Anot kanclerio, įtarimai Egisto Otto (Egistui Otui), kuris dirbo dabar jau nebeveikiančioje žvalgybos agentūroje ir apie kurio sulaikymą buvo paskelbta penktadienį, yra rimti ir paskatino sušaukti Austrijos nacionalinio saugumo tarybos posėdį.
Pats E. Ottas neigia padaręs kokį nors nusikaltimą.
„Viena vertus, šiuos kaltinimus turi nagrinėti teismai. Kita vertus, reikia įvertinti ir išsiaiškinti respublikos saugumo padėtį, – sakoma K. Nehammerio pareiškime. – Turime išvengti Rusijos šnipų tinklų grėsmės mūsų šaliai jiems infiltruojantis į politines partijas ir tinklus arba jas instrumentalizuojant.“
K. Nehammeris sakė, kad balandžio 9 dieną šaukia Nacionalinio saugumo tarybos posėdį. Taryba, kurią sudaro vyriausybės ministrai ir visų politinių partijų nariai, yra pagrindinė patariamoji grupė saugumo ir gynybos klausimais.
Vienos baudžiamasis teismas pirmadienį patvirtino 14 dienų pratęstą E. Otto suėmimo terminą dėl jam pateiktų kaltinimų. Vienos prokuratūra atsisakė pateikti išsamią informaciją apie kaltinimus šnipinėjimu, tačiau teigė, kad jie susiję su „piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi“ ir yra „žalingi Austrijai“.
Austrijos dienraščio „Der Standard“ pranešime teigiama, kad E. Ottas įtariamas dar 2022 metais perdavęs Rusijos valdžios institucijoms galimai jautrių duomenų iš trijų buvusių aukšto rango Austrijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų mobiliųjų telefonų.
Tuos mobiliuosius telefonus turėjo sutaisyti buvusios Austrijos vidaus žvalgybos agentūros, Federalinio konstitucijos apsaugos ir kovos su terorizmu biuro, arba BVT, IT specialistai, kai 2017 metais aparatai įkrito į vandenį per ekskursiją laivu Dunojaus upe. Tačiau juose buvę duomenys pateko į E. Otto rankas, o jis juos, kaip įtariama, perdavė Rusijos saugumo pareigūnams.
E. Ottas buvo sulaikytas po to, kai Jungtinės Karalystės institucijos perdavė informaciją apie jo bylą Austrijos kolegoms, pranešė „Der Standard“.
Britanija pernai sulaikė penkis Bulgarijos piliečius, o dar vieną – šių metų vasarį, ir pateikė jiems kaltinimus dėl to, kad jie, kaip įtariama, yra Rusijos šnipų tinklo, veikusio kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės besislapstančiu buvusiu 2020 metais žlugusios Vokietijos mokėjimų apdorojimo bendrovės „Wirecard“ veiklos vadovu Janu Marsaleku, nariai.
Praėjusį mėnesį „Der Spiegel“, Vokietijos visuomeninis transliuotojas ZDF, Austrijos laikraštis „Der Standard“ ir Rusijos tyrimų platforma „The Insider“ kartu pranešė, kad E. Ottas ir kitas buvęs Austrijos žvalgybos pareigūnas įtariami šnipinėję apie potencialius taikinius Europoje ir perdavę šią informaciją J. Marsalekui, kuris, jų teigimu, bent nuo 2014 metų palaiko ryšius su Rusijos žvalgyba.
Jie taip pat pranešė, kad E. Ottas ir jo kolega, kaip įtariama, padėjo J. Marsalekui 2020 metais po „Wirecard“ žlugimo slapta pabėgti iš Austrijos privačiu lėktuvu.
Neseniai duotame interviu Vokietijos žurnalui „Der Spiegel“ E. Ottas atmetė kaltinimus kaip nepagrįstus.
E. Ottas kaltinimų buvo sulaukęs ir anksčiau. 2017 metais Vakarų žvalgybos agentūros įspėjo Austrijos kolegas dėl galimo jo šnipinėjimo Rusijai. Tais pačiais metais E. Ottas buvo nušalintas nuo darbo BVT, o 2021 metais buvo trumpam sulaikytas.
Austrijos savaitinio naujienų žurnalo „Der Falter“ kovą gautame šešių puslapių slaptame dokumente taip pat pateikta daugiau informacijos apie Rusijos infiltravimąsi į Austrijos politinį elitą, ypač 2017 ir 2019 metais, kai konservatyvioji Liaudies partija buvo koalicijoje su kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija, kuri 2016 metais pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“.
Praėjusį mėnesį Austrija išsiuntė du rusų diplomatus iš Rusijos ambasados Vienoje dėl to, kas, austrų pareigūnų teigimu, buvo susiję su šnipinėjimu.
