Pasibaigus sekmadienio balsavimui paskelbti pradiniai rezultatai rodo, kad Sh. Hasina laimėjo visas 29 vietas parlamente, dėl kurių rezultatai buvo paskelbti pirmiausia, pranešė informaciją iš visos šalies renkanti televizija „Channel 24“. Kai kurias vietas premjerė laimėjo dešimčių tūkstančių balsų persvara.
Rinkimų kampaniją temdę kruvinas smurtas ir pikta konkurencija tęsėsi ir balsavimo dieną, nors pareigūnai sustiprino saugumą ir visoje šalyje šiuo tikslu dislokavo 600 tūkst. karių, policininkų ir kitų saugumo pajėgų narių.
Pagrindinis anglų kalba leidžiamas Bangladešo laikraštis „The Daily Star“ pranešė, kad sekmadienį dėl smurto, susijusio su rinkimais, 13-oje šalies rajonų žuvo 16 žmonių.
10 žmonių žuvo per susirėmimus tarp Sh.Hasinos valdančiosios „Liaudies lygos“ („Awami League”) ir pagrindinės opozicinės Bangladešo nacionalistų partijos (BNP) aktyvistų, pranešė policija. Tris žmones policininkai nušovė saugodami balsavimo vietas.
71 metų Sh. Hasina buvo giriama už tai, kad per savo valdymo dešimtmetį šioje neturtingoje Azijos valstybėje skatino ekonomikos augimą ir priėmė rohinjus, bėgusius nuo kariškių represijų kaimyniniame Mianmare.
Tačiau kritikai premjerę kaltina dėl jai siekiant išsilaikyti valdžioje didėjančio autoritariškumo ir opozicijos slopinimo, įskaitant nesutaikomos priešininkės Khaledos Zia įkalinimą 17-ai metų dėl kaltinimų kyšininkavimu, kuriuos ji vadina politiškai motyvuotais.
BNP vadovaujamas opozicijos aljansas sekmadienį apkaltino Sh. Hasinos partiją daugkartiniu balsavimu ir kitomis neteisėtomis priemonėmis rezultatams, kurie turi būti paskelbti pirmadienį, paveikti.
BNP atstovas Syedas Moazzemas Hossainas Alalas žurnalistams sakė, kad būta pažeidimų balsuojant dėl 221 vietos parlamente iš 300. BNP islamiška sąjungininkė „Jamaat-e-Islami“ paskelbė, kad atmes rinkimų rezultatus.
„Rinkėjams neleidžiama patekti į balsavietes. Ypač moterys verčiamos balsuoti už valtį“, – sakė S. M. H. Alalas, paminėdamas „Liaudies lygos“ simbolį.
„Mes atiduosim tavo balsą“
Bangladešo opozicijos koalicijai vadovaujantis Kamalas Hossainas rinkimus pavadino farsu ir sakė, kad opozicija atmes bet kokius rezultatus.
Kelios valandos po balsavimo pabaigos K. Hossainas paskelbė, kad balsavimo dieną iš rinkimų pasitraukė maždaug 100 opozicijos kandidatų.
Kalbėdamas per spaudos konferenciją jis pareiškė, kad opozicija ragina „rinkimų komisiją paskelbti šiuos rinkimus negaliojančiais ir reikalauja naujų rinkimų valdant nepartinei vyriausybei“.
Rinkimų komisijos atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad gauti „keli pranešimai dėl įtariamų pažeidimų“ ir kad atliekamas tyrimas.
Pareigūnai nurodė šalies mobiliojo ryšio operatoriams iki sekmadienio vidurnakčio neteikti 3G ir 4G paslaugų, „kad nesklistų gandai“, galintys išprovokuoti neramumus.
Be to, pareigūnai sekmadienį pranešė, kad prieš rinkimų dieną buvo blokuotas svarbios naujienų televizijos transliavimas. Privati televizija „Jamuna“ nurodė, kad tokių veiksmų prieš ją buvo imtasi vėlai šeštadienį, nepateikus jokių paaiškinimų.
