Anksčiau liepą Balstogėjee vykusios „Pride“ eitynės už lygybę sulaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio dėl jų metu prasiveržusio smurto. Į taikiai žygiuojančius aktyvistus skriejo kiaušiniai, plytos, akmenys ir fejerverkai, sužeista dešimtys žmonių.
Policija nustatė daugiau nei 100 eitynių dalyvius puolusių asmenų, mažiausiai 77-iems skirtos baudos ar pateikti kaltinimai. Vienas vyras kaltinamas 14-mečio berniuko sumušimu.
Didžioji dalis smurtautojų – futbolo chuliganai, tačiau keiksmai bei grasinimai į eitynių dalyvius skriejo ir iš pagyvenusių asmenų, vaikų lūpų.
Žmogaus teisių gynėjai, analitikai ir 15min kalbintas lenkų rašytojas bei LGBT bendruomenės aktyvistas Jecekas Dehnelis tikina, kad neapykantą kursto rinkimams besiruošianti valdančioji partija. Pasak jo, prie kampanijos prisideda ir Lenkijos katalikų bažnyčia.
J.Dehnelis: „Vis dar esame pozicijoje, kai policija mus saugo. Geriau ar prasčiau, bet saugo. Tačiau po rinkimų situacija gali būti priešinga.“
„Vis dar esame pozicijoje, kai policija mus saugo. Geriau ar prasčiau, bet saugo. Tačiau po rinkimų situacija gali būti priešinga“, – mano jis.
Parlamento rinkimai Lenkijoje vyks šį rudenį.
Situacija kaito kelis mėnesius
Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) prieš LGBT bendruomenę nukreiptą kampaniją pradėjo šį pavasarį – prieš rinkimus į Europos Parlamentą. De facto partijos vadovas Jaroslawas Kaczynskis tikino, kad jų pareiga apginti tautą nuo „Vakarų dekadanso“.
J.Kaczynskis pareiškė, kad „LGBT žmonės yra grėsmė lenkų tapatybei, mūsų tautai, jos egzistencijai ir Lenkijos valstybei“.
PiS atstovai propaganda ėmė vadinti vien kalbas apie LGBT bendruomenės teises, o švietimas seksualumo klausimais pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gaires imtas laikyti „lenkų šeimų puolimu“.
Pasak Balstogės eitynėse dalyvavusio J.Dehnelio, pernai rudenį vykusiuose savivaldos rinkimuose PiS bandė naudoti seną neapykantos imigrantams ir musulmonų bendruomenei kortą.
„Tąkart ji nesuveikė, todėl taikiniu pasirinkta homoseksualų bendruomenė“, – 15min sakė rašytojas ir aktyvistas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Savivaldos rinkimuose lenkai nusigręžė nuo valdančiųjų: ar opozicija laimės mūšį dėl parlamento?
Su tokiu vertinimu sutinka ir politikos analitikai. Varšuvos universiteto tyrėjas Michalas Bilewiczius „The Independent“ teigė, kad 2015-aisiais prieš migrantus nukreipta retorika padėjo PiS ateiti į valdžią. Tačiau net ir tuo metu, kai Europą pasiekdavo didžiausi atvykėlių srautai, Lenkijoje neatsirado didelio migrantų ne iš Senojo žemyno skaičiaus. Todėl, pasak M.Bilewicziaus, valdantiesiems tapo sudėtinga išlaikyti visuomenės dėmesį.
2017-ųjų Varšuvos universiteto Išankstinių nusistatymų tyrimo instituto duomenimis, po PiS atėjimo į valdžią lenkus iš žiniasklaidos pasiekia 25 proc. daugiau neapykantos kalbos, įskaitant nukreiptos į LGBT bendruomenę.
Pastaruoju metu situacija darėsi vis įtemptesnė, ir, pasak J.Dehnelio, valdančiųjų kampanija prasiveržė smurtu Balstogėje.
Neseniai daugiau nei 30 Lenkijos miestų ir provincijų paskelbė deklaracijas, kad jos – „zonos be LGBT ideologijos“. Liepą konservatyvus savaitraštis „Gazeta Polska“ išleido numerį, prie kurio buvo pridėti tokias „zonas be LGBT“ žymintys lipdukai.
Šį žingsnį sukritikavo JAV ambasadorė Lenkijoje Georgette Mosbacher ir žmogaus teisių gynėjai, kai kurios leidinių platinimo vietos atsisakė pardavinėti minimą „Gazeta Polska“ numerį.
Savaitraščio redaktorius Tomaszas Sakiewiczius į kritiką reagavo rašydamas, kad „laisvė reiškia, jog aš gerbiu tavo pažiūras, o tu gerbi mano“. „Mes priešinamės tik pažiūrų primetimui jėga. Buvimas gėjų judėjimo aktyvistu nepavers nė vieno tolerantiškesniu“, – rašė T.Sakiewiczius.
Be to, po šalį ėmė keliauti grupės „Sustabdykime pedofiliją“ atstovai. Jie svaidėsi nepagrįstais kaltinimais, kad homoseksualai išnaudoja vaikus.
„The New York Times“ rašo, kad kelias savaites grupės palapinė stovėjo Balstogės centre. Net prasiveržus smurtui grupės „Sustabdykime pedofiliją“ automobilis važinėjo miesto gatvėmis per garsiakalbius skelbdamas savo teiginius.
LGBT bendruomenė kaltina Bažnyčią
Rašytojas ir aktyvistas J.Dehnelis taip pat dalyvavo „Pride“ eitynėse Balstogėje. Jis 15min teigė tikėjęsis priešiškų reakcijų, nes buvo matęs vaizdus iš 2018-ųjų eitynių Liubline. Vis dėlto, smurto mastas netoli Lietuvos sienos esančiame mieste jį nustebino.
„Žinojau, kad rinksis futbolo chuliganai. Žinojau, kad priešinsis vietos Bažnyčia, nes arkivyskupo laiškas, kad negalima leisti tam vykti Balstogėje, buvo skaitomas visose miesto bažnyčiose. O tai iš esmės yra atviras kvietimas imtis smurto. Tačiau nesitikėjau, kad bus taip blogai“, – prisimena J.Dehnelis, kurio esė apie eitynes publikavo britų portalas „The Guardian“.
Iki eitynių likus dviem savaitėms, arkivyskupas Tadeuszas Wojda išplatino laišką, kuris buvo skaitomas visose Balstogės ir aplinkinėse provincijos bažnyčiose. Laiške rašoma, kad „Pride“ renginiai laikomi „piktžodžiavimu prieš Dievą“. Taip pat buvo atgaivinta lotyniška frazė „Non possumus“ (liet. negalime), vartota kovos su komunizmu metais.
„Negalime to priimti“, – rašė arkivyskupas T.Wojda
J.Dehnelis tikina, kad Bažnyčia vaidina svarbų vaidmenį skleidžiant neapykantą prieš LGBT bendruomenę. „Balstogėje tai buvo labiau religinis nei politinis smurtas. Akivaizdu, nes buvo matyti kryžiai, rožiniai, Bažnyčia tai toleravo.
J.Dehnelis: „Nesvarbu, ar pats iš tikrųjų esi religingas, ar religija ir savo kataliko tapatybe naudojiesi kaip pretekstu mušti kitus žmones, mėtyti į juos akmenis. Ir vis tiek gali jaustis moralus, nes tave paskatino arkivyskupas.“
Šiuo atveju religija tau suteikia veiksmų laisvę, leidžia užpulti kitą remiantis savo moraline pozicija. Nesvarbu, ar pats iš tikrųjų esi religingas, ar religija ir savo kataliko tapatybe naudojiesi kaip pretekstu mušti kitus žmones, mėtyti į juos akmenis. Ir vis tiek gali jaustis moralus, nes tave paskatino arkivyskupas“, – 15min sakė J.Dehnelis.
Jis pridūrė, kad Lenkijoje yra keli kunigai, teikiantys paramą LGBT bendruomenei.
Smurtą Balstogėje pasmerkė ir valdančioji partija, ir Lenkijos katalikų vyskupų konferencija. Tiesa, vyskupai paragino ir toliau pasisakyti prieš „mirtiną nuodėmę“.
Aiškindamas smurto Balstogėje priežastis, J.Dehnelis atkreipia dėmesį į platesnį paveikslą. Esą anksčiau „Pride“ eitynės vykdavo tik didžiuosiuose, liberaliuose Lenkijos miestuose, tačiau dabar tokie renginiai keliasi ir į konservatyviausias šalies dalis.
„Prieš porą dienų vienas vyras man parašė, kad Balstogėje gyvena jau 35 metus, tačiau ten nematė nė vieno homoseksualo. Jis nuoširdžiai tiki, kad LGBT atstovai paprasčiausiai negyvena Balstogėje, kad jie atvežti iš didesnių miestų.
Žmonės paprasčiausiai nesupranta, kad homoseksualūs asmenys yra visur, bet slepiasi dėl homofobijos. Tačiau dabar mažesniuose miestuose žmonės turi daugiau išdidumo ir pasitikėjimo savimi, kad pasirodytų viešai. O tai vietines bendruomenes šokiruoja, nes jos manė gyvenančios zonose be LGBT“, – teigė aktyvistas.
Nerimas dėl ateities
Pasak J.Dehnelio, nemaža dalis Lenkijos LGBT bendruomenės jau paliko šalį dėl neapykantos ir negalėjimo sudaryti santuokos ar civilinės partnerystės.
J.Dehnelis: „Sunku pasakyti, kas bus toliau. Manau, kad smurtas tik augs. Kad PiS ir Bažnyčia nenustos kurstyti smurto tol, kol jis teikia politinės naudos. Ir jis ją teikia.“
„Sunku pasakyti, kas bus toliau. Manau, kad smurtas tik augs. Kad PiS ir Bažnyčia nenustos kurstyti smurto tol, kol jis teikia politinės naudos. Ir jis ją teikia“, – 15min teigė J.Dehnlis.
Rašytojo ir aktyvisto teigimu, LGBT bendruomenė – labai skirtinga, todėl nesutampa ir jų tolesnis veiksmų planas.
„Tie, kurie reagavo į smurtą organizuodami eitynes, organizuos jų ir daugiau. Greičiausiai bus daugiau eitynių, kurios bus dar labiau puolamos. Vis dar esame pozicijoje, kai policija mus saugo. Geriau ar prasčiau, bet saugo. Tačiau po rinkimų situacija gali būti priešinga“, – mano J.Denhelis.
Apskritai Lenkijos visuomenė LGBT bendruomenei darosi tolerantiškesnė. Anksčiau šiemet „Ipsos“ atliktos apklausos duomenimis, 56 proc. lenkų neprieštarauja tos pačios lyties asmenų civilinei partnerystei.
Tačiau smurtas Balstoge neapsiribojo.
Ketvirtadienį Vroclave dviračiais su mergina važinėjęsis žurnalistas Przemyslawas Witkowskis pamatė prieš LGBT nukreiptą grafitį ir partnerei pasakė, kad tai – gėdinga.
Tokius žurnalisto žodžius išgirdęs vyras vėliau P.Witkowskio paklausė, ar jam nepatinka grafitis. Išgirdęs neigiamą atsakymą, jis žurnalistą primušė.
Apie ekstremistų grupes rašęs P.Witkowskis „The New York Times“ sakė nerimaujantis dėl savo šalies.
„Išlaisviname dalykus, kurių ateityje nebus galima sustabdyti. Tai vyksta“, – sakė jis.
