Susitarimu, kuris buvo sudarytas Pchenjane vykusiame viršūnių susitikime, buvo siekiama sumažinti karinę įtampą prie gerai įtvirtintos sienos.
Tuo metu abi šalys susitarė „nutraukti įvairias viena prieš kitą nukreiptas karines pratybas palei karinę demarkacinę liniją“, tačiau Pchenjanas praėjusiais metais pradėjo nuolat pažeidinėti susitarimą.
2022 metais Šiaurės Korėja kelis kartus paleido artilerijos šūvius į susitarime nurodytas jūrines buferines zonas, o praėjusią savaitę per sieną į Pietų Korėjos oro erdvę pasiuntė penkis dronus.
Dėl šių pažeidimų valdančiosios partijos parlamentarai vis dažniau ragina griežtai nusiteikusią Yoon Suk-yeolo administraciją atsisakyti susitarimo, pasirašyto tuometinio prezidento Moon Jae-ino laikais.
Trečiadienį dabartinis Pietų Korėjos lyderis nurodė savo padėjėjams saugumo klausimais „apsvarstyti galimybę sustabdyti karinio susitarimo galiojimą, jei Šiaurė įvykdys dar vieną provokaciją, pažeidžiančią mūsų teritoriją“, žurnalistams sakė prezidento kanceliarijos atstovė spaudai Kim Eun-hye.
Yoon Suk-yeolas taip pat paragino „iki metų pabaigos dideliu mastu gaminti mažus, sunkiai aptinkamus dronus“ ir sukurti įvairios paskirties dronų padalinį, kad būtų užtikrintas „didžiulis kontrpuolimo pajėgumas“.
Šiaurės Korėjos dronų antskrydis – pirmasis toks incidentas per penkerius metus – privertė Pietų Korėjos gynybos ministrą atsiprašyti, nes kariuomenei, penkias valandas trukusiai operacijai staigiai pakėlusiai naikintuvus, nepavyko numušti nė vieno kaimynų bepiločio orlaivio.
Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto atstovas Hong Minas naujienų agentūrai AFP sakė, kad 2018 metais sudaryto susitarimo panaikinimas „padidintų karinės įtampos padidėjimo ir tikro susirėmimo pasienio zonose tikimybę“.
Tačiau, anot jo, nepaisant to, kad Pchenjanas pažeidė susitarimą, jis vis tiek padėjo „užkirsti kelią dideliam kariniam susidūrimui“.
„Jei Yoon Suk-yeolas paskelbs oficialią, politinę susitarimo pabaigą, istorija bus visai kitokia“, – pabrėžė Hong Minas.
