Kai 2012 metais buvo sukurtas „16+1“ formatas, kritikai iš Vakarų jį vadino Pekino instrumentu suskaldyti Europos Sąjungą (ES).
Šiame formate dalyvauja 11 Bendrijos narių iš 28: Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Kroatija, Vengrija ir Čekija.
Iniciatyvai priklauso ir tokios Europos šalys kaip Serbija, Juodkalnija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina bei Makedonija. Ir, žinoma, pati Kinija.
Šiame formate dalyvaujančios šalys tikina, kad tai – platforma, skirta gerinti santykius ir skatinti ekonominį bendradarbiavimą.
Vis dėlto, analitikai įspėja: Pekino investicijos gali pakenkti ekonomikos stabilumui ir paskatinti užsimerkti prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje.
Nerimas dėl žmogaus teisių
Prieš D.Grybauskaitei išvykstant į Šanchajų, kuriame ji susitiks su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu ir dalyvaus pirmojoje Kinijos importo parodoje, Tibeto rėmėjai paragino prezidentę atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus.
R.Mažeika: „Užsienio politika bei santykiai su kitomis valstybėmis turėtų prasidėti nuo žmogaus teisių, o tik paskui prekybos ar kitų temų.“
„Užsienio politika bei santykiai su kitomis valstybėmis turėtų prasidėti nuo žmogaus teisių, o tik paskui prekybos ar kitų temų“, – pranešime spaudai teigė Tibeto – regiono, kurį tarptautinė bendruomenė laiko okupuotu Kinijos – rėmimo grupės atstovas Robertas Mažeika.
TAIP PAT SKAITYKITE: D.Grybauskaitė Kinijoje sieks atverti kelius Lietuvos verslui
Aktyvistų nuogąstavimai sutampa su Briuselio pozicija: ES nerimauja, kad Rytų ir Vidurio Europos suartėjimas su Kinija kelia grėsmę „Bendrijos vienybei, normoms ir vertybėms“.
Briuselis baiminasi, kad mainais už Kinijos investicijas, Rytų ir Vidurio Europos šalys kai kuriais svarbiais klausimais, įskaitant įstatymo viršenybės principą ir žmogaus teises, stos į Kinijos pusę.
Tokį nerimą sustiprina įvykiai praeityje. Pavyzdžiui, 2017 metais Vengrija atsisakė pasirašyti bendrą ES laišką, kuriame smerkiamas Kinijoje sulaikytų advokatų kankinimas.
2016 metais Graikija, kuri „16+1“ formate yra stebėtoja, tačiau į kurią pastaraisiais metais plaukia Kinijos pinigai, pernai blokavo ES deklaraciją dėl Pekino veiksmų Pietų Kinijos jūroje.
Žmogaus teises ginančios organizacijos „Human Rights Watch“ 2017-ųjų ataskaitoje teigiama, kad 2013 metais prezidentu tapus Xi Jinpingui, „prasidėjo plataus masto ir bęsitesiantys žmogaus teisių pažeidimai“, esą nebuvo jokių ženklų, kad pažeidimų intensyvumas sumažės.
Be to, Kinija internete vykdo itin griežtą cenzūrą, pastaruoju metu Pekinui tenka aiškintis dėl represijų prieš tautinę uigūrų mažumą ir disidentus.
Tartu universiteto Johano Skytte'o politikos studijų instituto dėstytojas, politologas Stefano Braghiroli 15min teigė, kad Europos Sąjunga santykiuose su Kinija ir kitais autoritariniais režimais turėtų aiškiai įvardyti žmogaus teisių problemą, tačiau šių šalių ignoruoti negali.
S.Braghiroli: „Kas bus, jei nevykdysime prekybos? Pažiūrėkime į Afriką. ES darė didelį spaudimą Afrikos šalims dėl pozityvios darbotvarkės įgyvendinimo, o dabar daug tų šalių žiūri į Kiniją. Savo ruožtu Kinija žmogaus teisių atžvilgiu visiškai nieko nereikalauja.“
„Kas bus, jei nevykdysime prekybos? Pažiūrėkime į Afriką. ES darė didelį spaudimą Afrikos šalims dėl pozityvios darbotvarkės įgyvendinimo, o dabar daug tų šalių žiūri į Kiniją. Savo ruožtu Kinija žmogaus teisių atžvilgiu visiškai nieko nereikalauja.
Todėl galbūt geriau pasitelkti išmintingesnį požiūrį ir žingsniuoti mažais žingsniais, nei iškart iškelti ultimatumą: darykite taip, kaip sakome, arba pasitraukite“, – tikino S.Braghiroli.
Afrikoje, kuriai šiemet Xi Jinpingas pažadėjo papildomus 60 mlrd. dolerių (52,45 mlrd. eurų) finansinės paramos, įskaitant 20 mlrd. dolerių (17,51 mlrd. eurų) kredito linijų, jau užfiksuota su Kinija susijusių žmogaus teisių pažeidimo atvejų.
Spalį „The New York Times“ rašė, kad Kenijoje iš Kinijos atvykę vadovai savo juodaodžius darbuotojus vadino „beždžionėmis“ ir „primatais“.
Be to, šią savaitę Pietų Afrikos Respublikos (PAR) mieste Port Elizabete Kinija atidarė jau 13-ąją savo policijos stotį.
„Panašu, kad finansų galia yra susijusi su paklusimu Kinijai ne tik namuose, bet ir užsienyje. O Kinijos (žmogaus teisių pažeidimai – red.) turėtų kelti nerimą visiems, kurie stebi, kaip visame pasaulyje auga jos įtaka“, – rašo apžvalgininkė Kuba Shand-Baptiste.
Kenkia ekonominiam stabilumui
Kai kurie ekspertai tikina, kad Kinijos parama gali pakenkti ją gaunančių šalių ekonomikos stabilumui.
„Lengva prieiga prie Kinijos pinigų gali pakenkti mažesnėms „16+1“ žaidėjoms. Čia nekontroliuojamas skolos augimas gali sukelti pavojų fiskaliniam jų ekonomikos stabilumui“, – pernai teigė Vokietijos Marhallo fondo Jungtinėse Valstijose Eurazijos reikalų ekspertas Micha Romanowskis.
„Kai Juodkalnija 2014 metais su Kinija pasirašė sutartį dėl greitkelių statybos, jos valstybės skola išaugo 23 proc.“, – pridūrė jis, omenyje turėdamas vis dar neužbaigtą 165 km ilgio greitkelį, jungiantį Juodkalniją su Serbija.
„Reuters“ rašo, kad pirmoji Juodkalnijai skirtos paskolos dalis išpūtė valstybės skolą, dėl kurios vyriausybė buvo priversta pakelti mokesčius, dalinai įšaldyti atlyginimus viešajame sektoriuje ir nutraukti išmokas motinoms.
Nepaisant šių priemonių, Juodkalnijos valstybės skola šiemet turėtų pasiekti 80 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF), šalis ambicingo projekto užbaigimui nebegali sau leisti skolintis dar daugiau.
ES pareigūnas: „Kyla daug abejonių dėl to, kaip jie pabaigs greitkelį. Jų fiskalinė erdvė labai susitraukė. Jie save užsmaugė. Šiuo metu tai yra greitkelis, vedantis į niekur.“
„Kyla daug abejonių dėl to, kaip jie pabaigs greitkelį. Jų fiskalinė erdvė labai susitraukė. Jie save užsmaugė. Šiuo metu tai yra greitkelis, vedantis į niekur“, – „Reuters“ teigė ES pareigūnas, nenorėjęs atskleisti tapatybės.
Kinijos paramos kainą moka ir Angola. Po 2002 metais pasibaigusio pilietinio karo, Pekinas buvo esminis šalies atstatymo variklis.
Grąžinančiai skolas nafta Angolai lieka nedaug žaliavos, kurią ji galėtų parduoti pasaulio rinkose. Tai – viena iš šalies likvidumo krizės priežasčių.
Investicijos – naudingos?
Europos politikos analizės centro (CEPA) analitikas Januszas Bugajskis anksčiau šiemet interviu 15min teigė, kad ekonominė Kinijos įtaka, įskaitant „Vienos juostos, vieno kelio“ projektą, skirtą pagerinti infrastruktūrą ir prekybos ryšius su Azija, Europa ir Afrika, gali padėti nugalėti Rusijos įtaką Europoje.
