Po pranešimų apie Rusijos karinės grėsmės mažėjimą Kremlius ištraukė naują spaudimo kortą

Rusijos Valstybės dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas paskelbė, kad vasario 15 dieną Dūma balsuos dėl siūlymo Rusijos prezidentui pripažinti Maskvos remiamų separatistų valdomas save pasiskelbusiomis Donecko ir Luhansko liaudies respublikų teritorijas.

Du siūlymai: pripažinti skubiai arba lėtai

Siūlymas dėl kreipimosi į Rusijos prezidentą dėl būtinybės pripažinti save pasiskelbusiomis Donecko ir Luhansko liaudies respublikas (DPR ir LPR) bus svarstomas antradienį, vasario 15 d., savo „Telegram“ kanale pranešė Valstybės Dūmos pirmininkas V.Volodinas.

Plenarinėje sesijoje bus svarstomos dvi kreipimosi į valstybės vadovą versijos. Pirmasis projektas yra pateiktas komunistų partijos. Jame numatyta nedelsiant kreiptis į prezidentą, jei siūlymas pripažinti separatistų valdomas respublikas bus patvirtintas parlamento.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viačeslavas Volodinas ir Vladimiras Putinas

Antrasis nutarimo projektas, kurį siūlo Kremliaus sukurtos politinės partijos „Vieningoji Rusija“ frakcijos deputatai, numato iš pradžių dokumentą siųsti suderinti Užsienio reikalų ministerijai, Gynybos ministerijai ir kitoms atsakingoms žinyboms. Anot V.Volodino, parlamentarai priims tą variantą, kuris surinks daugiausiai balsų.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau teigė nemanantis, kad būtų tikslinga komentuoti šį siūlymą, kol jis nebus svarstomas parlamente.

Rusija separatistinėms Donecko ir Luhansko respublikoms skiria ne tik karinę ir finansinę paramą. Rusijoje šiose teritorijose gyventojams išdalijo iki pusės milijono Rusijos pasų. Naujieji šios šalies piliečiai praėjusiais metais jau balsavo Rusijos parlamento rinkimuose.

Dėl ko nesutariama?

Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, Ukrainos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose rusena konfliktas tarp ukrainiečių kariuomenės ir prorusiškų separatistų. Kautynės pareikalavo jau daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.

Separatistų užimtos ir valdomos teritorijos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose ribojasi su Rusija, o nuo likusios Ukrainos teritorijos dalies jas skiria vadinamoji sąlyčio linija, grindžiama Minsko susitarimais.

2015 m. vasario 12 d. tuometis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pasirašė Minsko susitarimą, kuris turėjo užbaigti karą Ukrainoje, tačiau jis iki šiol nėra iki galo įgyvendintas.

Daugiausia nesutarimų kelia 9 ir 11 susitarimo punktai:

9. Visiška Ukrainos valdžios sienos su Rusija kontrolė visoje konflikto zonoje. Sienos kontrolės įgyvendinimas turi būti pradėtas iš karto po vietos valdžios rinkimų ir tęsiamas konsultuojantis su šių teritorijų vadovais. Ukrainos valdžia sienos kontrolę turi visiškai perimti iki 2015 m. pabaigos, bet su sąlyga, kad bus laikomasi 11-to susitarimo punkto.

11. Ukrainos konstitucinė reforma. 2015 m. pabaigoje turi būti priimta nauja Ukrainos Konstitucija, kurioje numatyta decentralizacija bei ypatingas statusas atskiriems Donecko ir Luhansko sričių rajonams.

Maskva spaudžia besąlygiškai įgyvendinti šiuos susitarimo punktus, bet Kijevas nesutinka baimindamasis, kad rinkimus Donecko ir Luhansko teritorijose laimės Maskvos kontroliuojami separatistai, o ypatingo statuso suteikimas šioms teritorijoms taps grėsme Ukrainos suverenitetui ir leis Rusijai kištis į Ukrainos reikalus.

