Bijo „leftistų“ pergalės
Vienas iš sąrašu pasidalijusių internautų – Molėtų tarybos narys, stipruolis Žydrūnas Savickas. „Sunkūs laikai žodžio laisvei. Jei ateinančiuose rinkimuose Lietuvoje ir pasaulyje laimės leftistai, jie pabaigs susidoroti su laisvos informacijos likučiais“, – prie jo pakomentavo politiku tapęs sportininkas.
Tą patį (ar kiek praplėstą) sąrašą pastarosiomis dienomis skelbė daugybė įvairių socialinių tinklų vartotojų, kai kas – su panašiais komentarais. Juo savo paskyroje „X“ pasidalijo ir pats šio socialinio tinklo savininkas Elonas Muskas. „Pavojingi laikai“, – lakoniškai įvertino jis.
Internautai piktinasi ne tik tuo, kad Prancūzijoje buvo sulaikytas „Telegram“ įkūrėjas, bet ir kad Jungtinėje Karalystėje (JK) „žmonės masiškai sulaikomi už memus“, Airija bando „piktus memus“ uždrausti, o JAV kai kas už memus atsidūrė kalėjime.
Europos Sąjunga (ES) esą mėgina šantažuoti E.Muską, Australija – cenzūruoti įrašus „X“, Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro blokuoja bet kokį priėjimą prie „X“, o Brazilija verčia šį socialinį tinklą palikti šalį.
Portalas 15min aiškinasi, kaip yra iš tiesų.
„JK žmonės masiškai sulaikomi už memus“
„Google“ pagal šią frazę angliškai neranda jokių patikimų pranešimų. Siūlomi tik jau minėti įrašai socialiniuose tinkluose arba rašiniai apie P.Durovo sulaikymą.
BBC radijo žurnalistas Matthew Sweetas savo paskyroje „X“ atkreipė dėmesį, kad tekstu su šia fraze, kurią jis pavadino melagiena, pasidalijo naujienų kanalo GBN laidų vedėja Beverley Turner.
Taip pat skaitykite: Už didžiulių protestų JK – klaidingos nuotraukos, pavardės ir politiniai įsitikinimai
Šį įrašą ji paėmė iš kitos paskyros, kurioje buvo platinama melaginga informacija, paskatinusi nesenas riaušes po trijų mergaičių nužudymo.
Kompanija turi sumokėti 18,5 mln. realų (apie 3 mln. eurų) baudų.
„Airija bando uždrausti „piktus memus“
„Google“ pagal šią frazę angliškai neranda jokių patikimų pranešimų. Kaip ir JK atveju, siūlomi tik jau minėti įrašai socialiniuose tinkluose arba rašiniai apie P.Durovo sulaikymą.
„Brazilija verčia „X“ trauktis iš šalies“
Toks procesas išties vyksta, internete galima rasti nemažai informacijos. Šią istoriją detaliai aprašė Brazilijos faktų tikrinimo organizacija „Lupa“.
Rugpjūčio 30 d. vienas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų Alexandre'as de Moraesas įsakė visoje šalyje sustabdyti socialinį tinklą „X“ (buvusį „Twitter“). Jau kitą rytą, šeštadienį, jis veikė su pertrūkiais, turinio nebuvo galima publikuoti kaip įprastai.
Sprendimas priimtas „X“ savininkui E.Muskui atsisakius paskirti teisinį atstovą Brazilijoje ir nesilaikius A.de Moraeso nurodymų dėl turinio moderavimo. Be to, kompanija turi sumokėti 18,5 mln. realų (apie 3 mln. eurų) baudų.
Rugpjūčio 28 d. teisėjas įpareigojo verslininką per 24 valandas įgyvendinti Brazilijos įstatymus. Mat visos interneto įmonės privalo turėti teisinį atstovą šalyje. Jis būtų informuojamas apie teisinius sprendimus ir turėtų įgaliojimus imtis bet kokių reikiamų veiksmų.
-
Politologas: „Telegram“ įkūrėjo suėmimą Rusija labai staigiai pavertė itin sėkminga propagandos akcija
-
Ginčas dėl P.Durovo ir „Telegram“: privatumo gynėjas ar nusikaltimo bendrininkas?
-
Žiniasklaida aiškinasi, kas galėjo „pakišti“ „Telegram“ įkūrėją P.Durovą
-
Po Pavelo Durovo sulaikymo – gąsdinimai: „Apple“ esą pašalins „Telegram“ programėlę
Kiek anksčiau „X“ atšaukė savo atstovę iš Brazilijos, mat A.de Moraesas pagrasino ją suimti, neįvykdžius nurodymo pašalinti kai kurias paskyras. Beje, kompanija žadėjo trauktis iš šalies, bet savo teikiamas paslaugas palikti prieinamas brazilams.
