A.Lukašenka pas V.Putiną apsilankė netrukus po to, kai Minsko režimas įsakė pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ keleivinio lėktuvo, kuriame buvo Romanas Protasevičius ir jo draugė Sofia Sapega. Abu jie buvo sulaikyti.
Vakarai pasipiktino, paragino ES įsikūrusius vežėjus vengti Baltarusijos oro erdvės ir pažadėjo paskelbti naujų sankcijų prieš A.Lukašenką ir jo režimo pareigūnus. Žadami ir ekonominiai suvaržymai, galintys apimti daug sektorių ir, beje, nulemti milijoninius nuostolius ES šalims, įskaitant Lietuvą.
Neabejotina, kad apie situaciją A.Lukašenka su V.Putinu ir kalbėjosi – juk susitikimas truko net penkias valandas.
„Būtent tai, apie ką buvo kalbamasi privačiai, ir būtų įdomiausia sužinoti. Bet to nebus. O vieši pasisakymai tokie, kokių ir buvo galima tikėtis. Buvo išreikšta Rusijos parama Baltarusijai, kuri buvo parodyta ir pinigais“, – 15min teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Dovilė Jakniūnaitė.
-
Baltarusijos opozicionierius: pradėjęs žudyti A.Lukašenkos režimas nesustos
-
Augant A.Lukašenkos priklausomybei nuo Rusijos, šalių integracija – jau rudenį?
-
Tvyrant Vakarų pasipiktinimui dėl lėktuvo nukreipimo V.Putinas Sočyje priėmė A.Lukašenką
-
Ingrida Šimonytė apie sankcijas Baltarusijai: mes esame pasiryžę svarstyti viską
-
Po įvykių Baltarusijoje – aukšto ES pareigūno žinia Vilniuje: mes to netoleruosime
Vieningi priekaištai Vakarams
Tie pinigai – tai 500 mln. JAV dolerių paskola Minskui. Tiesa, lėšos nėra naujos – tai antra 1,5 mlrd. dolerių paskolos, kurią Maskva pažadėjo pernai, išmoka. Jos Baltarusija sulauks birželį.
V.Putinas taip pat užsiminė apie kuriamą Sąjunginę valstybę: „Užtikrintai judame ta linkme, tas darbas jau duoda konkrečių rezultatų mūsų piliečiams.“
A.Lukašenka: vyksta bandymas įsiūbuoti situaciją, kad ši pasiektų praėjusio rugpjūčio lygį. Aišku, ko tie draugai vakariečiai iš mūsų nori.
Žinoma, viešai skelbiama ir parama, susijusi su ES raginimu neskristi virš Baltarusijos – pranešama, kad Rusija žada padėti grįžti Baltarusijos piliečiams grįžti iš Europos namo, be to, nuogąstaujama, jog Rusija galėtų sistemingai atsisakyti leisti savo oro uostuose tūpti Europos oro linijų lėktuvams, jei šie vengs Baltarusijos oro erdvės.
Pagrindinis leitmotyvas, visgi, – tai, kokie esą sukti yra Vakarai. A.Lukašenka pareiškė, kad ES „nori sukelti mums problemų“, ir pridūrė, neva parodys V.Putinui „kas tie žmonės“ – suprask, informaciją apie su Vakarais susimokiusius aktyvistus, įskaitant R.Protasevičių, jis atsigabeno lagaminėlyje.
„Vyksta bandymas įsiūbuoti situaciją, kad ši pasiektų praėjusio rugpjūčio lygį. Aišku, ko tie draugai vakariečiai iš mūsų nori“, – kalbėjo Baltarusijos autoritarinis prezidentas.
Piktinosi jis ir draudimu oro kompanijos „Belavia“ lėktuvams leistis ES šalių oro uostuose: „Kuo čia susijusi „Belavia“? Jie tikrai persistengė. Už ką?“
Situacija pasikeitė
Sutartinė kritika Vakarams iš V.Putino ir A.Lukašenkos, kurie nuo praėjusių metų protestų susitinka vis dažniau, lūpų nėra nauja. Abu lyderiai siekia savų tikslų.
„Lukašenka niekur kitur negali vykti – tik į Kremlių. O Putinui labai svarbu išlaikyti dabartinę Baltarusiją ir jos režimą savo įtakos zonoje.
Neatsitiktinai Lukašenka dar prieš išvykdamas į Rusiją užsiminė, kad dabar esą vyksta puolimas prieš Baltarusiją, bet kita taikinyje neva yra Rusija. Suprask, abi šalys sėdi vienoje valtyje, turi bendrą priešininką, kurį reikia vieningai atremti.
Be abejo, tai neatspindi Lukašenkos kalbų prieš gerus metus, kai jis anaiptol ne visada sutikdavo su Putinu bent jau retoriniame lygmenyje“, – 15min teigė Rytų Europos studijų centro Vilniuje direktorius Linas Kojala.
