Bažnyčios sostinėje buvo sausakimšos – žmonės dėkojo Dievui už ilgai lauktą savo naujosios valstybės laisvę.
„Mano gyvenime tai buvo labai ypatinga diena – truputį abejojau dėl to, ar ši diena ateis be Šiaurės (Sudano) ir Pietų (Sudano) įtraukimo į naują karą“, – katalikų Šv.Juozapo bažnyčioje sakė Gabrielis Kiiras.
„Šiandien visi meldžiasi už pietiečių vienybę, už tribalizmo ir vyriausybės korupcijos galą“, – žurnalistams sakė šis 23 metų studentas, drauge su šimtais kitų tikinčiųjų stovėdamas medžio pavėsyje prie sausakimšos bažnyčios.
Džubos Laisvės aikštėje, kur vyko šeštadienio ceremonija, jauni savanoriai visame tame didžiuliame dulkėtame lauke, kur užsienio svečiai ir dešimtys tūkstančių šalies gyventojų stebėjo, kaip paskelbiama nepriklausomybė ir pakeliama naujosios valstybės vėliava, rinko šiukšles.
„Tai didžiulis darbas, bet mes norime, kad mūsų naujoji sostinė atrodytų gražiai“, – sakė savanoris Johnas Goi Dengas, apžvelgdamas tūkstančius ant žemės besimėtančių popierinių vėliavėlių ir plastikinių butelių.
„Tai valstybės kūrimo pradžia. Pirmiausia reikia išvalyti, o tada galima pradėti statyti“, – pridūrė jis.
Uždaviniai, laukiantys šios vienos skurdžiausių pasaulio valstybių, yra išties bauginantys. Po penkis dešimtmečius trukusio Pietų Sudano sukilėlių ir Chartumo vyriausybių konflikto šalis yra virtusi griuvėsiais.
„Nepriklausomybės džiaugsmą slopina tebesitęsiantys neramumai ir pietuose, ir šiaurėje“, – neseniai ataskaitoje rašė Sudano ekspertas Zachas Vertinas iš Briuselyje įsikūrusio instituto „International Crisis Group“.
„Pagal Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus socialinės raidos indeksą – bendro gyvenimo kokybės ir plėtros matą – Sudanas šiuo metu yra 154-as iš 169. Pietų Sudanas pradės (būdamas) dar arčiau galo“, – pridūrė Z.Vertinas ataskaitoje, kuri buvo parengta drauge su Sudano ekspertu Aly Verjee.
Be chroniško net būtiniausios infrastruktūros trūkumo, Pietų Sudano vyriausybei teks spręsti smurtinį konfliktą naujosios valstybės viduje, kuris šiais metais jau pareikalavo daugiau kaip 1,8 tūkst. žmonių gyvybių.
Išsikerojusi politikų korupcija ir rimti žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos vykdo armija, bandanti transformuotis iš sukilėlių į reguliariąsias pajėgas, taip pat yra svarbios spręstinos problemos.
Kenijos kardinolas Johnas Njue, sakydamas pamokslą Džubos katalikų katedroje, paragino Pietų Sudano lyderius būti „taikos ir vienybės instrumentais“.
„Kreipiuosi į jus, mano brangūs politikai, (ragindamas) nepakliūti į spąstus, į kuriuos pakliuvo daugelis“, – sakė jis.
Džubos krikščionių centro sekmininkų bažnyčioje pastorius Marcelo Obwoma rengėsi specialioms padėkos pamaldoms.
„Šiandien, mums tariant padėką šią ypatingą dieną, prasidedant mūsų nepriklausomybei, ateina tiek daug žmonių“, – sakė jis.
Tuo tarpu mieste dirbantis 36 metų statybininkas Aloysiousas Keny sakė, jog nepaisydamas daugelio šalies problemų jis pirmą kartą jaučiasi pakankamai užtikrintas, kad atsivežtų savo vaikus atgal į Džubą iš kaimyninės Ugandos, kur jo šeima daugiau kaip dešimtmetį gyveno kaip pabėgėliai.
„Ateitis prasidėjo vakar, – sakė jis. – Taika dabar patvirtinta ir toji laimė, kuri prasidėjo vakar, jaučiame, tokia ir liks mūsų žemei ir mūsų vaikams.“
