Abu Omarui Khorasani, kadaise vadovavusiam „Isis-K“, gyventi buvo likusios dvi dienos, kai jis sutiko duoti interviu iš apšnerkšto kalėjimo.
Tomis dienomis jau buvo iš esmės aišku, kad Afganistano kontrolę netrukus perims Talibanas. Šio judėjimo žygį džihadistas, tiesa, matė kaip pokyčių simbolį – juk daug metų tiek talibai, tiek „Isis-K“ fanatikai kartojo, kad reikia išvaryti iš šalies kitatikius.
„Jei jie yra geri musulmonai, jie mane paleis“, – „The Wall Street Journal“ žurnalistui pareiškė A.O.Khorasani.
Taip nenutiko. Užėmę Kabulą, Talibano kovotojai atvyko į kalėjimą, paleido šimtus saviškių, bet A.O.Khorasani bei dar aštuonis „Isis-K“ narius tuoj pat pasmerkė myriop – jie buvo nužudyti.
Kraupus priminimas apie grėsmę
Talibai ilgus metus išties kovojo ir su JAV vadovaujamos koalicijos bei Afganistano pajėgomis, ir su konkuruojančia islamistų grupuote. Ši prieprieša dar labiau išryškėjo ketvirtadienio vakarą, kai „Isis-K“ pasiuntė savižudį mirtininką prie Kabulo oro uosto – žuvo daugybė civilių ir juos evakuoti padėję JAV kariai.
Vienoje šio ekstremistinio ringo pusėje – Talibanas, kuris artimesnis judėjimui „Al Qaeda“. Kitoje – „Isis-K“, kurio ideologai norėtų inkorporuoti Afganistaną į išsvajotą pasaulinį kalifatą.
Būtent dėl to, kad „Isis-K“ toliau aktyviai veikia Afganistane, Talibanas dabar netgi gali sulaukti tarptautinės paramos kovojant su šiais džihadistais.
Iki šiol, kartais net padedamas koalicijos pajėgų, šioje kovoje pirmavo talibai – „Isis-K“ kovotojai buvo išstumti iš savo tvirtovių Rytų Afganistane ir turėjo slėptis. Džihadistai nė kiek nekėlė galvų, kai šią vasarą Talibanas žaibiškai įsitvirtino šalyje.
Ketvirtadienį pasauliui buvo kraupiai priminta, kad abi pusės toliau kruvinai kovoja. Sprogimas – penktadienį patvirtina, kad buvo vienas, o ne du sprogimai – išdraskė Kabulo oro uostą supančias žmonių, kurie tikisi būti evakuoti iš Afganistano, minias ir pražudė daugiau nei 100 afganistaniečių bei 13 JAV karių.
JAV pareigūnai netrukus paskelbė, kad išpuolius įvykdė būtent „Isis-K“. Grupuotė ir pati netrukus prisiėmė atsakomybę už atakas, kurias pasmerkė ir Talibanas.
Būtent dėl to, kad „Isis-K“ toliau aktyviai veikia Afganistane, Talibanas dabar netgi gali sulaukti tarptautinės paramos kovojant su šiais džihadistais. Tarptautinė bendruomenė, ypač – JAV, laiko „Islamo valstybę“ didžiule grėsme.
Tačiau jau ir Rusija, Kinija bei Iranas paskelbė, kad laiko Talibaną stabilumo Afganistane garantija – bet jau šiuo metu. Šios šalys planuoja palikti savo ambasadas Kabule atidarytas ir po koalicijos pajėgų pasitraukimo.
Net JAV jūrų pėstininkų generolas Frankas McKenzie, kuris vadovauja JAV Centrinei vadavietei (U.S. Central Command), ketvirtadienį po atakų pripažino, kad amerikiečiai yra patikėję talibams afganistaniečių, vykstančių prie oro uosto, tikrinimą.
„Mes naudojame Talibaną kaip įrankį, kurio dėka mes stengiamės maksimaliai apsisaugoti“, – tvirtino F.McKenzie.
Ir bendradarbiavo, ir nekentė vieni kitų
Kai JAV po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakų Niujorke ir Vašingtone įsiveržė į Afganistaną, Talibanas daug sąjungininkų neturėjo. Vakaruose judėjimas buvo smerkiamas už tai, kad priglaudė šimtus „Al Qaeda“ teroristų, nuo talibų buvo nusisukę ir rusai bei iraniečiai.
Talibano ir „Al Qaeda“ partnerystė taip pat tik iš pirmo žvilgsnio atrodė tvirta – iš tiesų nemažai talibų ideologų nekentė Osamos bin Ladeno, pavertusio Afganistaną teroristų tvirtove ir taip izoliavusio šalį.
Savo ruožtu kompiuteriuose, rastuose Kabule po Talibano režimo nuvertimo 2001 metais, buvo rasta įrašų, liudijančių, kad „Al Qaeda“ kovotojai talibus laikė neraštingais nemokšomis.
Išpuoliai Niujorke ir Vašingtone nesantaiką tik dar labiau išryškino. Talibano įkūrėjas Mullah Omaras beveik neabejotinai nežinojo apie atakų planavimą ir labai jau šaltai bendravo su O.bin Ladenu, kai abu jie vėliau slapstėsi Pakistane, sako knygos „Al Qaeda“ Afganistane“ autorė Anne Stenersen.
Nemažai talibų ideologų nekentė Osamos bin Ladeno, pavertusio Afganistaną teroristų tvirtove ir taip izoliavusio šalį.
Tikėtina, kad M.Omaras ir O.bin Ladenas beveik išvis nekomunikavo – tai, anot A.Stenersen, rodo dokumentai, rasti „Al Qaeda“ vadeivos slėptuvėje Pakistane po to, kai jis 2011 metais buvo nukautas.
Mūšio lauke abi grupuotės veikė darniau. „Al Qaeda“ dar 2004 metais Gaznio provincijoje pradėjo sėkmingai puldinėti JAV pajėgas, o 2009-aisiais abu judėjimai iš esmės suvienijo pajėgas ir pradėjo koordinuotą išpuolių kampaniją.
Situacija dar kartą pasikeitė maždaug 2015 metais, kai „Al Qaeda“ pradėjo trauktis į antrąjį planą ir iškilo „Islamo valstybė“.
Ši džihadistų grupė užėmė teritorijų Sirijoje ir Irake, taip pat pakvietė kovotojus kartu kurti Chorasano provinciją – šis istorinis regionas driekiasi Afganistane, Irane ir Vidurio Azijos šalyse.
Prie „Isis-K“ pradėjo jungtis nusivylę talibai, kovotojai iš Vidurio ir Pietų Azijos šalių – dalis jų pasisiūlė vykti kautis į Siriją ir Iraką, bet kiti suformavo du anklavus Afganistane. Vieną – rytinėje Nangarhafo provincijoje, kitą – šiauriniame Džauzdžane.
Užsienio šalys kalbasi su Talibanu
Talibanui tokie manevrai nepatiko. Judėjimas niekada neslėpė, kad jo tikslai gana riboti – susigrąžinti Afganistano kontrolę, ir nieko daugiau. „Isis-K“ savo ruožtu turėjo ir turi didesnių ambicijų – tai prieš mirtį tvirtino ir A.O.Khorasani.
„Mūsų vadovybė nepriklausoma, mūsų tikslai nepriklausomi, – kalbėjo džihadistas. – Mes turime pasaulinę darbotvarkę, todėl, kai žmonės pradeda domėtis, kas tikrai gali atstovauti islamui ir visai islamo bendruomenei, žinoma, mes esame patrauklesni.“
Taškas, regis, pasiektas jau toks, kad kitos šalys Talibaną gali pradėti vertinti kaip potencialų sąjungininką kovoje prieš „Islamo valstybę“ ir mirtinai pavojingas šio judėjimo svajas apie pasaulinį kalifatą.
Amerikos žvalgybininkų vertinimu, ginklų talibams siunčia ir Iranas, o Kinija šiemet priėmė aukšto rango Talibano atstovų delegaciją.
„Prieš kelerius metus kilo didžiulis susirūpinimas dėl „Isis-K“, o kartu – ir noras rasti kažkiek bendros kalbos šiuo klausimu su Talibanu. Pradėta kalbėti, kad galbūt su talibais įmanoma kalbėtis“, – teigė Džordžtauno universeto saugumo studijų direktorius Bruce'as Hoffmanas.
Anot Maskvos valstybinio universiteto profesoriaus, Vidurio Azijos eksperto Ivano Safrančuko, Rusija, kuri vis dar oficialiai laiko Talibaną teroristine organizacija, su šiuo judėjimu derybas pradėjo jau daugiau kaip prieš penkerius metus.
„Tai, kad Afganistane iškilo „Isis-K“, Rusijai tapo papildomu faktoriumi, kodėl reikia pradėti kalbėtis“, – tvirtino akademikas.
JAV pareigūnai anksčiau yra teigę, kad Rusija tiekia ginklus Talibanui, nors Maskva tai neigia. Amerikos žvalgybininkų vertinimu, ginklų talibams siunčia ir Iranas, o Kinija šiemet priėmė aukšto rango Talibano atstovų delegaciją.
A.O.Khorasani „The Wall Street Journal“ sakė, kad prie „Isis-K“ prisijungė, kai grupuotė pradėjo veikti Afganistane. Jis šios karjeros laiptais pakilo iki savotiško „regioninio gubernatoriaus“ ir buvo atsakingas už veiklą Pietų Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose.
Džihadistai buvo sutriuškinti
Kaip ir motininė „Islamo valstybė“ Sirijoje bei Irake, „Isis-K“ garsėja baisiais egzekucijų vaizdo įrašais, išpuoliais prieš civilius ir smurto kampanijomis naujai užkariautose teritorijose – prieš jų kultui nepritariančius vietos žmones.
Antai Nangarharo provincijoje džihadistai ypač žiauriai žudydavo kaimų senolius ir kitus žmones. Aukos būdavo užrištomis akimis pasodinamos ant sprogmenų ir susprogdinamos – vėliau būdavo išplatinami tokių egzekucijų vaizdo įrašai.
A.O.Khorasani prieš mirtį aiškino, kad taip bausdavo „karo nusikaltėliu“. Jis taip pat samprotavo, kad „Isis-K“ atakos Talibanui dažnai būdavo naudingos – esą, tarkime, pernai „Isis-K“ iš kalėjimo Džalalabade išlaisvino šimtus abiejų grupuočių kovotojų.
Visgi įtampa judėjimų priešpriešoje prasiveržė – tai įvyko 2017 metais Džauzdžane, kai su Talibanu susijęs karo vadukas ir jo kovotojai prisiekė ištikimybę „Islamo valstybės“ įkūrėjui Abu Bakrui al-Baghdadi.
Anot A.O.Khorasani, prie šių kovotojų netrukus prisijungė radikalaus „Uzbekistano islamiškojo judėjimo“ smogikai, ir jie kartu užėmė du Džauzdžano slėknius, ten iškeldami „Islamo valstybės“ vėliavą.
Šaltiniai JAV patvirtina džihadisto pasakojimus – kaip ir tai, kad kovotojus kitais metais tiek Džauzdžane, tiek Nangarhare sutriuškino JAV ir Afganistano pajėgos bei Talibanas. Nangarharo provincijoje ant „Isis-K“ kovotojų bunkerių net buvo numesta galinga „Visų bombų motina“.
„Visi vienaip ar kitaip rėmė Talibano kovą prieš mus. Nenuostabu, kad jie pradėjo skinti pergales“, – pastebėjo A.U.Khorasani.
JAV pernai pasiūlė Talibanui tarptautinį pripažinimą pradėdamos derybas su judėjimu Dohoje. Pagal pasiektą susitarimą tais pačiais praėjusiais metais iš kalėjimų Afganistane buvo paleisti 5 tūkst. kalinių, daugelis jų – talibai. Dabar jie jau šeimininkauja šalyje.
Šiuo atveju, gedint išpuolio prie Kabulo oro uosto aukų, svarbu prisiminti ir dar vieną Dohos susitarimo punktą – Talibano pažadą neleisti ekstremistinėms grupėms pulti Vakarų.
Trylikos ketvirtadienį žuvusių JAV karių artimieji tikriausiai jau galėtų konstatuoti, kad pažado talibai netesėjo.
