Maskvai aneksavus Krymą ir pradėjus karą Rytų Ukrainoje, JAV ir Europos Sąjunga ėmė bausti Rusiją sankcijomis.
Papildomai Maskva buvo nubausta dėl bandymų paveikti kitų šalių rinkimus.
Tačiau Rusija ir toliau integruoja Krymą į savo ekonomiką: investuoja milijonus į naujas jėgaines, pernai pastatė didžiulį tiltą, jungiantį pusiasalį su žemynine Rusijos dalimi.
Šalis ir jos gyventojai, nukentėję nuo sumažėjusių naftos – pagrindinio Rusijos eksporto – kainų, jaučia mažėjančias užsienio investicijas ir atlyginimų stagnaciją.
„Susitraukusi“ ekonomika
„Bloomberg“ ekonomikos skilties analitikai skaičiuoja, kad per pastaruosius penkerius metus dėl sankcijų Rusijos ekonomika susitraukė 6 proc.
Remiantis pernai publikuotu analitiko Scotto Johnsono tyrimu, didžiausios energetikos eksportuotojos pasaulyje Rusijos ekonomika 2018-aisiais buvo daugiau kaip 10 proc. mažesnė, nei tikėtasi 2013-ųjų pabaigoje.
Šiuo atveju 10 proc. – maždaug 150 mlrd. dolerių (132,22 mlrd. eurų).
Pasak tyrėjo, 4 proc. ekonomikos traukimąsi galima priskirti kritusioms naftos kainoms. Vis dėlto ekonomika kur kas labiau nukentėjo nuo sankcijų.
Sankcijos individams
Nepanašu, kad Vakarai greitu metu atšauks Rusijai skirtas sankcijas, o dėl Maskvos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus jos gali būti tik dar labiau sugriežtintos.
Rusijos bendrovių ir individų, kuriems JAV skyrė sankcijas, skaičius nuo 2014-ųjų išaugo keturis kartus – šiuo metu siekia daugiau nei 700.
Vašingtone jau ruošiamas dar vienas įstatymo projektas dėl naujų nuobaudų Maskvai skyrimo.
Pajamų stagnacija
Ekonominis nuosmukis reiškia sustojusį eilinių rusų pajamų augimą. Dėl Krymo aneksijos ir naftos kainų nuosmukio šalis beveik dvejus metus jautė recesiją, vidutinis mėnesinis atlyginimas po okupacijos taip ir nepakilo daugiau nei iki 30 tūkst. rublių (408 eurų).
Atlyginimai auga tik Kryme: pusiasalio gyventojų algos vejasi užmokestį Rusijoje.
Kaip keitėsi nuomonė?
Eiliniams rusams ėmus jausti ekonominį spaudimą, pamažu keičiasi ir požiūris į aneksiją. Ketvirtadienį Maskvoje įsikūrusio Viešosios nuomonės fondo paviešintos apklausos duomenimis, 39 proc. rusų mano, kad aneksija Rusijai atnešė daugiau naudos nei žalos.
2014-aisiais tokios nuomonės laikėsi 67 proc. gyventojų.