E.Muskas į naujausius nurodymus sureagavo sarkazmu, skelbdamas dirbtinio intelekto generuotus memus, o teisėją vadindamas blogio tironu, diktatoriumi (anksčiau – ir cenzoriumi), lygindamas su knygų apie berniuką burtininką Harį Poterį veikėju Voldemortu. Verslininkas piktinosi „drakoniškiausiais reikalavimais Žemėje“, reikalavo, kad A.de Moraesas atsistatydintų arba jam būtų surengta apkalta.
Aukščiausiojo Teismo kolegija, nepaisant kilusio triukšmo, vieno iš savo teisėjų sprendimą patvirtino. Mat „X“ esą praleido teismo nustatytą terminą paskirti teisinį atstovą Brazilijoje, vienoje didžiausių savo rinkų.
Nuo balandžio verslininkas minimas tyrime dėl trukdymo vykdyti teisingumą, dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje ir kurstymo nusikalsti.
E.Muskas teisėją pavadino blogio tironu, diktatoriumi, palygino su Voldemortu.
Tai susiję su 2022 m. sausio 8 d. (netrukus po JAV Kapitolijaus šturmo) vykusiais išpuoliais. E.Muskas tyrime figūruoja kartu su grupėmis, įtariamomis socialinėje žiniasklaidoje platinus melagienas, kad paveiktų politinius procesus. Šiemet daugiau nei 5 tūkst. miestų Brazilijoje spalį rinks naujus merus.
Balandžio pradžioje nutekintuose elektroniniuose laiškuose „X“ darbuotojai kritikavo Aukščiausiojo rinkimų teismo 2022 m. priimtus sprendimus. Bendrovė nesutiko su prašymais šalinti turinį iš socialinio tinklo ir pateikti vartotojų duomenis šiai rinkimų priežiūros institucijai. A.de Moraesas tuomet buvo jos prezidentas, taigi atsakingas už visuotinių rinkimų priežiūrą.
Netrukus šis teisėjas į tyrimą įtraukė E.Muską. „X“ buvo įspėta susilaikyti nuo „nepaklusimo bet kokiam Brazilijos teismų jau priimtam nurodymui“, įskaitant paskyrų, kurias buvo nurodyta blokuoti, suaktyvinimą. E.Muskas patikino, kad elgsis priešingai, o už tai buvo nustatytos didžiulės baudos.
Po apsižodžiavimų viešojoje erdvėje, įspėjimų, pažadų, reikalavimų ir jų nevykdymo A.de Moraesas rugpjūčio pabaigoje įrašu tame pačiame „X“ išsikvietė E.Muską ir davė parą nurodymams įgyvendinti. „Lupa“ teigimu, net vietos teisininkai nesutaria, ar galimas toks teisinio pobūdžio bendravimas per socialinį tinklą, ir dauguma linkę manyti, kad tokie šaukimai negalioja.
Aukščiausiasis Teismas taip pat užblokavo milijardieriaus valdomos palydovinio interneto bendrovės „Starlink“ banko sąskaitas. „Lupa“ duomenimis, E.Muskas investavo didžiulius pinigus į šios įmonės reklamą naujiems klientams pritraukti. Kitaip tariant, net užblokavus „X“ jis gali užsiimti verslu kitoje srityje.
„N.Maduro blokuoja prieigą prie „X“
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro rugpjūčio pradžioje tikrai įsakė 10 dienų blokuoti prieigą prie „X“. Tai buvo vienas iš jo vyriausybės bandymų pristabdyti dalijimąsi informacija tarp žmonių, abejojančių dėl jo laimėjimo liepos 28 d. surengtuose prezidento rinkimuose.
Šis žingsnis taip pat atskleidė, kiek daug Venesuelos valdžioje priklauso nuo N.Maduro pageidavimų. Jo įsitikinimu, verslininkas naudojo „X“ kaip įrankį neapykantai skatinti, oponentai – politiniams neramumams sukelti.
„X“, dink iš Venesuelos dešimčiai dienų! E.Muskai, lauk!“ – emocingai pareikalavo prezidentas per televiziją transliuotoje kalboje. N.Maduro su socialinio tinklo savininku jau anksčiau buvo apsikeitę kaltinimais dėl abejotinų prezidento rinkimų.
