Tačiau ar šie chaotiški veiksmai iš tikrųjų yra kokia nors „Trumpo doktrina“, dėl kurios rinkėjai galėtų spręsti lapkričio 3-iąją?
D.Trumpas paskelbė šūkį „Pirmiausia – Amerika“, atspindintį per rinkimų kampaniją prieš ketverius metus jo duotus pažadus sumažinti imigraciją, mesti iššūkį stiprėjančiai Kinijai, užbaigti „nesiliaujančius karus“ ir iš naujo derėtis dėl prekybos sutarčių, kurios, anot šio nekilnojamojo turto magnato, kenkė JAV darbininkams.
Amerikos verslumo instituto kviestinis profesorius Colinas Dueckas, knygos „Geležies amžius. Konservatyviojo nacionalizmo analizė“ (Age of Iron: On Conservative Nationalism) autorius, sakė, kad D. Trumpo pasaulėžiūra pasižymi kai kuriomis esminėmis ypatybėmis, kurių jis stulbinamai nuosekliai laikėsi.
„Manau, kad tam tikra Trumpo doktrina yra, nors ji, akivaizdu, visiškai neatitinka įprastos Vašingtono politikos“, – sakė C.Dueckas.
Jis atkreipė dėmesį, kad D.Trumpas nuolat teikdavo prioritetą JAV komerciniams interesams, o kalbėdamas atskirai nuo saugumo atstovų keldavo klausimą dėl kariuomenės dislokavimo užsienyje būtinybės. Vėliausias toks pareiškimas buvo pažadas spartinti JAV kontingento išvedimą iš Afganistano.
Prezidentu tapęs verslininkas, dešimtmečius gyręsis savo derybiniais sugebėjimais, itin aktyviai skelbdavo ne vien dygias „Twitter“ žinutes, bet ir nuostabą keliančias liaupses.
Keisčiausi jo retorikos pliūpsniai buvo skirti Šiaurės Korėjos lyderiui Kim Jong Unui: ištisus metus pašiepdavęs jį kaip „mažąjį raketininką“, D.Trumpas galiausiai pareiškė jį „įsimylėjęs“.
„Jis atviras deryboms su beveik bet kuo, išskyrus ISIS [džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“], – apie D.Trumpą kalbėjo C.Dueckas. – Šie aukštyn ir žemyn vedantys eskalavimo laiptai yra būdinga [D.Trumpo politikos] ypatybė.“
Nors D.Trumpas tikrai nepasirodė esąs didelis istorijos žinovas, C.Duecko nuomone, prezidentas gaivino JAV požiūrį į pasaulį, gyvavusį iki Šaltojo karo.
D.Trumpo Respublikonų partijos lyderiai prieš šimtmetį irgi kėlė šūkį „Pirmiausiai – Amerika“, stengėsi stabdyti imigraciją, reiškė nepritarimą ką tik susikūrusiai Tautų Lygai ir aktyviai kėlė į priekį ekonomikos tikslus.
„Jungtinės Valstijos kaip nepriklausomos veikėjos, negalvojančios, kad daugiašaliai įsipareigojimai yra itin svarbūs, ir tiesiog žvelgiančios į pasaulį per siaurų Amerikos interesų prizmę – tokia buvo dominuojanti Amerikos užsienio politikos kryptis ištisas kartas prieš Antrąjį pasaulinį karą“, – pažymėjo tyrėjas.
D.Trumpo pasiekimai?
Apklausos rodo, kad D.Trumpas šiuo metu pagal populiarumą atsilieka nuo demokrato Joe Bideno, bet prezidentas stengiasi atkreipti dėmesį į pastaraisiais mėnesiais pasiektus kelis savo užsienio politikos laimėjimus, pasiektus po nuviliančių rezultatų anksčiau per jo kadenciją.
Rugsėjį Jungtiniai Arabų Emyratai ir Bahreinas sutiko pripažinti Izraelį. Tai svarbus pasiekimas žydų valstybei ir ją uoliai remiantiems JAV evangelikams, sudarantiems respublikonų rinkėjų branduolį. Be to, Persijos įlankos arabų valstybės ir Izraelis tvirtai palaikė D.Trumpo kampaniją prieš Iraną.
Afganistano vyriausybė ir Talibanas savo ruožtu pradėjo taikos derybas, nors kol kas per jas nebuvo pastebimos pažangos. Vašingtono administracijai taip pat pavyko užsitikrinti ribotą, bet didėjančią sėkmę, stengiantis įtikinti valstybes atsisakyti Kinijos paslaugų diegiant 5-osios kartos mobilųjį internetą.
Tačiau itin pašlijo santykiai su sąjungininkėmis Europoje, nepatenkintomis Trumpo tiesmuku požiūriu ir tarptautinės diplomatijos atmetimu – įskaitant atsiribojimą nuo Paryžiaus klimato sutarties, kai pasaulio temperatūra pavojingai kyla.
Iranas vėl suintensyvino branduolinę veiklą ir demonstravo karinius raumenis savo regione, nors šios šalies ekonomika yra nuniokota D.Trumpo vienašališkai įvestų JAV sankcijų.
Sociologinių tyrimų agentūros „Pew Research Center“ apklausa rodo, kad kitose turtingose šalyse Jungtinių Valstijų vertinimai yra nusmukę į istorines žemumas, tvyrant abejonėms dėl D.Trumpo vadovavimo ir atsako į COVID-19 pandemiją.
Brookingso (Brukingso) instituto vyresnysis darbuotojas Thomas Wrightas sako, kad D.Trumpo realių pasiekimų yra nedaug ir kad jo užsienio politika daugiausiai buvo „flirtas su katastrofa“.
Persijos įlankos arabų valstybės jau dešimtmetį demonstravo didėjantį palankumą Izraeliui, o griežtesnė pozicija Kinijos atžvilgiu yra dalis abiejų pagrindinių partijų Vašingtone konsensuso, konstatavo Th. Wrightas.
Poveikis ne vien rinkimams?
Kita vertus, D Trumpas pirmąsyk iškėlė abejonių dėl JAV įsipareigojimų NATO aljansui, o jo veiksmai pablogino koronaviruso krizės poveikį, sakė Th.Wrightas.
„Manau, dabar esama netikrumo dėl Amerikos vaidmens pasaulyje, kokio anksčiau nebuvo“, – pastebėjo analitikas.
„Esant Trumpo ir COVID-19 deriniui, iš tikrųjų nežinome, ar kada nors sugrįšime prie atviresnės globaliosios ekonomikos“, – pridūrė jis.
Net jeigu D.Trumpas rinkimus pralaimėtų, jo politikos poveikis Jungtinėms Valstijoms ir pasauliui tikriausiai dar ilgai išliks.
Šis prezidentas išardė respublikonų vieningą paramą tvirtiems kariniams veiksmams, nevaržomai laisvajai prekybai, bent jau kukliai imigracijai ir demokratijos vertybėms užsienyje, nors toks konsensusas, regis, buvo neabejotinas prezidentaujant George'ui W. Bushui.
„Trumpas negalėjo laimėti pats vienas, – pabrėžė C. Dueckas. – Jam reikėjo, kad milijonai žmonių papurtytų galvą ir pasakytų: „Tiesa sakant, kodėl mes tebesinaudojame autopilotu?“