Vos įvykus nelaimei jau po akimirkos Kinijoje populiariuose socialiniuose tinkluose „WeChat“ ir „Weibo“ pasipylė piliečių darytos nuotraukos ir vaizdo įrašai. Kinijos Kibernetinės erdvės administracija uždraudė žurnalistams ir redaktoriams dalintis informacija apie sprogimą, netrukus oficialioje žiniasklaidoje pasirodė istorijos apie gelbėtojų didvyriškumą ir pagyros valdžiai už suvaldytą situaciją.
Tačiau laikai jau kiti. Pilietiškų žmonių taip lengvai užčiaupti nebeįmanoma. Socialiniuose tinkluose aktyviai svarstomi keturi su nelaime susiję klausimai, į kuriuos valdžia iki šiol nenori atsakyti.
Ar sandėliai gali būti šalia gyvenamų rajonų?
Ketvirtadienį Kinijos centrinė televizija (CCTV) tiesiogiai transliavo spaudos konferenciją su vietos gaisrininkų ir aplinkosaugininkų vadovais. Joje vienas reporteris nepasidrovėjo paklausti, kokiu atstumu nuo gyvenamųjų rajonų turėtų būti įkuriami sprogstamųjų medžiagų sandėliai pagal šalies įstatymus.
Aplinkosaugininkas Wen Wurui atsakė „standartiniu atstumu“, tačiau jo klaidžiojantis žvilgsnis aiškiai demonstravo sutrikimą. Centrinė televizija šį klausimą iškirpo, tačiau netrukus konferencijos ištrauka pasirodė „Youtube“, o socialiniuose tinkluose buvo paskelbta, kad atstumas turi būti bent 200 metrų. Nežinia, ar nelaimės vietoje tvarka buvo pažeista, tačiau kituose šalies regionuose, kur tvarkos nesilaikoma, kilo protestai.
Kiek žmonių žuvo?
Tokios nelaimės, be abejo, neapsieina be aukų. Tačiau kinai iki šiol abejoja, ar tik valdžia nebus sumažinusi tikrojo žuvusiųjų skaičiaus. Atnaujintus žuvusiųjų skaičius Kinijos pareigūnai paskelbė tik įsprausti į kampą.
Iš pradžių buvo skelbiama apie 7 aukas, tačiau socialiniuose tinkluose masiškai plito nuotraukos iš ligoninių.
Net ir žinia, kad žuvo 50 žmonių, tiki toli gražu ne visi. Vienas kinas rašo neabejojantis, kad aukų – mažiausiai 100. „Neturiu nepasitikėjimo vyriausybe ar šalimi, bet ar mes neturime teisės žinoti?“, – klausia jis.