Minsko susitarimų atnaujinimas yra būtina išankstinė sąlyga bet kokiai tolesnei pažangai dėl karo Donbase užbaigimo, dar 2021 m. pareiškė Ukrainos vicepremjeras ir ministras, atsakingas už laikinai okupuotų teritorijų Rytų Ukrainoje reintegraciją, Oleksijus Reznikovas.

Pastaruoju metu Rusijos sukelta įtampa prie Ukrainos sienų įkaito iki maksimalios temperatūros. JAV prezidentas praėjusios savaitės pabaigoje Joe Bidenas sąjungininkams pareiškė, kad Rusija gali pradėti invaziją artimiausiomis dienomis. Rusija prie sienų su Ukraina yra sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių.

Karinis spaudimas slūgsta?

Vis dėlto Rusija pirmadienį netikėtai pasiuntė įtampą mažinančių signalų. Pirmadienį V.Putinas susitiko su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kuris pareiškė, kad diplomatinis sprendinys su Vakarais tebėra įmanomas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Lavrovas

S.Lavrovas siūlė V.Putinui derybas tęsti ir intensyvinti.

Vėliau V.Putinas susitiko su gynybos ministru Sergejumi Šoigu, kuris teigė kai kurios iš šiuo metu vykdomų karinių pratybų bus baigtos artimiausiomis dienomis.

S.Šoigu sakė V.Putinui, kad „didelio masto“ pratybos vyko Rusijos vakarų karinėje apygardoje ir beveik visuose laivynuose – „Barenco, Juodojoje, Baltijos jūrose, Ramiojo vandenyno laivyne“.

Pasirengimas galimai operacijai beveik baigtas?

Tačiau nepriklausomi „Conflict Intelligence Team“ tyrėjai tvirtina, kad Rusijos karių pasirengimas galimai operacijai prieš Ukrainą beveik baigtas arba bus baigtas per artimiausias kelias dienas. Kariniai ekspertai šią išvadą daro remdamiesi savo stebėjimais apie Rusijos karių koncentraciją prie Ukrainos sienų.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai per pratybas

Pirmadienį „Conflict Intelligence Team“ paskelbė išsamią ataskaitą su išvadomis, pagrįsta atvirais šaltiniais, pirmiausia karinės technikos judėjimo vaizdo įrašai. Anot CIT, kalbame ne tik apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgas, bet ir apie aviaciją, karinį jūrų laivyną, taip pat Nacionalinės gvardijos pajėgas.

Ataskaitoje pasakojama apie nemažos dalies Rusijos karių, tarp jų ir desantininkų, judėjimą į Baltarusiją, kur šiuo metu vyksta didelio masto pratybos. Taip pat pabrėžiama karių koncentracija Briansko srities pietvakariuose ir Kursko srityje. Į Belgorodo sritį, kaip teigiama, perkeliama 1-osios gvardijos tankų armijos technika, taip pat sunkieji savaeigiai pabūklai „Pion“, galintys apšaudyti Ukrainos didmiestį Charkovą iš Rusijos teritorijos.

Taip pat vyksta pajėgų perkėlimas į aneksuotą Krymą, o galimam desanto organizavimui Rusijos laivynas Juodojoje jūroje turi 11 didelių desantinių laivų grupę, iš kurių 6 atplaukė iš Baltijos ir Šiaurės laivynų bazių. Baltarusijoje ir prie sienos su Ukraina taip pat buvo permesta aviacija ir iki 60 „Iskander“ raketų paleidimo įrenginių.

„Visa tai, kas išdėstyta aukščiau, yra precedento neturinti visų kariuomenės rūšių, taip pat kitų militarizuotų jėgos struktūrų koncentracija“, – rašo CIT. Ataskaitoje pažymima, kad jei tai blefas ir Rusija neplanuoja invazijos, tai šis blefas „visiškai nesiskiria nuo pasiruošimo tikram didelio masto puolimui“.

Visą ataskaitą galite rasti ČIA