Vienas garsiausių prodemokratinio judėjimo veikėjų tapo vienu iš daugybės vyriausybės kritikų, suimtų po to, kai birželio pabaigoje Kinija patvirtino saugumo įstatymą Honkongui.
J.Wongas buvo suimtas už dalyvavimą „neteisėtame susibūrime“ per 2019 metų protesto akciją prieš vyriausybės įvestą draudimą dėvėti veido kaukes, paskelbtą dar prieš koronaviruso pandemiją, sakė jo advokatas.
Vėliau J.Wongas buvo paleistas už užstatą.
23 metų aktyvistas, kuriam iškeltos trys bylos, sakė, kad taip pat buvo sulaikytas už „drakoniško“ kaukių draudimo įstatymo, vėliau pripažinto prieštaraujančiu konstitucijai, pažeidimą.
J.Wongo advokatas naujienų agentūrai AFP nurodė, jog aktyvistas buvo suimtas, kai atėjo į policijos nuovadą dėl kitos bylos.
„J.Wongas kaltinamas dalyvavimu praėjusių metų spalio 5 dienos neteisėtame susibūrime, kai protestuodami prieš vyriausybės įvestą kaukių draudimą šimtai žmonių surengė eitynes“, – kalbėjo advokatas Jonathanas Manas.
Policijos atstovas patvirtino, kad 23 metų vyras buvo suimtas už „sąmoningą dalyvavimą neteisėtame susibūrime“, pažeidžiant kaukų dėvėjimą draudžiantį teisės aktą.
Paleistas už užstatą J.Wongas žurnalistams sakė: „Kas benutiktų, aš ir toliau tęsiu pasipriešinimą ir, tikiuosi, leisiu pasauliui sužinoti, kad Honkongo gyventojai nusprendė nepasiduoti“.
Protestas prieš vyriausybės draudimą dėvėti kaukes įvyko spalio 5 dieną po keturis mėnesius Honkongą krėtusių didžiulių, dažnai smurtinių, demokratijos šalininkų protestų.
Tą naktį miestą užvaldė chaosas, aršiausi demonstrantai niokojo metropoliteno stotis, sukėlė gaisrų gatvėse, statė kelių užtvaras ir puldinėjo su žemynine Kinija bendradarbiaujančias parduotuves.
Šimtai protestuotojų, beveik visi su kaukėmis, nesankcionuotą demonstraciją populiariame parduotuvių rajone surengė praėjus dienai po to, kai Honkongo lyderė Carrie Lam įvedė kaukių draudimą, pasitelkusi daugiau kaip pusę amžiaus nenaudotus įgaliojimus nepaprastosios padėties atveju.
Dabar Honkonge taikomos kovos su koronavirusu priemonės numato privalomą kaukių dėvėjimą visose viešose vietose.
Birželio pabaigoje Kinija patvirtino saugumo įstatymą Honkongui, skirtą nuslopinti prodemokratinį judėjimą pusiau autonominiame mieste. Šis teisės aktas numato bausmes už keturių rūšių nusikaltimus, keliančius pavojų nacionaliniam saugumui: ardomąją veiklą, raginimus atsiskirti, terorizmą ir susimokymą su užsienio jėgomis.
Pekinas, siekiantis stabilizuoti padėtį Honkonge, įstatymą pavadino „kardu“, pakibusiu virš jo priešininkų galvų. Pasak šio įstatymo kritikų, jis pasėjo baimę visame mieste.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai perspėjo, kad drakoniškas Nacionalinio saugumo įstatymas Honkongui kelia rimtą pavojų šio miesto laisvėms ir kad juo pažeidžiami tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai.
Nemažą dalį savo paauglystės metų protestams vadovavęs ir dukart kalėjęs J.Wongas neseniai interviu naujienų agentūrai AFP stebėjosi, kiek dar teks laukti, kol jo ateis policijos naujojo nacionalinio saugumo padalinio pareigūnai.
Naujasis įstatymas paveikė du jo artimiausius bendražygius.
Žinoma Honkongo prodemokratinio judėjimo aktyvistė Agnes Chow buvo suimta praėjusį mėnesį, bet po to buvo paleista už užstatą, o Nathanas Law išvyko į Britaniją, paskelbta jo paieška dėl su nacionaliniu saugumu susijusių nusikaltimų, skelbia valstybinė Kinijos žiniasklaida.
ES pasmerkė suėmimą
Europos Sąjunga ketvirtadienį sukritikavo J.Wongo suėmimą, pavadindama jį keliančiu nerimą ir griaunančiu pasitikėjimą Kinija.
„Honkongo prodemokratiško aktyvisto Joshua Wongo suėmimas rugsėjo 24 dieną yra naujausias įvykis prodemokratiškų aktyvistų suėmimų grandinėje šią vasarą“, – nurodė ES atstovas, ragindamas teismų sistemą „labai nuodugniai“ viską peržiūrėti.
„Įvykiai Honkonge verčia suabejoti Kinijos norais laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, kenkia pasitikėjimui ir turi poveikį ES ir Kinijos santykiams“, – nurodė jis.
ES ne kartą yra išreiškusi susirūpinimą dėl naujojo Honkongo saugumo įstatymo, kuris, pasak kritikų, kelia rimtą pavojų šio miesto laisvėms.
Praėjusią savaitę ES lyderiai per nuotoliniu būdu vykusį viršūnių susitikimą bandė daryti spaudimą Kinijos prezidentui Xi Jinpingui dėl Honkongo, ragindami jį išsaugoti miesto demokratines teises.