„Tam tikra prasme manau, kad Kinijos investicijos yra teigiamas dalykas, jos neleidžia pernelyg priklausyti nuo vieno tiekėjo. Apskritai, jei „Viena juosta, vienas kelias“ nugali Rusijos ekonominę įtaką, tokios varžybos yra naudingos.
Tačiau jei bus pasiektas taškas, kai Kinija pradės užsiimti nesąžininga prekybos praktika ir tam tikrų kompanijų bei pramonių subsidijavimu, tai ims kelti grėsmę globalios rinkos modeliui, ekonomikoms ir kitų šalių, pavyzdžiui, JAV, įtakai regione“, – sakė J.Bugajskis.
J.Bugajskis: „Tačiau jei bus pasiektas taškas, kai Kinija pradės užsiimti nesąžininga prekybos praktika ir tam tikrų kompanijų bei pramonių subsidijavimu, tai ims kelti grėsmę globalios rinkos modeliui, ekonomikoms ir kitų šalių, pavyzdžiui, JAV, įtakai regione.“
Taip pat nerimaujama, kad sumažėjusi JAV įtaka Europoje gali pakenkti Lietuvos saugumui. Nepaisant Bendrijos iniciatyvų glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje, Vilnius pagrindiniu saugumo garantu vis dar laiko NATO ir JAV.
Savo ruožtu JAV ir Kinija yra įsivėlusios į prekybos karą – anksčiau šiemet įsigaliojo šalių viena kitos prekėms paskelbti importo muitai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kinija veliasi į naują šaltąjį karą ir pralaimi
Vasaros pabaigoje buvo girdimos diskusijos apie Pekino įtaką Lietuvos saugumui. Tuomet Seimo narė Aušra Maldeikienė pranešė, kad Vidaus saugumo departamentas (VSD) Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui yra pateikęs dokumentą dėl ekonominių santykių su Kinija, jos investicijų į Lietuvą.
„Kiek suprantu, (...) dokumentas yra didesne dalimi susijęs ir liečia (Kinijos – BNS) investicijas į Klaipėdos uostą. Būtent uostų klausimas Europos Sąjungoje ir sukelia didžiausią įtampą, nes Kinija uostais bando apglėbti Europos Sąjungą. O čia jau yra nacionalinio saugumo klausimas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A.Maldeikienė.
„Nuolat akcentuodama užsienio politinius santykius su Rusija ir jos grėsmės klausimą, Lietuva tarsi nesuvokia, kad egzistuoja ir kitas įtampos židinys – Kinija“, – pridūrė parlamentarė.
VSD nepatvirtina, ar Seimo komitetui pateikė pažymą apie galimas Kinijos grėsmes Lietuvai.
Baimė – perdėta
Analitikė Alicja Bachulska Azijos tyrimų centre Lenkijoje rašo, kad Briuselio ir Berlyno nerimas dėl Kinijos įtakos Rytų ir Vidurio Europos šalyse yra gerokai perdėtas.
„Kinijos ekonominis įsitraukimas regione su nedidelis palyginus su kitomis investuotojomis iš Azijos, pavyzdžiui, Japonija ir Pietų Korėja, o ką jau kalbėti apie Vakarų šalis.
A.Bachulska: „Nepaisant augančios įtampos, ES išlieka pagrindinė politinė ir ekonominė Rytų ir Vidurio Europos šalių partnerė.“
Nepaisant augančios įtampos, ES išlieka pagrindinė politinė ir ekonominė Rytų ir Vidurio Europos šalių partnerė“, – portale „The Diplomat“ rašė A. Bachulska.
2018 metų antrojo ketvirčio pabaigoje tiesioginės Kinijos investicijos Lietuvoje sudarė 10,13 mln. eurų (palyginus su 4,78 mln. eurų tuo pačiu metu 2017 metais). Tai – 0,06 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų.
Didžiosios dalies tiesioginių užsienio investicijų Lietuva ir toliau sulaukia iš Europos šalių.
