Šis manevras buvo įvykdytas praėjus dienai po vieno aukšto rango Jungtinių Valstijų kariškio perspėjimo, kad Kinija gali per ateinančius šešerius metus pasiųsti savo pajėgas į Taivaną.
Kaip pranešė JAV karinių jūrų pajėgų 7-oji flotilė, valdomomis raketomis apginkluotas „Arleigh Burke“ klasės eskadrinis minininkas „USS John Finn“ trečiadienį vykdė įprastą tranzitą vandens keliu, skiriančiu Kinijos žemyną ir Taivaną.
Pranešime teigiama, kad trečioji tokia kelionė nuo Joe Bideno darbo Amerikos prezidento poste pradžios „rodo JAV įsipareigojimą laisvam ir atviram Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui“.
JAV karo laivai reguliariai rengia navigacijos mokymus sąsiauryje, tačiau tokie veiksmai visuomet išprovokuoja piktą Pekino reakciją. Kinijos vyriausybė Taivaną ir aplinkinius vandenis laiko savo teritorija.
JAV ir daugelis kitų šalių laikosi nuostatos, kad Taivano sąsiauris yra visiems atviri tarptautiniai vandenys.
Pastarasis praplaukimas sąsiauriu įvyko tą pačią dieną, kai Pekinas apkaltino JAV admirolą Philipą Davidsoną, aukščiausio rango amerikiečių kariuomenės pareigūną Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui, bandant „išpūsti“ Kinijos įsiveržimo į Taivaną grėsmę.
JAV Senato komitetui P.Davidsonas antradienį pareiškė, kad JAV Ramiojo vandenyno regione praranda savo karinį pranašumą prieš Kiniją, ir pateikė grėsmingą prognozę dėl Pekino galimybių įsiveržti į Taivaną.
„Nerimauju, kad jie [Kinija] spartina savo ambicijas iki 2050 metų išstumti Jungtines Valstijas ir sumažinti mūsų lyderiaujantį vaidmenį taisyklėmis pagrįstoje tarptautinėje tvarkoje“, – sakė P.Davidsonas.
„Aišku, kad Taivanas yra viena iš jų ambicijų, [kurias būtų siekiama įgyvendinti] anksčiau. Ir manau, kad ši grėsmė pasireikš per šį dešimtmetį, iš tikrųjų – per ateinančius šešerius metus“, – pridūrė jis.
Demokratiškam ir savarankiškam Taivanui nuolat gresia autoritarinės Kinijos pajėgų invazijos grėsmė. Pekino lyderiai salą laiko Kinijos teritorijos dalimi ir žada kada nors ją susigrąžinti.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas laikomas karingiausiu šalies lyderiu po Mao Zedongo. Jis Taivano užėmimą apibūdino kaip „neišvengiamą“.
Pekinas sustiprino karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui po to, kai prezidente 2016 metais tapo Tsai Ing-wen. Ji salą laiko „jau nepriklausoma“ ir nesančia „vienos Kinijos“ dalimi.
Pernai Kinijos kariniai lėktuvai 380 kartų – rekordiškai daug – įsibrovė į Taivano gynybos zoną. Kai kurie analitikai perspėjo, kad įtampa abipus Taivano sąsiaurio šiuo metu yra didžiausia nuo praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio vidurio.
