„The Financial Times“ reporteris Maskvoje Maxas Seddonas tviteryje rašė, kad „Kremliaus pastangos nuslopinti judėjimą už demokratiją jį tik stiprina“.
Tokius reporterio žodžius galima pagrįsti skaičiais.
Liepos 20 dieną vykusiame sankcionuotame mitinge dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių. Po demonstracijos Centrinei rinkimų komisijai nesutikus pakeisti sprendimo, liepos 27-ąją opozicija sušaukė nesankcionuotą mitingą, per kurį suimta beveik 1 400 žmonių, riaušių policija dalyvius vaikė lazdomis.
Rugpjūčio 3-ąją, nesankcionuoto „pasivaikščiojimo“ metu, policija sulaikė dar bent 800 žmonių. Nepaisant opozicijos lyderių arešto ir kai kuriems demonstracijų dalyviams gresiančio įkalinimo už „masinius neramumus“, rugpjūčio 10-osios sankcionuotame mitinge pasirodė mažiausiai 49 tūkst dalyvių.
„Nepasitenkinimo vasara kelia iššūkių ne tik vietos pareigūnams, bet ir prezidentui Vladimirui Putinui. Žiaurus ankstesnių savaičių policijos ir teisinis susidorojimas nesugebėjo atbaidyti protestuotojų“, – rašo „The Washington Post“ redaktorius Willas Englundas.
Kremliui įtinkantys reikalavimai
Politologas Markas Galleoti „The Moscow Times“ rašo, kad jei opozicija sugebės pasinaudoti šiuo metu turimu impulsu, jai reikės suformuoti politinius reikalavimus, kurie yra racionalūs ir prasmingi, tačiau priimtini Kremliui.
„Tai – ne 1991-ieji. Nors elitas ir jaučia nepasitenkinimą dabartine politika, didesnė baimė yra sistemos žlugimas. Saugumo pajėgos yra disciplinuotos, jos nerodo jokių ženklų, kad nėra nusiteikusios suvaidinti savo vaidmens represijų dramoje.
Ekonomika – vangi, tačiau krizės nėra: pasak pasaulinės reitingų agentūros „Fitch“, Rusijos investicinis reitingas pasiekė lygį, kuris buvo prieš Krymo okupaciją“, – rašo M.Galleoti.
Pasak analitiko, Kremliaus pozicija – stipri. Vis dėlto, prezidentas Vladimiras Putinas tam tikra prasme yra tarsi Michailas Gorbačiovas, kuriam valdant žlugo Sovietų Sąjunga.
„Jis nenori vadovauti krauju išsitepusiai chuntai. Jis nori legitimumo tiek namuose, tiek užsienyje, o jo nuotykių finansavimui, jo bendrininkų vykdomam grobstymui ir jo tuštybės projektams reikalinga veikianti ekonomika. Kuri priklauso nuo daug žmonių, esančių kitoje riaušių barjerų pusėje“, – rašo M.Galeotti.
Vis dėlto, rašo analitikas, V.Putinas galėtų pasitelkti dar žiauresnį smurtą, jei tik pajustų, kad tai – vienintelė alternatyva anarchijai.
Todėl, M.Galeotti manymu, entuziazmo, drąsos ir impulso išsaugojimas nėra vienintelis protestuotojams kylantis iššūkis.
„Sudėtingiau nustatyti tikslus, kurie lėtai, tačiau nuoširdžiai pasitarnaus opozicijai, ir su kuriais valdžia jausis galinti sutikti“, – „The Moscow Times“ rašo M.Galeotti.
Opozicija neturi plano?
Politologas Konstantinas Kalačiovas svoboda.org teigė, kad šeštadienį susirinkusių protestuotojų skaičius atspindi ne tik politizacijos Maskvoje bangą, bet ir nepalankias oro sąlygas. Esą dėl jėgos struktūrų veiksmų sukelto hiperaktyvumo demonstracijų dalyvių galėjo būti ir daugiau.
„Tačiau sutrukdė lietus. Kalbant mitingo turinį, viskas buvo beveik taip pat, kaip visada. Asmeniškai man pasirodė, kad per „medžius nesimato miško“, trūksta aiškios veiksmų strategijos pritraukti į protestą (dalyvius) ar bent jau naujų visuomenės sluoksnių palaikymą.
Todėl protestų perspektyvas vertinu skeptiškai. Protestuojantieji neturi nei strategijos, nei tolesnio plano. Ir kovoti už palaikymą bei supratimą, dauguma jų, panašu, nepasiruošę. Jiems gerai ir taip“, – mano K.Kalačiovas.
Savo ruožtu politologas Abbasas Galliamovas svoboda.org atkreipė dėmesį, kad protestai auga. Pasak jo, protestų dinamika kol kas neleidžia valdžiai tikėtis, kad artimiausiu metu problema išsispręs.
„Panašu, kad Kremlius ir toliau manevruos: tai leisdamas mitingus, tai juos uždrausdamas, tai švelniai elgdamasis su protestuotojais, tai juos areštuodamas ir iškeldamas baudžiamąsias bylas. Nieko gudriau valdžia negali sugalvoti“, – tikino A.Galliamovas.
Anot politologo, tokia situacija tęsis iki rinkimų, ir tuomet įvyks patys didžiausi protestai, kurie dalyvių skaičiumi pralenks pastarųjų šeštadienių akcijas.
„Jie bus skirti balsavimo rezultatams. Po to prasidės pasiruošimas rinkimams į Dūmą. Opozicija šiame cikle dalyvaus smarkiai sustiprėjusi, valdžia – susilpnėjusi, ji turės didelių problemų su legitimumu“, –svoboda.org sakė A.Galliamovas.
Šeštadienį internautų pasipiktinimą sukėlė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas vienos opozicijos lyderių Liubov Sobol sulaikymas. Siekianti dalyvauti Maskvos savivaldos rinkimuose aktyvistė filmavo, kaip į jos parašų rinkimų centrą veržiasi kaukėti pareigūnai.
„Norėjau pasakyti, kad nebijau, pasiduoti nesiruošiu ir toliau tęsiu savo politinę veiklą“, – kalbėjo L.Sobol pareigūnams laužiant duris.
TAIP PAT SKAITYKITE: Liubov Sobol – įžūliai nepasiduodanti Maskvos protestų žvaigždė
Demonstracijų dalyviai taip pat užfiksavo, kaip pareigūnas trenkia suimtai merginai į pilvą. Nepriklausomas portalas „Meduza“ rašo, kad tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Agora“ vadovas Pavelas Čikovas paskelbė už informaciją apie merginą mušusį policininką esąs pasiruošęs sumokėti 100 tūkst. rublių (apie 1 360 eurų).
Pyktį išprovokavo ir vaizdo įrašas, kuriame, pasak „Dožd“ žurnalisto, pareigūnai šiurkščiai veda galimai negalią turintį vyrą.
Pirmadienį mitingo „Susigrąžinsime teisę į rinkimus“ organizatoriai Maskvos merijai pateikė prašymą leisti ateinantį šeštadienį suorganizuoti dar vieną protesto akciją