Paskelbus jų rezultatus – kad, surinkęs 51 proc. balsų, ligšiolinis vadovas perrinktas trečiai kadencijai, į gatves patraukė tūkstančiai demonstrantų. Pareigūnai ėmė slopinti protestus, pranešta apie mažiausiai 24 aukas. E.Muskas savo ruožtu apkaltino save socialistų lyderiu pasiskelbusį politiką „didžiuliu rinkimų sukčiavimu“, pavadino jį diktatoriumi.
N.Maduro neįtiko ir „WhatsApp“, kurią jis viešai ištrynė iš telefono ir paragino pereiti prie „Telegram“.
N.Maduro neįtiko ir „Meta“ susirašinėjimų programėlė „WhatsApp“, kurią jis viešai ištrynė iš savo telefono ir paragino pereiti prie „Telegram“.
„WhatsApp“ yra svarbi kasdieniame Venesuelos gyvenime. Milijonai gyventojų naudoja programėlę ne tik pokalbiams su draugais ir šeimos nariais, bet ir planuodami vizitus į grožio salonus ar pas gydytojus, pirkdami maistą, išsikviesdami taksi, siųsdami ir gaudami mokyklos namų darbus, samdydami ir atleisdami darbuotojus.
Net didžiulis valdančiosios partijos apylinkių lyderių tinklas priklauso nuo programėlės. Mat ji naudojama subsidijuojamam maistui dalyti, dalyvauti provyriausybiniuose renginiuose ir koordinuoti rinkėjų telkimo pastangas rinkimų dienomis, įskaitant liepos 28 d.
Šalies opozicija naudojo „WhatsApp“ bendraudama su kampanijos savanoriais, vietos organizatoriais ir kitais.
„Australija mėgina cenzūruoti įrašus „X“
Tas pats E.Muskas šitaip papriekaištavo Australijos premjerui Anthony Albanese, kai teismas įpareigojo „X“ pašalinti teroristinio išpuolio Sidnėjuje vaizdo įrašus. Verslininkas pasipiktino, neva tai reiškia, kad bet kuri šalis gali kontroliuoti „visą internetą“.
Australijos federalinis teismas buvo įpareigojęs bendrovę pašalinti įrašus su kadrais, kuriuos matyti, kaip asirų ortodoksų vyskupas Mar Mari Emmanuelis ir dar penki asmenys badomi peiliu. Šis išpuolis įvyko balandžio 15-osios vakarą per bažnytinę ceremoniją, kuri buvo transliuojama tiesiogiai. Sunkiai sužeistas dvasininkas išgyveno, bet neteko dešinės akies, o užpuolimas pripažintas teroristine ataka.
Australijos federalinis teismas buvo įpareigojęs bendrovę pašalinti įrašus su kadrais, kuriuos matyti, kaip šeši asmenys badomi peiliu.
„X“ tvirtino, kad įrašai šalyje jau buvo užblokuoti, tačiau E-saugumo komisija pareikalavo šį turinį pašalinti, nes jame rodomas aiškus smurtas. Australijoje vaizdai tikrai tapo nepasiekiami, bet kitur liko prieinami.
E.Muskas ir tuomet ėmė atsišaudyti komentarais ir paveiksliukais. Premjeras A.Albanese savo ruožtu verslininką išvadino „arogantišku milijardieriumi“.
„ES bando šantažuoti E.Muską“
„X“ savininkas rūpesčių turi ir Europos Sąjungoje (ES). Pernai gruodį organizacija pradėjo „oficialią pažeidimo procedūrą“ prieš šį socialinį tinklą pagal įstatymą, ribojantį neteisėtą turinį internete. Mat buvo aptikta dezinformacijos, susijusios su „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį spalio 7 d.
Tai buvo pirma tokia procedūra prieš didelę interneto platformą įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų įstatymui (Digital Services Act, DSA), kuris sustiprina interneto įmonių atsakomybę už turinio moderavimą.
Tyrimas apėmė keturias dalis: nelegalaus turinio sklaidą; „X“ pastangų kovojant su dezinformacija efektyvumą; įtariamus apribojimus suteikiant mokslininkams prieigą prie savo duomenų; įtariamas apgaulingas praktikas (žinomas kaip „tamsieji modeliai“, angl. dark patterns), susijusias su vadinamuoju mėlynuoju ženkliuku („Blue Tick“) prenumeratos produktu.
Įrodžius pažeidimus, DSA numatytos baudos iki 6 proc. interneto bendrovės pasaulinių pajamų. Už rimtus ir pasikartojančius pažeidimus platforma gali būti uždrausta 27 valstybių organizacijoje.
