kaimyninėje šalyje ir tvirtino, kad „naudodami vien tik propagandinę klišę „teisės viršenybė“, toli nenueisime“.
M.Antonovičius atkreipė dėmesį, kad koalicijos sutartyje apie užsienio politiką rašoma nedaug. „Laikyčiau tai palikta manevro laisve prezidentui daugiau spręsti“, – sakė jis.
Poziciją pakeistų biudžeto vetavimas
A.Pukšto sakė besitikintis, kad I.Šimonytei ir G.Landsbergiui „užteks išminties gilinti bendradarbiavimą prioritetinėse šalyse“. Be to, santykiuose su Lenkija reikėtų kelti ne tik žmogaus teisių, bet ir Varšuvos europinės politikos klausimą.
„Ko gero, dėl tam tikrų dimensijų, tokių kaip žmogaus teisės, europinė politika, jie privalės deklaruoti savo pastabas. Nes kitaip Lietuva nebus vertinama Briuselyje, Berlyne, kitose Europos sostinėse“, – 15min teigė A.Pukšto.
Lenkija kartu su Vengrija blokuoja Europos Sąjungos 2021–2027 metų trilijono eurų biudžeto ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketo patvirtinimą. Šalys nepritaria nuostatai, kad lėšų mokėjimas turi būti susietas su įpareigojimu valstybėms narėms laikytis teisinės valstybės ir demokratijos principų.
Pasak ES, Lenkijos teismų sistemos reformos „padidino įstatymų vykdomosios ir leidžiamosios valdžių įtaką teismų sistemai ir taip susilpnino teisminių institucijų nepriklausomumą“.
A.Traczykas mano, kad kol kas Vilniui visai neblogai sekėsi derinti glaudžią dvišalę partnerystę su Lenkija ir europinio kurso laikymąsi.
„Juk galiausiai būtent ES reikalai svarbiausi tokioms šalims kaip Lietuva. Tiesa, prieštaravimo čia nematau – tiesą sakant, manau, kad Lenkija net nelaiko Lietuvos labai svarbia sąjungininke dėl teisės viršenybės ar biudžeto.
Galbūt kažko tikimasi iš Višegrado ketverto, bet jis labiau simbolinis – kaip ir Trijų jūrų iniciatyva. Šiaip ar taip, nėra nenormalu laikytis skirtingos linijos ES klausimu, nes tai sutarti netrukdo. Kiekviena vyriausybė laikosi skirtingų vertybių, kalbėjimas apie jas – visiškai normalu“, – kalbėjo A.Traczykas.
M.Antonovičiaus teigimu, Lietuvai šiuo metu itin svarbu, kad nebūtų prieita iki ES balsavimo dėl sankcijų Lenkijai.
„Lietuvos parama Lenkijai skirta tam, kad Lenkija nebūtų izoliuota Europoje. Jei stabdomas finansavimas Lenkijai, kas tuomet vyksta su bendrais ir pačiai Lietuvai gyvybiškai svarbiais projektais kaip elektros tinklų sinchronizacija, „Rail Baltica“ ir t.t.?
Jei Lenkija vetuoja biudžetą, ir, nepaisant mūsų paramos, Lenkija tų pinigų negauna, ji vis tiek lieka izoliuota. Jeigu mes norėsime gauti tuos 6 mlrd. eurų, kito kelio nebus, kaip tik atimti iš Lenkijos balso teisę, kad ji nebegalėtų vetuoti biudžeto“, – 15min teigė M.Antonovičius.
Politologas atkreipė dėmesį, kad Lenkijai Lietuvos parama yra mažiau svarbi nei Vengrijos. Be to, šiuo metu Lenkijos valdančiosios daugumos pozicija yra susilpnėjusi, kalbos apie priešlaikinius rinkimus – intensyvios. Vadinasi, gali būti, kad Lietuvai laukiant ir bandant laviruoti Lenkijoje pasikeis valdžia.
„Optimalus sprendimas Lietuvai: jei patvirtinamas biudžetas, stengtis, kad nebūtų nueita iki balsavimo. O jei biudžetas stabdomas, poziciją galima keisti“, – tvirtino M.Antonovičius.
