Po nesėkmės rinkimuose Latvijos gynybos ministras skelbia baigiąs aktyvią politinę karjerą

Latvijos centristinės partijos „Už plėtrą/Už!“ kandidatas į ministrus pirmininkus, dabartinis gynybos ministras Artis Pabrikas sekmadienį paskelbė, kad po nesėkmės šeštadienį įvykusiuose rinkimuose jis baigia aktyvią politinę karjerą.
Artis Pabrikas
Artis Pabrikas / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

„Kol bus suformuota nauja vyriausybė, ramia sąžine toliau eisiu gynybos ministro pareigas kaip Latvijos patriotas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė A.Pabrikas ir pridūrė, kad dėkoja visiems šalininkams, taip pat ir tiems, kurie šiuose rinkimuose už jį nebalsavo.

Suskaičiavus 99 proc. balsų paaiškėjo, kad „Už plėtrą/Už!“ rinkimuose gautų balsų skaičius nesiekia 5 proc. ribos, o tai gali sutrukdyti jai patekti į naujos sudėties parlamentą.

Kaip rodo negalutiniai balsavimo rezultatai, Latvijoje rinkimus laimės ministro pirmininko Krišjanio Karinio provakarietiška centristinė partija, o rusakalbių mažumos remiamos partijos patyrė didelę nesėkmę.

Sekmadienio vakarą Centrinės rinkimų komisijos tinklalapyje skelbiami duomenys rodo, kad pirmauja K.Karinio partija „Naujoji vienybė“, kurią palaikė 18,9 proc. rinkėjų. Toliau rikiuojasi opozicinė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) su 12,5 proc. balsų ir kelias regionines partijas vienijantis „Jungtinis sąrašas“, surinkęs kiek daugiau nei 11 proc. balsų.

Šeštadienį vykę rinkimai buvo itin skaudus smūgis „Santarvei“ – Maskvai palankiai partijai, kurią tradiciškai rėmė dauguma Latvijos rusakalbių rinkėjų, įskaitant baltarusius ir ukrainiečius.

Socialdemokratinė „Santarvė“ surinko vos 4,8 proc. balsų. Tuo metu 2018 metais ją palaikė beveik 20 proc. rinkėjų, tačiau partija, nors gavo daugiausiai balsų, į derybas dėl vyriausybės nebuvo pakviesta.

Rinkėjų aktyvumas siekė 59,42 procento, nurodė Centrinė rinkimų komisija. Tai kone 5 proc. daugiau nei per 2018-ųjų rinkimus.

Stebėtojai teigia, kad vasario 24 dieną Rusijos pradėta invazija į Ukrainą padarė didelę įtaką rinkėjų požiūriui ir lėmė gilų susiskaldymą tarp nepritariančių karui rusakalbių ir palaikančiųjų jį. Pagrindinis rinkimų klausimas buvo Latvijos ekonominė padėtis, įskaitant sparčiai kylančias energijos kainas.

„Nei aš, nei mano vyriausybė, nei mano šalis nereaguoja į baimę“, – šeštadienį pasibaigus balsavimui naujienų agentūrai AFP sakė K.Karinis.

„Mes ir toliau investuosime į savo, kaip NATO valstybės narės, gynybą“, – pridūrė jis.

K.Karinis sakė, kad tikisi, jog konsultacijos dėl naujos vyriausybės sudarymo prasidės pirmadienį.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas pirmadienį pakvies į Rygos pilį į Saeimą išrinktų partijų atstovus. Apie tai valstybės vadovas sekmadienį pranešė socialiniuose tinkluose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis