Specialiomis programomis fiksuojama, kur ir kiek naudojama mobiliųjų duomenų. Programėlėmis, veidus atpažįstančiomis vaizdo kameromis, beje, įtaisomomis ir ant bepiločių skraidyklių, kontroliuojami kontaktai su kitais žmonėmis bei apskritai išėjimas į lauką.
Galima, žinoma, ir paprasčiau – policija gali sustabdyti ir pareikalauti parodyti popierinį leidimą išeiti iš namų. Taip elgiamasi Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje.
Skaičiuojama, kad mažiausiai 25 šalių vyriausybės šiuo metu taiko įvairias piliečių kontrolės priemones – taip esą užtikrinamas socialinės izoliacijos režimo laikymasis.
Panašius metodus taiko tiek autoritarinės, tiek demokratinės valstybės, o tokia praktika reiškia potencialiai didžiulį pelną kompanijoms, kurios renka, parduoda ir analizuoja privačius duomenis.
O vienas geriausiai vertinamų mobiliųjų duomenų sekimo ekspertų pasaulyje pareiškė, kad pandemija sukūrė „Rugsėjo 11-ąją ant steroidų“. Jis įspėjo, kad vyriausybės gali pradėti piktnaudžiauti galia.
Privatumą primiršo ir demokratijos
„Daugelis šių naujų priemonių neturi galiojimo pabaigos datos. Tai reiškia, kad tokia tvarka gali tapti įprastine“, – įspėjo Toronto universiteto „Piliečių laboratorijai“ vadovaujantis Ronas Deibertas.
„Mums reikia labai didelio atidumo. Būtina įsitikinti, kad įvesti atitinkami saugikliai, nes galimybės piktnaudžiauti galia – didžiulės. Tai yra Rugsėjo 11-oji ant steroidų“, – pridūrė ekspertas.
Pavyzdžiui, Kinijoje šimtai milijonų žmonių savo telefonuose turėjo įdiegti privalomas „sveikatos kodo“ programėles, kuriomis piliečiams pranešama, ar jie gali keliauti, ar turi likti namuose. Žalia spalva reiškia laisvę, geltona – suvaržymus, o raudona žymimi COVID-19 užsikrėtę asmenys.
Bet nereikia nė Kinijos, kur nėra nei demokratijos, nei laisvos žiniasklaidos. Mat net Europos šalys, kuriose į piliečių privatumą nuo seno žvelgiama pagarbiai, dabar renka telefonų metaduomenis, kelia į orą bepilotes skraidykles ir kuria kontakto atsekimo programėles.
Ne išimtis – ir JAV. Šios šalies kompanijos „Apple“ ir „Google“ jau paskelbė, kad atvers savąsias operacines sistemas panašioms programėlėms, kurios veiks ir „iPhone“, ir „Android“ telefonuose.
Maskvos, kurioje gyvena 12 mln. žmonių, valdžia ruošiasi nurodyti gyventojams, norintiems vaikščioti gatvėmis, turėti pasiruošus QR kodus.
Net Europos šalys, kuriose į piliečių privatumą nuo seno žvelgiama pagarbiai, dabar renka telefonų metaduomenis, kelia į orą bepilotes skraidykles ir kuria kontakto atsekimo programėles.
Juos bus galima nuskenuoti. Be to, Rusijos sostinėje norima aktyvuoti 100 tūkst. stebėjimo kamerų, kuriose įrengta veidų atpažinimo technologija – esą taip siekiama paskatinti žmones laikytis socialinės izoliacijos.
Lietuvoje praėjusią savaitę irgi pradėjo veikti mobilioji programėlė „Karantinas“, kurioje įdiegta funkcija, leidžianti per atstumą stebėti saviizoliacijoje esančius asmenis.
Tuo metu Elektroninių ryšių įstatymo pataisas dėl galimybės valdžios institucijoms gauti duomenis apie gyventojų judėjimą kritikuoja liberalesni opozicijos nariai.
Visuomenė turi išlikti budri
Skaitmeninio sekimo ir stebėjimo metodų vis daugiau, o daugelį jų fiksuoja būrelis iniciatyvinių grupių ir organizacijų.
„Reiktų kalbėti ne vien apie autoritarines valstybes. Tai vyksta visame pasaulyje, – teigė Londone veikiančio portalo, kuriame analizuojama skaitmeninio privatumo ir saugumo situacija pasaulyje, atstovas Samuelis Woodhamsas. – Technologijos, kurias matome, visur, deja, labai panašios.“
Daugelio ekspertų manymu, tai, ar stebėjimo masiškumas bus sušvelnintas, priklausys nuo visuomenės aktyvumo ir budrumo.
„Krizė rodo, kad negeros technologijos gali pasirodyti visur pasaulyje, įskaitant Vakarus“, – pastebėjo Maskvoje veikiančios internautų teisių grupės „Roskomsvoboda“, kuri vykdo projektą „Pandemic Big Brother“, vadovas Artiomas Kozliukas.