Balsavimas sostinėje Dakoje iš esmės vyko taikiai, gatvėse buvo draudžiamas eismas, budėjo kariai ir sukarintų pajėgų nariai.
„Niekada gyvenime nesu praleidęs balsavimo. Man tai turbūt paskutiniai rinkimai ir aš noriu tinkamo kandidato savo šaliai“, – vienoje Dakos rinkimų apylinkėje sakė 98 metų Abdusas Salamas.
Tačiau rinkėjai provincijoje pranešė apie bauginimą. Atiaras Rahmanas iš centrinio Narajangandžo rajono teigė, kad valdančiosios partijos aktyvistai jį sumušė.
„Jie pasakė man nesivarginti: „Mes atiduosim tavo balsą“, – AFP tvirtino jis.
Pasak opozicijos, neramumai buvo kurstomi siekiant atgrasyti rinkėjus, o rinkimų apylinkių pareigūnai skelbė, kad žmonių aktyvumas buvo mažas.
Laisvi ir teisingi?
Sh. Hasinai reikia 151 iš 300 vietų parlamente, bet ekspertai sako, jog bet kokią pergalę temdys kaltinimai, kad ji trukdė savo oponentų kampanijai ir bauginimu privertė žmones už ją balsuoti.
Opozicija teigia, kad per rinkimų kampaniją buvo sulaikyta daugiau kaip 15 tūkst. jos aktyvistų, todėl ji prarado galimybę mobilizuoti paprastų žmonių paramą.
„Human Rights Watch“ ir kitos tarptautinės organizacijos smerkė griežtas priemones prieš opoziciją ir sakė, jog tai sukūrė baimės atmosferą, galėjusią sutrukdyti opozicinių partijų šalininkams balsuoti.
Jungtinės Valstijos taip pat reiškė susirūpinimą dėl šios musulmoniškos valstybės rinkimų patikimumo, o Jungtinės Tautos ragino labiau pasistengti, kad balsavimas būtų teisingas.
Septyniolika opozicijos kandidatų buvo areštuoti dėl kaltinimų, kuriuos vadina sufabrikuotais, o dar 17-ai dalyvauti rinkimuose uždraudė teismai, kuriuos, kaip teigia Sh. Hasinos oponentai, premjerė kontroliuoja.
„Tai nėra laisvi ir teisingi rinkimai. Tai labiau kontroliuojama atranka“, – sakė vienas Vakarų diplomatas, prašęs neminėti jo pavardės.
Pastaruosius tris dešimtmečius Bangladešą valdė tai Sh. Hasina, tai Kh. Zia – buvusios sąjungininkės, kurios vėliau tapo nesutaikomomis priešininkėmis.
Sh.Hasina atmeta kaltinimus stiprėjančiu autoritariškumu, bet analitikai sako, kad ji ėmėsi griežtų priemonių bijodama, kad jauni rinkėjai atiduos pergalę BNP.
Anksčiau šiais metais Sh. Hasinos vyriausybė buvo kritikuojama už griežtus veiksmus prieš savaites trukusius masinius studentų protestus, kuriuos išprovokavo darbo vietų kvotų panaikinimas ir prasti saugumo standartai šalies keliuose.
Per 2014 metų rinkimus pergalė Sh.Hasinai – Bangladešo pirmojo prezidento Sheikho Mujiburo Rahmano dukrai – atiteko BNP pareiškus, kad balsavimas nebus laisvas ir teisingas, ir nusprendus jį boikotuoti.
Nuo to laiko teisių gynimo grupės kaltina Sh.Hasinos administraciją žodžio laisvės slopinimu sugriežtinus prieš spaudą nukreiptą įstatymą. Be to, Sh. Hasinos vyriausybė kaltinama dėl disidentų dingimo.
