Po rinkimų: skaičiuojamos galimos koalicijos Estijoje

Estijos parlamente yra 101 vieta, o Reformų partija, gavusi 34 mandatus, yra aiški favoritė tapti valdančiosios koalicijos lydere. Partijos vadovė Kaja Kallas gali tapti pirmąja Estijos ministre pirmininke moterimi.

Reformų partija jau paskelbė, kad artimiausiomis dienomis susitiks su trijų kitų partijų atstovais vadinamųjų žvalgybų – esą reiškia išsiaiškinti potencialiai sutampančias pozicijas, kurios leistų formuoti koalicinę vyriausybę.

Vis dėlto įmanomas variantas, pagal kurį K.Kallas su kolegomis turėtų toliau dirbti opozicijoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Kaja Kallas

Čia jau svarbų vaidmenį suvaidintų galimas kitų partijų pasiryžimas dirbti su trečiąją vietą užėmusio kraštutinių dešiniųjų Estijos konservatyvia liaudies partija (EKRE).

Estijos visuomeninis transliuotojas ERR kol kas suskaičiuoja penkias galimas koalicijos dėliones, viena kurių, tiesa, menkai tikėtina.

Realiausi du scenarijai: pagal pirmąjį „lygiųjų koaliciją“ suformuotų Reformų ir Centro partijos, o pagal antrąjį į Estiją sugrįžtų senasis Reformų partijos, partijos „Isamaa“ ir Estijos socialdemokratų partijos (SDE) triumviratas.

ERR atsižvelgė ir į tai, kad EKRE atsisako dirbti su socialdemokratais – ir atvirkščiai.

Estijos visuomeninis transliuotojas ERR kol kas suskaičiuoja penkias galimas koalicijos dėliones, viena kurių, tiesa, menkai tikėtina.

Į parlamentą pateko penkios partijos. Reformų partija – su 34 mandatais, Centro partijai atiteko 26 vietos, EKRE – 19, „Isamaa“ – 12, o socdemams – 12 vietų. Tiesa, EKRE dėl klaidos skaičiuojant balsus vieno mandato dar gali netekti.

Reformų partija + Centro partija (60 vietų)

Politinė logika geležinė – kuo mažiau partijų dėl ko nors tariasi, tuo lengviau sutarti. Taip ir su šiomis partijomis-milžinėmis.

Kita vertus, negalima pamiršti, kad šios partijos per rinkimų kampaniją iš esmės kovojo viena prieš kitą, o premjerui Juriui Ratui gali būti per sunku dirbti vyriausybėje, kuriai vadovautų K.Kallas.

„Scanpix“/AP nuotr./Juris Ratas

Reformų partija + „Isamaa“ + SDE (56 vietos)

Estai tokį partijų derinį vadina senuoju triumviratu, o ir Reformų partijos kandidatė į premjerus K.Kallas neslepia laikanti tokią koaliciją realiausia.

Tačiau Jürgenas Ligi, partijos vicepirmininkas, sekmadienio vakarą neleido suabejoti, kad dar labai nemažai liberalų nėra pamiršę, jog 2016-ųjų lapkritį SDE ir „Isamaa“ sumąstė pasitraukti iš valdančiosios koalicijos ir suformuoti naują vyriausybę su Centro partija.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jürgenas Ligi

Jei koalicija bus sudaryta, Reformų partija, regis, nusiteikusi nubausti SDE ir jos lyderį Jevgenijų Ossinovskį.

Nors „Isamaa“ turės tiek pat – 12 mandatų, dešiniesiems liberalai bus atlaidesni, nes 2016-aisiais vyriausybės griūtį suorganizavęs Margus Tsakhna šiuo metu partijai jau nebepriklauso. Jis prisijungė prie judėjimo „Eesti 200“, kuris į parlamentą nepateko.

Centro partija + EKRE + „Isamaa“ (57 vietos)

Šis vienintelis scenarijus leistų J.Ratui išlikti premjero poste, kuris, be abejo, domina Centro partiją. Be to, tikriausiai tik tokios koalicijos atveju EKRE galėtų patekti į valdžią.

Tiesa, viskas kol kas priklauso nuo „Isamaa“ ir jos pirmininko Heliro-Valdoro Seedero. O pastarasis, panašu, nusiteikęs rinktis Reformų, o ne Centro partiją.

„Isamaa“ turi ištikimų rinkėjų būrį, daug draugų komercinėje žiniasklaidoje ir nenorės pasitraukti iš Teisingumo ir Gynybos ministerijų.

Reformų partija + EKRE + „Isamaa“ (65 vietos)

Tokia koalicija reikštų 100 proc. dešiniųjų valdžią, dėl kurios nerimauja progresyvūs ir centristinių pažiūrų estai. Kita vertus, ir K.Kallas, ir jos tėvas Siimas Kallas jau atmetė galimybę bendradarbiauti su EKRE.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Siimas Kallas

Tad greičiausiai tokia dėlionė taptų įmanoma tik tokiu atveju, jei Centro ir kitos partijos imtųsi iniciatyvos formuoti koaliciją be Reformų partijos.

Reformų partija + EKRE (53 vietos)

Teoriškai įmanoma, praktiška itin menkai tikėtina.