Vėlų pirmadienio vakarą žemės drebėjimas sukrėtė Džiššano apygardą Gansu provincijoje, apgadindamas namus ir kelius. Gelbėtojai skubėjo ieškoti po griuvėsiais įstrigusių išgyvenusiųjų, o gyventojai skubėjo į lauką, naktimis glausdamiesi prie žvarbaus žiemos šalčio.
Nuo antradienio ryto Gansu provincijoje per drebėjimą žuvo 105 žmonės ir buvo apgadinta daugiau kaip 4 700 namų, spaudos konferencijoje pranešė provincijos valdžia.
Iš viso Gansu mieste iki šiol sužeisti 397 žmonės, iš jų 16 kritiškai ir 76 sunkiai, sakė pareigūnai.
Kaimyninėje Činghajaus provincijoje, CCTV duomenimis, žuvo vienuolika žmonių.
Žemės drebėjimas įvyko prieš pat vidurnaktį, kai daugelis turėjo miegoti savo namuose. Jungtinių Valstijų geologijos tarnybos duomenimis, jo stiprumas siekė 5,9 balo nedideliame vos daugiau kaip 6 mylių gylyje. Kinijos žemės drebėjimų administracija nurodė šiek tiek aukštesnį – 6,2 balo stiprumo – rodmenį.
Drebėjimas truko beveik 20 sekundžių ir buvo juntamas provincijos sostinėje Landžou už 102 kilometrų, pranešė CCTV.
Kai kurie kaimo namai Gansu ir Činghai provincijose sugriuvo, o ugniagesiai tamsoje iš griuvėsių traukė išgyvenusiuosius, parodė CCTV filmuota medžiaga. Buvo pasitelkta daugiau nei 1 600 ugniagesių.
Dėl žemės drebėjimo kai kuriose vietovėse taip pat nutrūko vandens ir elektros tiekimas bei mobiliojo ryšio signalas, todėl gelbėjimo darbai tapo sudėtingesni.
Trukdo stingdantis šaltis
Džišišane gyventojai pabudo nuo stiprių požeminių smūgių. Daugelis skubėjo iš namų ieškoti saugumo atvirose vietovėse. Valstybinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose matyti, kaip vienoje viešoje aikštėje šeimos glaudžiasi viena prie kitos ir apsigaubia storomis antklodėmis, kad nesušaltų.
Valdžios institucijos įrengė palapines laikinoje persikėlimo vietoje aikštėje Dahejia, smarkiai nukentėjusiame Jishishan apygardos miestelyje, pranešė CCTV.
CCTV duomenimis, žemiausia temperatūra Jishishan mieste per naktį buvo -14 laipsnių pagal Celsijų.
Žemiausia temperatūra kelia „didžiausią iššūkį“ gelbėjimo darbams, valstybiniam leidiniui „China Newsweek“ sakė gelbėjimo darbuose dalyvaujantis ekspertas Wang Duo. Pirmosios 72 valandos paprastai laikomos „auksiniu laikotarpiu“ gelbėjimo darbams, tačiau šiuo atveju šis brangus laiko tarpas sutrumpėjo dėl stingdančio šalčio, sakė Wangas.
Pastarosiomis dienomis dideles Kinijos teritorijas, įskaitant šiaurės vakarus, užklupo staigus šaltis, kai kuriose šiaurinėse vietovėse temperatūra nukrito beveik iki istorinių žemumų.
Antradienį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino valdžios institucijas „dėti visas pastangas“ ieškant išgyvenusiųjų ir gydant sužeistuosius, pažymėdamas, kad nelaimė įvyko aukštikalnėse, kur vyrauja šaltas oras, praneša „Xinhua“.
Kinijai nesvetimi galingi žemės drebėjimai, ypač šalies pietvakariuose, kur Eurazijos tektoninė plokštė susilieja su Indijos plokšte.
Šis žemės drebėjimas gali tapti pražūtingiausiu Kinijoje per beveik dešimtmetį, nes 2014 m. per žemės drebėjimą pietvakarinėje Junano provincijoje žuvo apie 600 žmonių.
Junano kaimyninėje Sičuano provincijoje 2008 m. įvyko 7,9 balo stiprumo žemės drebėjimas, per kurį žuvo apie 90 000 žmonių.