Daugelio ekspertų manymu, tai, ar stebėjimo masiškumas bus sušvelnintas, priklausys nuo visuomenės aktyvumo ir budrumo.
„Tačiau mes įtariame, kad šias priemones visuomenės vakarietiškose demokratijose prižiūrės aktyviau nei nedemokratiškuose režimuose“, – pridūrė aktyvistas.
Antai Izraelis save vadina vienintele demokratija Viduriniuose Rytuose, bet telefonus, pritarus premjerui Benjaminui Netanyahu, pradėjo sekti vos prasidėjus krizei.
Tiesa, įstatymų leidėjai pasipriešino gynybos ministro Naftali Bennetto idėjai į duomenų analizę įtraukti ir privačią kompaniją – prieštaringai vertinamą sekimo įrangos kūrėją „NSO Group“.
Pagal šios įmonės pasiūlymą, tikimybė, kad vienas ar kitas pilietis nešioja naująjį koronavirusą, būtų vertinama balais nuo 1 iki 10. Verdiktai būtų skiriami pagal asmenų judėjimo maršrutus ir kitus faktorius.
„NSO Group“ sukurtos sistemos Izraelis nenaudoja, tačiau kompanijos atstovas prasitarė, kad ja jau susidomėjo kelių kitų šalių vyriausybės. Įmonė tikina, kad asmeniniai piliečių duomenys nėra kaupiami.
Pirmūnė – Azija
Aktyvistai taip pat įspėja, kad didesnis dėmesys stebėjimo priemonėms reiškia, jog nesikoncentruojama į sprendimus sveikatos apsaugos sektoriuje – tarkime, tikrinimo pajėgumų plėtimui ar medikų aprūpinimui apsaugine įranga.
„Toks kalbėjimas apie technologijas popieriuje atrodo gerai, bet iš tiesų jis tik trukdo pastangoms kovoti su liga“, – pabrėžė organizacijoje „Privacy International“ dirbantis Edinas Omanovičius.
Programėlės, kuriomis fiksuojama žmonių buvimo vieta, pirmiausia atsirado Azijoje. Honkonge visiems iš užsienio atvykusiems asmenims išduodamos išmaniosios apyrankės, kurios sujungiamos su aplikacija „StayHomeSafe“ ir karantino adresu.
Singapūre sukurta programėlė „TraceTogether“ funkcijos „BlueTooth“ pagalba nustato žmones, pusvalandį ar ilgiau praleidžiančius šalia asmens, užsikrėtusio COVID-19. Šią aplikaciją jau gali naudoti visas pasaulis.
Vadinamasis kontakto atsekimas ypač efektyvus Pietų Korėjoje. Čia visi, kuriems specialistai įtaria užsikrėtimą, informuojami pagal GPS, stebėjimo kamerų ir kredito kortelių duomenis.
Visos šios priemonės ir kitoks elektroninis sekimas jau sukėlė susirūpinimą Briuselyje – ar nekyla grėsmė „ES pagrindinėms laisvėms ir teisėms“?
Skaitmeninės kontrolės ribos
Pareigūnai Lenkijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje jau domisi galimybe naudotis mobiliosiomis programėlėmis, kurios padėtų fiksuoti asmenų, kurie užsikrėtė virusu, judėjimą.
Britų sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas sekmadienį paskelbė apie planus pristatyti „BlueTooth“ paremtą programėlę, kuri įspėtų žmones, jei jie neseniai buvo arti asmenų, kuriems įtariamas užsikrėtimas naująja infekcija.
Apie panašią programėlę jau kalba ir Nyderlandų sveikatos apsaugos ministras Hugo de Jonge. Jo teigimu, norint, kad aplikacija būtų efektyvi, ją turėtų atsisiųsti mažiausiai 60 proc. šalies gyventojų.
Tiesa, telekomunikacijų operatoriai Italijoje, Ispanijoje ir kitose ES šalyse skelbia vartotojų „karščio žemėlapius“ bei tikina, kad duomenys tuo pat metu ir užtektinai anonimiški, ir tikslūs – pavienių asmenų sekimas esą nereikalingas.
Savo ruožtu Rusijoje krizė parodė ne tik skaitmeninio sekimo potencialą šioje nedemokratiškoje valstybėje, ir tokių priemonių ribotumą.
Taip, naudojamos ir programėlės, ir veidus atpažįstančios stebėjimo kameros, ir kredito kortelių duomenų sekimas – opozicija tokias priemones jau praminė „kibergulagu“.
Tačiau daugiausia karantino pažeidimų ir toliau nustato patruliuojantys policininkai. Be to, išmanios sistemos per brangios daugeliui Rusijos regionų.
-
Maskvos pensininkai izoliuotis neskuba: „Jūs sėdėkit, o aš einu į paštą pensijos“
-
Maskvoje paleidžiamos mobiliosios technologijos karantino įgyvendinimui stebėti
-
Policija: pranešimų apie karantino pažeidimus daugėja, žmonės atsipalaiduoja
-
Šalį užrakinusi britų vyriausybė ieško kelio atgal: užsidarymas gali pražudyti daugiau žmonių nei virusas