Po kelių savaičių preliminarūs tyrimai pradėti ir dėl „TikTok“, „YouTube“ ir „Facebook“ savininkės „Meta“. Juose taip pat nagrinėjama, kaip tvarkytasi su dezinformacija apie „Hamas“ ataką bei neteisėtu turiniu.
2022 m. spalį už 44 mlrd. JAV dolerių įsigijęs „Twitter“, E.Muskas atsisakė turinio moderatorių ir atkūrė užblokuotas ekstremistų bei sąmokslo teoretikų paskyras.
Aukšto lygio vartotojams tikrinti skirta sistema buvo pakeista „mėlynojo ženkliuko“ prenumeratos pasiūlymu, atviru visiems, sutinkantiems mokėti.
Liepos vidury ES apkaltino kompaniją pažeidžiant DSA – skaitmeninio turinio taisykles. E.Muskas į tai sureagavo pareiškimu, neva Europos Komisija (EK) „pasiūlė „X“ neteisėtą slaptą sandorį: jei mes tyliai cenzūruosime kalbą apie tai niekam nesakant, jie mums neskirs baudos“.
Vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas atmetė buvus tokį siūlymą. Rugpjūčio 12-ąją, lygiai po mėnesio, reaguodamas į Jungtinėje Karalystėje po trijų mergaičių nužudymo kilusias riaušes ir po kelių valandų turėjusį vykti milijardieriaus interviu su D.Trumpu, eurokomisaras „X“ paskelbė įspėjamąjį laišką E.Muskui.
Anot „Financial Times“, EK paneigė, kad buvo gautas jos vadovės Ursulos von der Leyen sutikimas išsiųsti tokį laišką. Nei tekstas, nei paskelbimo laikas esą nebuvo suderintas.
Į Prancūzijos deleguoto eurokomisaro laišką E.Muskas sureagavo kadru iš 2008 m. filmo „Atogrąžų audra“ ir necenzūriniais žodžiais.
„Teisingumo departamentas įkalina už memą“
Šioje frazėje taip pat yra tiesos, bet trūksta platesnio konteksto. „Google“ paieškojus informacijos pagal ją, galima sužinoti, kad už grotų atsidūrė ketvirtą dešimtį įpusėjęs Douglassas Mackey – dešiniųjų pažiūrų socialinės medijos veikėjas. Prisistatydamas Ricky Vaughnu, jis propagavo baltųjų viršenybę.
Jis įvairia dezinformacija mulkino rinkėjus, neva galima balsuoti 2016 m. prezidento rinkimuose trumposiomis žinutėmis telefonu užuot ėjus į rinkimų apylinkes. Taip padarė 4 900 demokratų.
Be to, įvairia dezinformacija mulkino rinkėjus, neva jie gali balsuoti 2016 m. prezidento rinkimuose (kuriuose Hillary Clinton pralaimėjo Donaldui Trumpui) trumposiomis žinutėmis telefonu užuot ėję į rinkimų apylinkes. Jis platino memą su telefono numeriu, kuriuo esą reikėjo „išsiųsti“ savo balsą ir buvo raginama tai padaryti „šiandien“. Taip padarė 4 900 demokratų.
D.Mackey buvo sulaikytas ir kaltinimų sulaukė dar 2021 m. sausį. Paaiškėjo, kad 58 tūkst. sekėjų subūręs vyras ir neįvardyti bendrininkai likus keliems mėnesiams iki rinkimų sufabrikavo keletą kampanijų. Jos skatino žmones balsuoti naudojant grotažymes socialiniuose tinkluose „Twitter“ (dabar „X“) ir „Facebook“.
Pernai kovo 31 d. interneto trolis buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo atimti iš žmonių konstitucinę teisę balsuoti. Už tai jam grėsė kalėjimas iki 10 metų.
Nors dar iki sulaikymo D.Mackey užsimojo pakeisti gyvenimo būdą ir ėmė lankyti psichoterapiją, jis buvo nuteistas 7 mėnesiams kalėjimo.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Su socialine žiniasklaida susiję įvykiai, kuriuos internautai vertina kaip žodžio laisvės ribojimą, kartais buvo nulemti pačių platformų įkūrėjų ar savininkų veiksmų ar atsisakymo vykdyti tam tikrus nurodymus. Kai kurie iš jų gali būti vertinami kaip nedemokratiški ar padiktuoti asmeninių paskatų, bet kiti susiję su rinkimų teisės ribojimu ar smurto vaizdų sklaida.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