Dvišaliai santykiai prieš pernykščius protestus išties buvo gana keisti. Minskas bandė sumažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, kvietėsi aukšto rango svečius iš JAV, buvo sulaikęs kelias dešimtis rusų kontraktininkų iš grupuotės „Wagner“.
Bet nuo rugpjūčio situacija pasikeitė. Kaip teigia apžvalgininkai, neramumus Baltarusijoje išvydę Rusijos strategai greičiausiai suvokė, kad žaisti nebegalima – juk kaimyninė šalis Kremliui nuo seno labai svarbi kaip buferis.
Susitikimas Sočyje buvo jau ketvirtasis V.Putino ir A.Lukašenkos susitikimas nuo protestų Baltarusijoje pradžios. Kaip minėta, Maskva jau šelpia režimą Minske paskolomis, o dabar karštai gina Baltarusijos sprendimą perimti „Ryanair“ lėktuvą.
Kokio scenarijaus Maskva nė nesvarsto?
Netrūksta įžvalgų, esą A.Lukašenka puikiai suvokia, kad Kremliuje dirba nemažai paranojiškų pareigūnų, ir būtent todėl tikina, jog Baltarusijoje repetuojami būsimi bandymai nuversti ir V.Putiną.
„Lukašenkos argumentas yra viliojantis – kad Rusija ir Baltarusija turi bendrą priešą Vakaruose. Putinui jis sako: arba remk mane, arba prarasi Baltarusiją Vakarams“, – sako Dmitrijus Treninas, Maskvos Carnegie centro direktorius.
O kadangi Kremliuje tokie svarstymai tikrai išgirstami, A.Lukašenka įgyja tam tikrą veiksmų laisvę, sako baltarusis ekspertas Dzianis Meliancou.
„Jei Rusija neremtų režimo, Baltarusija tikrai taip nesielgtų – turiu omenyje ne tik lėktuvo nutupdymą, bet ir represijas šalyje.
L.Kojala: Rusija net negali svarstyti scenarijaus, kuriame Baltarusija iškrypsta iš prorusiško geopolitinio vektoriaus.
Net kai Baltarusija elgiasi įžūliai ir atrodo, kad Rusijai nėra priežasčių palaikyti režimą, Rusija vis tiek demonstruoja, kad yra patikima sąjungininkė. Lukašenką tai įkvepia“, – svarsto D.Meliancou.
Ar yra Rusijos paramos riba? Anot L.Kojalos, „Rusija net negali svarstyti scenarijaus, kuriame Baltarusija iškrypsta iš prorusiško geopolitinio vektoriaus“.
„Jei taip nutiktų, nebebūtų jokios kitos šalies pavyzdžio, kuris rodytų, kad Rusija apskritai dar gali ką nors išlaikyti savo įtakos zonoje. Todėl Maskva tikrai darys viską, ir reikia pripažinti, kad svertų ji turi daug – ir ekonominių, ir sociokultūrinių, ir susijusių su saugumo struktūromis“, – 15min tvirtino L.Kojala.
Įvaizdis ne ką geresnis
Tiesa, rusų politikos analitikė Tatjana Stanovaja mano, kad incidentas su „Ryanair“ lėktuvu Rusijai gali būti nemalonus.
„Viena, kai vystai integraciją su šalimi, kurią kiti gerbia. Kita, kai remi režimą, kurio niekas nepripažįsta teisėtu“, – teigė T.Stanovaja.
Vis dėlto Vakarai, anot D.Jakniūnaitės, kažin ar gali ką nors padaryti – pavyzdžiui, aiškiai parodyti Kremliui, kad Baltarusijos ir Rusijos temos Briuselyje ar Vašingtone atskiriamos.
„Tai bus bandoma pasakyti, bet Baltarusiją Rusija laiko savo erdve – ar su Lukašenka, ar be jo. Maskvai ši erdvė labai svarbi kaip buferis, juolab ten jau įvykusi karinė integracija. Rusijos strateginiuose planuose Baltarusija yra Rusijos teritorija“, – 15min sakė analitikė.
L.Kojala savo ruožtu priminė, kad tarptautinėje politikoje Rusijos statusas ir įvaizdis nėra toks jau geresnis nei Baltarusijos.
„Rusija yra sankcionuojama valstybė, dėl kurios kyla daug problemų, kuri kritikuojama dėl žmogaus teisių pažeidimų ir išpuolių prieš savo pačios opozicijos veikėjų.
Bet, taip, Rusija neįsivaizduoja savo saugumo be Baltarusijos kaip visiškai draugiškos ir jokių problemų nekeliančios valstybės“, – tvirtino politologas.
Kas toliau? Pasak D.Jakniūnaitės, reikia sulaukti V.Putino susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu, kuris turėtų įvykti birželio 16 dieną: „O Lukašenka – visi žinom, kad laikas suskaičiuotas, bet viskas užsitęsė ilgiau nei tikėjomės.
Jis planuoja konstitucinius susirinkimus, referendumus – panašu, kad procesas bus. Bet jis klampus, nes reikia vis daugiau žmonių uždarinėti. Toks tampymasis ir vyks.“
