Dėl ministro pirmininko Milojko Spajičiaus vyriausybės 81 narį turinčiame parlamente buvo balsuojama po ilgų naktinių debatų. Paramą jai išreiškė 46 deputatai, bet ne visi parlamentarai dalyvavo balsavime.
„Mūsų vizija – Juodkalnija kaip Balkanų Šveicarija ir Europos Singapūras“, – prieš balsavimą įstatymų leidėjams sakė 36-erių M. Spajičius.
Birželio mėnesį vykusius parlamento rinkimus nedidele persvara laimėjo jo judėjimas „Europa dabar“, tačiau dėl didelio poltinių jėgų skaičiaus vyko įtemptos derybos dėl naujos koalicijos sudarymo.
Suformuoti vyriausybę M. Spajičiaus koalicijai iš proeuropietiškų, proserbiškų ir albanų mažumos partijų padėjo parama iš antivakarietiškų partijų su sąlyga, kad vienas iš jų lyderių, Andrija Mandičius, bus išrinktas parlamento pirmininku, o tai yra įtakingas politinis postas.
A. Mandičiaus aljansas „Už Juodkalnijos ateitį“ nepritaria buvusios Serbijos separatistinės Kosovo provincijos pripažinimui ir neremia tarptautinių sankcijų Maskvai po jos plataus masto invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį.
A. Mandičius ragino palaikyti glaudžius ryšius su Rusija, o ne su Europos Sąjunga, kritikavo Juodkalnijos narystę NATO ir pasisakė prieš atsiskyrimą nuo Serbijos.
Tačiau pirmadienį išrinktas parlamento pirmininku jis teigė, kad yra pasirengęs, jo žodžiais, siųsti naujas žinutes.
Šimtai opozicijos šalininkų, mojuojančių Juodkalnijos vėliavomis, priešais parlamento pastatą sostinėje surengė protestą prieš naująją vyriausybę. Opozicijos įstatymų leidėjai kritikavo naująją vyriausybę kaip antieuropietišką, nes joje dirbs proserbiškos partijos.
Europinis siekis
M. Spajičius teigė, kad jo vyriausybė, nepaisant A. Mandičiaus išrinkimo, bus proeuropietiška.
Jis atmetė pranešimus, kad jo ministrų kabinetui įtaką darys kaimyninė Serbija, nuo kurios Juodkalnija atsiskyrė 2006 metais po referendumo dėl nepriklausomybės.
„Nekantraujame pasiekti rezultatų savo šaliai, – žurnalistams sakė M. Spajičius. – Tikimės atrakinti europinę integraciją, greitai judėti į priekį ir tapti nauja Europos Sąjungos nare.“
M. Spajičius kalbėjo prieš pat Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) vizitą sostinėje Podgoricoje. EK vadovė lanko Vakarų Balkanų šalis, siekiančias įstoti į 27 valstybes vienijančią Bendriją. Prieš vykdama į Juodkalniją U. von der Leyen aplankė Šiaurės Makedoniją ir Kosovą, o vėliau turėtų vykti į Serbiją.
Birželio rinkimai įvyko praėjus praėjus keliems mėnesiams po to, kai ilgametis Juodkalnijos lyderis Milo Djukanovičius (Milas Džiukanovičius) patyrė triuškinamą pralaimėjimą antrajame prezidento rinkimų ture prieš naują veidą iš „Europos dabar“ Jakovą Milatovičių.
2022 metais susikūrusi „Europa dabar“ sulaukė didelio susidomėjimo dėl savo proeuropietiškos programos ir įsipareigojimo didinti atlyginimus bei imtis reformų įgyvendinimo.
„Europa dabar“ savo politinę ateitį sieja su jaunų rinkėjų, norinčių, kad šalies vadovybėje, kurioje ilgą laiką dominavo M. Djukanovičius ir jo Demokratinė socialistų partija (DPS), atsirastų naujų veidų, entuziazmu.
Nuo 2020 metais vykusių parlamento rinkimų, per kuriuos DPS valdžia sumenko, Juodkalnija nuo vienos krizės ėjo į kitą.
Dėl užsitęsusios politinės krizės daugelis iš 620 tūkst. Juodkalnijos gyventojų, kurių trečdalis save laiko serbais, jaučiasi nusivylę.
Juodkalnija 2017-aisiais įstojo į NATO, o nuo 2012-ųjų derasi dėl narystės Europos Sąjungoje.
Politinis nestabilumas ir paralyžiuotas institucijų darbas užkertą kelią šaliai prisijungti prie Bendrijos.
