Kaip rašo wyborcza.pl, tuo metu, kai lėktuvas po avarinio nusileidimo liepsnojo pagrindiniame Rusijos Šeremetjevo oro uoste, radijo stoties „Echo Moskvy“ eteryje kalbėjo žinomas lakūnas, Rusijos didvyris Machomedas Tolbojevas, kuris teigė, kad „Superjet“ yra „XXI a. afera“, nesaugi ir netvirta konstrukcija, kuri neturėtų nieko skraidinti.
Tai tik viena iš ekspertų nuomonių, kad šie Rusijoje pagaminti orlaiviai yra nebaigti. Skandalas kilo jau tuomet, kad prieš septynerius metus per parodomąjį skrydį sudužo toks lėktuvas Indonezijoje, juo skrido ir žuvo 45 asmenys, tarp jų – vienos vietos oro linijų bendrovės vadovai. Pasipiktinimo tada neslėpė ir Rusijos atstovai, o skrydžio palydovė Jekaterina Solovjova buvo atleista iš „Aeroflot“ su „vilko“ bilietu. Ji „Twitter“ parašė, kad gailisi, jog sudužo ne jos bendrovei priklausantis orlaivis, nes gal tada įgulos nebūtų verčiamos skraidyti šiais lėktuvais.
Tačiau „Suchoi Superjet“ skraido ir toliau. Rusijos propaganda, wyborcza.pl teigimu, juos vadina „Boeing“ ir „Airbus“ konkurentais, pirmoji atgimstančios kažkada galingos aviacijos pramonės kregždė. „Realybė tai tėra miražas, kuriuo įtikėjo Kremliaus šeimininkai, nes mašina sudėliota iš dalių ir tik 35 proc. jos konstrukcijos pagaminama pačioje Rusijoje. Kitas gamykla atsigabena iš užsienio“, – rašo Waclawas Radziwinowiczius.
Anot ekspertų, ir surinkimas vis dar nėra sklandus, todėl orlaiviai dažnai paveda. Lėktuvai, kuriuos konstruodama Rusija išleido daugiau nei 2 mlrd. dolerių, skraido labai mažai: skaičiuojama, kad Rusijos oro linijoms priklausantys tokie orlaiviai per dieną skraido ne daugiau nei 3,5 valandos (palyginti, „Boeing“ ar „Airbus“ – 9 valandas). Kitu laiku lėktuvai remontuojami, kas užtrunka, nes trūksta atsarginių dalių.
Meksikos oro linijos „Interjet“ tai sprendžia gana savotišku būdu: iš įsigytų 22 orlaivių keturis paliko ant žemės ir iš jų ima dalis, kurių prireikia kitiems lėktuvams.
„Aeroflot“ turi 50 tokių lėktuvų (iš 186 pagamintų), įsigijo juos už pusę kainos, o ir laikyti juos ant žemės apsimoka – gamintojai moka po 12 tūkst. eurų kompensaciją už neskraidymo parą. Tad neskraidyti net apsimoka labiau, nei skraidyti su keleiviais.
Oficiali sekmadienio nelaimės priežastis kol kas nepaskelbta, tačiau teigiama, kad į lėktuvą trenkė žaibas.
