„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Po G-20 pareikštos paramos Lenkijoje prasideda klimato derybos

Derybininkai iš viso pasaulio sekmadienį Lenkijos pietuose esančiuose Katovicuose pradėjo dvi savaites tuksiančias derybas dėl klimato kaitos pažabojimo.
Lenkija
Lenkija / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Beveik 200 valstybių pasiuntiniai į šį Jungtinių Tautų susitikimą COP24, kuris turi trukti iki gruodžio 14-osios, susirinko diena anksčiau nei planuota iš pradžių. Susitikimas surengtas treji metai po to, kai buvo sudarytas Paryžiaus susitarimas, kuriuo numatoma pasaulio šiltėjimą apriboti gerokai mažiau nei dviem Celsijaus laipsniais.

Ministrai ir kai kurių vyriausybių vadovai prie derybų prisidės pirmadienį, kai Lenkija stums bendrą deklaraciją dėl „teisingos pereigos“ iškastinio kuro industrijai, kuri mažinama siekiant sumažinti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Savaitgalį susitikimui buvo suteiktas postūmis: 19 didelių ekonomikų per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Argentinoje patvirtino savo įsipareigojimą dėl 2015 metų Paryžiaus susitarimo. Nuošalyje liko tik JAV, kurios valdant Donaldui Trumpui pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo.

„Nepaisant geopolitinio nestabilumo, konsensusas dėl klimato išlieka labai atsparus“, – sakė buvusi JT klimato biuro vadovė Christiana Figueres.

Ji apgailestavo dėl JAV administracijos pozicijos ir citavo neseniai paskelbtą ekspertų ataskaitą, kurioje perspėjama dėl pasekmių, jei vidutinė pasaulio temperatūra pakils daugiau nei 1,5 laipsnio.

Susitikimas Katovicuose laikomas svarbiu išbandymu, parodysiančiu, kokiu mastu šalys nori didelius, bet tolimus savo tikslus paremti konkrečiomis priemonėmis. Kai kurios jų jau provokuoja įnirtingus protestus.

Darbotvarkės pradžioje yra vadinamosios Paryžiaus taisyklės dėl to, kaip vyriausybės registruos savo taršą, praneš apie ją ir stengsis ją mažinti.

Atskirai derybininkai aptars šalių tikslus dėl taršos mažinimo po 2020 metų ir finansinę paramą neturtingoms šalims, kurioms sunku prisitaikyti prie klimato kaitos.

Perėjimui nuo iškastinio kuro, kuris, pasak mokslininkų, turi įvykti iki 2050 metų, tikriausiai reikės didelio pasaulinės ekonomikos pertvarkymo.

Vėliau sekmadienį aplinkosaugos aktyvistai, raginantys nutraukti anglių gavybą Lenkijoje, planuoja protestus.

Lenkija maždaug 80 proc. reikalingos energijos gauna iš anglių. Katovicai yra Silezijos – Lenkijos anglių kasybos regiono – širdyje. Mieste ir aplink jį dar yra kelios eksploatuojamos kasyklos.

Šeštadienį Vokietijoje tūkstančiai žmonių žygiavo Berlyno ir Kelno gatvėmis reikalaudami, kad šalis sparčiau atsisakytų anglimis kūrenamų elektrinių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs