49 metų Meng Wanzhou, kuri yra „Huawei“ įkūrėjo milijardieriaus Ren Zhengfei duktė, buvo paleista Vankuverio teismo sprendimu po trejų metų namų arešto Kanadoje. Visą šį laiką ji kovojo, kad nebūtų išduota Jungtinėms Valstijoms.
Keliomis valandomis anksčiau JAV prokurorai Niujorke paskelbė susitarimą, pagal kurį Meng Wanzhou iškelti kaltinimai sukčiavimu bus įšaldyti ir galiausiai panaikinti.
Neilgai trukus ji buvo įsodinta į lėktuvą, išskridusį į Šendženo miestą. Verslininkė į Kiniją sugrįžta pirmąkart nuo 2018 metų gruodžio 1 dienos, kai ji buvo sulaikyta Vankuverio tarptautiniame oro uoste JAV tarnybų prašymu.
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau neilgai trukus paskelbė, kad M.Kovrigas ir M.Spavoras taip pat „paliko Kinijos oro erdvę ir keliauja namo“.
Jų lėktuvas turėtų šeštadienį atskristi į Kanadą, per spaudos konferenciją Otavoje sakė premjeras.
„Šiedu vyrai patyrė neįtikėtinai sunkių išbandymų“, – pažymėjo J. Trudeau.
„Pastarąsias 1 000 dienų jie demonstravo stiprybę, atkaklumą, atsparumą ir kilnumą, – kalbėjo vyriausybės vadovas. – Ir mes esame to įkvėpti.“
Otava teigė, kad kanadiečiai buvo „nepagrįstai“ sulaikyti ir įkalinti dėl „išgalvotų“ kaltinimų šnipinėjimu, praėjus nedaug laiko po Meng Wanzhou sulaikymo. Pekinas savo ruožtu „Huawei“ darbuotojos bylą vadino „grynai politiniu incidentu“.
JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno pareiškime sakoma, kad „JAV vyriausybė palaiko tarptautinę bendriją, sveikinančią šį sprendimą“ paleisti kanadiečius „po daugiau kaip pustrečių metų nepagrįsto sulaikymo“.
M.Kovrigo darbdavė „Crisis Group“ taip pat pasveikino šį „kuo teisingiausią sprendimą“.
Po teismo posėdžio Vankuveryje, prieš išskrisdama į Kiniją, Meng Wanzhou žurnalistams sakė: „Per pastaruosius trejus metus mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Man tai buvo gniuždantis laikas kaip motinai, žmonai ir bendrovės vadybininkei.“
„Tačiau tikiu, kad kiekvienas debesis turi savo sidabrinį kraštelį. Tai išties buvo neįkainojama gyvenimo patirtis, – pridūrė ji. – Kaip sakoma, juo didesni sunkumai, juo didesnis augimas.“
Vėliau iš lėktuvo ji Kinijos socialiniuose tinkluose parašė: „Ačiū partijai ir vyriausybei.“
„Būtent tas kiniškos ryškios raudonos spalvos atspalvis... veda mane ilgoje kelionėje namo“, – parašė Meng Wanzhou.
„Huawei“ „princesė“
Išsprendus šį ginčą nebeliks vieno iš Pekino, Vašingtono ir Otavos santykius temdančių opių kliuvinių, Kinijai kaltinant JAV politiniu išpuoliu prieš vieną iš šalies technologijų milžinių.
Pekinas taip pat apkaltino Otavą paklusus Vašingtono įgeidžiams, kai buvo sulaikyta ir suimta Meng Wanzhou, „Huawei“ narių vadinamą bendrovės „princese“, kuriai daugelis ateityje prognozuoja bendrovės vadovės postą.
Vašingtonas apkaltino Meng Wanzhou sukčiavimu prieš banką HSBC ir elektroniniu sukčiavimu, sakydamas, kad ji bandė nuslėpti „Huawei“ patronuojamosios bendrovės „Skycom“ įvykdytus JAV sankcijų Iranui pažeidimus.
Visgi penktadienį JAV prokurorai mainais už tai, kad Meng Wanzhou sutiko su faktų konstatavimu byloje, sutiko atidėti kaltinimus iki 2022 metų, o vėliau – jų apskritai atsisakyti, jei kinė laikysis susitarimo sąlygų.
Kinijoje pranešimai apie tai, jog Meng Wanzhou sutiko su bylos faktais, internete nebuvo skelbiami.
Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ parašė, kad Meng Wanzhou grįžta į Kiniją dėl „nenuilstamų Kinijos vyriausybės pastangų“, o valstybinio leidinio „The Global Times“ redaktorius pareiškė, kad ji „pagaliau buvo paleista be kaltės pripažinimo“.
Valstybinė žiniasklaida neužsiminė apie dviejų kanadiečių paleidimą.
JAV kampanija prieš „Huawei“
Kaltinimai ir Meng Wanzhou areštas tapo dalimi platesnės kampanijos prieš „Huawei“ – privačią įmonę, kuri, Vašingtono teigimu, yra glaudžiai susijusi su Kinijos vyriausybe ir Liaudies išvadavimo armija (PLA).
JAV pareigūnų teigimu, „Huawei“ telefonai, maršrutizatoriai ir tinklo komutatoriai, plačiai naudojami visame pasaulyje, suteikia Kinijos žvalgybai prieigą prie pasaulinės komunikacijos.
„Huawei“ neigia esanti susijusi su Kinijos kariuomene.
Įstrigusi tarp dviejų ugnių, Otava siekė suburti sąjungininkus, įskaitant Vašingtoną, norėdama padidinti spaudimą Pekinui paleisti du kanadiečius.
Abiejų vyrų teismas prasidėjo šių metų kovą. Rugpjūtį M.Spavoras buvo nuteistas kalėti 11 metų, o sprendimas M.Kovrigo byloje dar nebuvo priimtas.
„Visą tą laiką Pekinas tvirtino, kad tai nėra „įkaitų diplomatijos“ atvejis – nors dabar jie visiškai aiškiai pasakė, kad tai yra įkaitų mainai“, – pažymėjo Toronto universiteto politikos mokslų docentė Lynette Ong.
„Manau, kad Kinijai greičiausiai siunčiame klaidingą žinia – jog įkaitų diplomatija veikia“, – pridūrė mokslininkė.
Buvęs Kanados ambasadorius Kinijoje Guy Saint-Jacques'as naujienų agentūrai AFP pareiškė, jog tai, kad M. Kovrigo ir M. Spavoro paleidimas sutapo su Meng Wanzhou išlaisvinimu, „patvirtina, kad tai buvo įkaitų diplomatija“.
Pasak jo, tai taip pat reiškia, kad dvišaliuose santykiuose „neliko vienos rakšties“, tačiau pridūrė, kad Kanados ir Kinijos santykiai greičiausiai „nebebus tokie, kokie buvo anksčiau“.
