Analitikai teigia, kad šių rinkimų baigtį sunku prognozuoti.
Pagrindiniais pretendentais į Estijos prezidento, atliekančio daugiausia reprezentacinį vaidmenį, postą laikomi buvusi užsienio reikalų ministrė, liberalė Marina Kaljurand, buvęs premjeras ir Europos Komisijos vicepirmininkas Siimas Kallas, didžiausios opozicinės Centro partijos vicepirmininkė Mailis Reps ir buvęs teisės kancleris Allaras Jõksas.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad jei prezidentas būtų renkamas tiesioginiuose rinkimuose, 1,3 mln. gyventojų turinčios Estijos vadove taptų M.Kaljurand, kuri iš diplomatijos vadovės posto pasitraukė rugsėjo 9 dieną.
Rinkikų kolegiją sudaro 101 parlamento narys ir 234 savivaldybių tarybų atstovai.
Jei pirmajame rinkimų ture neišrenkamas nė vienas iš kandidatų, tą pačią dieną rengiamas kitas rinkimų turas, kurio metu renkama iš daugiausiai Rinkikų kolegijos narių balsų surinkusių dviejų kandidatų.
„Trys kandidatai turi galimybę patekti į antrą rinkimų turą: Siimas Kalas, Marina Kaljurand ir Mailis Reps“, – sakė Talino universiteto politikos analitikas Tõnis Saartsas.
Tačiau jis pridūrė, kad „nereikėtų nuvertinti ir Allaro Jõkso galimybių“.
„Šiandien beveik neįmanoma nuspėti, kuris iš trijų ar keturių kandidatų laimės, nes vyks apylygė kova“, – sakė T.Saartsas.
Pirmoji prezidentė moteris?
67 metų S.Kalas Estijoje yra vertinamas kaip ekonomikos ekspertas ir žmogus, puikiai pažįstantis Briuselio valdžios koridorius. 2010–2014 metais jis buvo Europos Sąjungos transporto komisaras.
Nors S.Kallą, kaip vieną valdančiosios Reformų partijos steigėjų, aktyviai palaiko šios politinės jėgos senoji gvardija, buvusį premjerą vis dar persekioja dešimtojo dešimtmečio pabaigoje kilusio skandalo dėl jo partijos finansavimo šešėlis.
Karjeros diplomatė 53 metų M.Kaljurand yra aktyvi moterų teisių gynėja ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, populiarumu lenkia kitus kandidatus į prezidento postą. Be kitų diplomatinių postų, ji dirbo Estijos ambasadore Vašingtone ir Maskvoje.
„Jei ji laimės, bus pirmoji prezidentė moteris“, – sakė Tartu universiteto politikos mokslų profesorius Andresas Kasekampas.
T.Saartsas taip pat įspėjo, kad Rinkikų kolegijai, kaip ir susiskaldžiusiam šalies parlamentui prieš tai, gali nepavykti išrinkti laimėtojo – tokiu atveju naująjį valstybės vadovą vėl turėtų rinkti įstatymų leidėjai.
„Tokiu atveju būtų dar sunkiau rasti politinį kompromisą“, – sakė jis.
Pergalei 101 deputatą turinčiame parlamente kandidatui reikia užsitikrinti dviejų trečdalių įstatymų leidėjų balsus. Tačiau nė vienam iš kandidatų rugpjūtį per kelis balsavimus parlamente, kuriame dirba šešių politinių partijų atstovai, to nepavyko padaryti.
Estijos prezidentas renkamas penkeriems metams. Tas pats asmuo negali būti renkamas prezidentu daugiau kaip du kartus iš eilės.
Analitikai prognozuoja, kad Estijai rengiantis kitų metų liepą pusmečiui perimti pirmininkavimą Europos Sąjungai, būsimasis prezidentas sieks aktyviau reikštis tarptautinėje arenoje.
Kadenciją baigiantis T.H.Ilvesas, garsėjantis aštriu liežuviu ir pomėgiu nešioti peteliškes, savo gebėjimais užsienio reikalų srityje šiam postui suteikė stiprią tarptautinę dimensiją.
