Policijos komandoms pradedant tvarkyti Honkongo universitetą, kurį anksčiau buvo užėmę demonstrantai, garsus aktyvistas Joshua Wongas, drauge su kitais demokratijos šalininkais dėjęs lobistines pastangas dėl dviejų naujų JAV įstatymų, pavadino juos „nuostabiu pasiekimu“.
Vykstant labai svarbioms JAV ir Kinijos prekybos deryboms, prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pasirašė du įstatymus dėl Honkongo. Vienas jų numato ekonomines sankcijas svarbiausiam Azijoje finansų centrui ir diplomatinius veiksmus prieš Honkongo ir Kinijos pareigūnus, kaltus dėl žmogaus teisių pažeidimų. Kitu įstatymu draudžiama parduoti Honkongo policijai tam tikrą saugumo pajėgų naudojamą įrangą, tokią kaip ašarinės dujos ar guminės kulkos.
J.Wongas išreiškė viltį, kad šie įstatymai paskatins taip pat pasielgti Jungtinę Karalystę ir kitas Vakarų valstybes. Jis sakė, kad vėliau ketvirtadienį per „Skype“ dalyvaus Italijos parlamento svarstyme ir sieks didesnės pasaulio paramos.
„Dabar laikas Vakarų pasauliui palaikyti Honkongą“, – sakė jis.
Per eilinį pietų pertraukos mitingą miesto centre dešimtys biurų darbuotojų ir aktyvistų skandavo „Taip atrodo demokratija“ ir kitokius šūkius. Kai kas ragino Vašingtoną nubausti Honkongo lyderę Carrie Lam dėl to, kaip miesto vyriausybė reagavo į krizę.
Nuo birželio, kai prasidėjo Honkongo protestai, buvo sulaikyti daugiau kaip 5 tūkst. žmonių. Neramumus išprovokavo dabar jau atšauktas ekstradicijų į pagrindinę Kinijos teritorijos dalį įstatymas, atgaivinęs nuogąstavimus, kad Pekinas kėsinasi į miesto laisves, pažadėtas šią buvusią britų koloniją 1997 metais sugrąžinus Kinijai.
Protestų judėjimui plečiantis taip pat pradėta reikalauti demokratinių rinkimų ir nepriklausomo tyrimo dėl policijos veiksmų.
Kinija pasipiktino minimais JAV įstatymais ir ketvirtadienį pareiškė, kad yra pasirengusi imtis „griežtų atsakomųjų priemonių“ prieš Jungtines Valstijas. Honkongo vyriausybė sakė, kad JAV įstatymai yra „neprotingas“ kišimasis, siunčiantis blogą signalą protestuotojams ir nepadėsiantis švelninti krizės.
Leung Chun-yingas, kuris iki 2017-ųjų penkerius metus buvo Honkongo vadovas, sakė, kad JAV įstatymais siekiama stabdyti Kinijos augimą. Jis nurodė, kad Pekinas pažadėjo Honkongui „didelio laipsnio autonomiją“, o ne visišką autonomiją, ir perspėjo, kad miestas rizikuoja dėl užsienio kišimosi netekti net šios laisvės.
„Pasaulis Honkongo įvykius mato vienpusiškai, akimis tų, kas nori sunaikinti tėvą, kai vienintelė galima išdava yra visiškai paaukoti vaiką“, – sakė Leung Chun-yingas.
Minimi JAV įstatymai įsigaliojo po stulbinamos Honkongo demokratijos šalininkų stovyklos pergalės praėjusį savaitgalį vykusiuose vietos valdžios rinkimuose, kurie buvo skaudus smūgis C.Lam.
Honkongo Kinijos universiteto politologas Willy Lamas sakė, kad JAV parama padidins spaudimą miesto vyriausybei ir privers Pekiną „gerai pagalvoti“ dėl griežtesnės neramumų slopinimo taktikos.
„Tai labai svarbus protestų judėjimo momentas“, – sakė jis.
Daugelis protestuotojų mano, kad švęsti dar per anksti, nes C.Lam nepasiūlė jokių naujų nuolaidų dėl jų reikalavimų. Smurtas po rinkimų sumažėjo, bet protestuotojai planuoja ketvirtadienį vakare surengti „Padėkos dienos“ mitingą, o savaitgalį – naujų akcijų.
Jungtinėse Valstijose ketvirtadienį švenčiama Padėkos diena – viena svarbiausių švenčių Amerikoje.
