Ukrainos generalinis štabas: rusai didina karių skaičių

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad jo šalis jau parengė žadėtus „Leopard 2“ tankus išsiuntimui į Ukrainą. Jis pridūrė, kad Ukrainos kariškiai šiuo metu Lenkijoje mokosi, kaip valdyti šią įrangą. 

„Šiandien mūsų tankai „Leopard“ jau paruošti Ukrainai. Mūsų mokymo centre Ukrainos tankistai mokosi dirbti su „Leopard“ tankais, mes juos mokome dabar, mokymų ciklas tęsiasi“, – pridūrė jis interviu CNN. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda

Pasak A.Dudos, šiuo metu Lenkijoje besitreniruojantys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai per mėnesį bus pasirengę grįžti į Ukrainą kartu su tankais.

Kartu jis pabrėžė, kad Lenkija turi rimtų problemų dėl vokiškų tankų atsarginių dalių gavimo. Ir tokia problema yra ne tik jo šalyje.

„Tai ne tik pas mus – šios problemos gana dažnos. Kitos šalys taip pat turi problemų su „Leopard“, nes vokiečiai turi rimtų problemų dėl atsarginių dalių tiekimo. Mes nesuprantame tokios situacijos, bet taip jau yra“, – aiškino Lenkijos vadovas.

Trečiadienio vakarą laikinai okupuotame Mariupolyje, Donecko srityje, antrą kartą per dieną nugriaudėjo sprogimai.

„Mariupolis. Kalmiuso rajone girdėti sprogimai“, – pranešė Mariupolio miesto taryba. 

Pažymima, kad žinomi du sprogimai. Pirmasis įvyko 22.51 val., antrasis – 22.53 val.

„Tikimės, kad mūsų gynėjai ir toliau smogs į rusų okupantų pozicijas“, – pridūrė miesto taryba.

Mirė „Azovo“ pulko 1-ojo bataliono vadas ir „Azovstal“ gynėjas Olehas Mudrakas. Kovotojas šešis mėnesius išbuvo Rusijos nelaisvėje. 

Apie gynėjo mirtį „Instagram“ tinkle pranešė jo sūnėnas Danielius, kuris mirties aplinkybių nekomentavo.

Tuo pat metu Azovo kovotojo „Redis“ vado žmona Jekaterina Prokopenko savo „Instagram Stories“ išplatino žinutę, kad neatlaikė kovotojo širdis.

„Pragarą išgyvenusiam kariškiui sustojo širdis. Nelaisvės ir kankinimų pasekmės. Nenoriu galvoti apie tai, kas laukia ateityje, bet mes tikrai atkeršysime“, – sakoma J.Prokopenko žinutėje.

O.Mudrako nuotrauką prieš ir po nelaisvės dar rugpjūtį savo „Twitter“ puslapyje paskelbė žurnalistas Stanislavas Asejevas. Po to išsekusio kario nuotraukos apskriejo socialinius tinklus kaip įrodymas, kad okupantai nežmoniškai elgėsi su belaisviais.

O.Mudrakas į nelaisvę pateko 2022 m. gegužės mėn. kartu su kitais Mariupolio „Azovstal“ gynėjais.

Rusijos okupantai suaktyvino savo veiklą Vuhledaro kryptimi. Tavričeskio krypties gynybos pajėgų pranešėjas Oleksijus Dmitraškovskis sakė, kad Vuhledaro srityje, Donecko srityje, per dieną priešas 43 kartus šturmavo Ukrainos pozicijas. Anot jo, Rusija patiria didžiulių nuostolių. 

Kaip jis pažymėjo per televizijos kanalą „Espresso“, nuo 18.00 val. duomenimis, ten dar tęsėsi du okupantų šturmo puolimai. 

„Šiandien labai aktyviai veikė priešo pabūklų artilerija ir MLRS. Visų pirma priešas 211 kartų apšaudė mūsų pozicijas. Tačiau rusai šiandien patyrė didelių nuostolių. Žuvusių ir sužeistų rusų buvo daugiau nei dviejų kuopų“, – pabrėžė O.Dmitraškovskis.
 

Kremlius vis dar nepasirengęs pripažinti pralaimėjimo Ukrainoje, todėl gali imtis naujų mobilizacijos bangų, kad pakreiptų situaciją savo naudai. Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas tai sakė interviu „Redaktionsnetzwerk Deutschland“.

Jo nuomone, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra pasirengęs taikos deryboms su Ukraina ir toliau bandys pasiekti karinės sėkmės remdamasis skaitine persvara.

B.Kahlas pažymėjo, kad Kremlius galės primesti savo valią Ukrainai tik siųsdamas į frontą daugiau vyrų – rudenį mobilizuotų daugiau nei 300 tūkst. vyrų gali nepakakti.

„Tolesnis Rusijos mobilizacinis potencialas – tai iki milijono žmonių rezervas, jei Kremlius nuspręs, kad tai būtina“, – sakė B.Kahlas.

Didžioji Britanija pradėjo „šildyti“ savo gamybos linijas, kad pakeistų į Ukrainą siunčiamus ginklus ir padidintų artilerijos sviedinių gamybą, siekdama padėti Kyjivui atstumti Rusijos pajėgas, sakė gynybos ministras Benas Wallace'as.

B.Wallace'as anksčiau kalbėjosi su ukrainiečių kariais, kurie mokėsi naudotis Jungtinės Karalystės tankais „Challenger“, kurie, pasak jo, į Ukrainą atvyks pavasarį.

„AP“/„Scanpix“/JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as

Interviu agentūrai „Reuters“ B.Wallace'as sakė manantis, kad Didžioji Britanija gali padėti Ukrainai, tačiau jai reikia palaikyti ginklų tiekimą.

Paklaustas, ar Jungtinė Karalystė turi komercinių pajėgumų toliau tiekti Ukrainai ginklus, pavyzdžiui, artilerijos sviedinius, jis atsakė:

„Mes esame sudarę sutartis... Jau dabar pradėjome gauti tam tikras jų siuntas savo atsargoms papildyti, taip pat dalį jų tiekiame Ukrainai.“

Jis sakė, kad sviedinius galima pagaminti gana greitai, tačiau „svarbiausia yra užtikrinti, kad mes pateiktume užsakymus, o mes tuos užsakymus pradėjome teikti per pastaruosius 10 mėnesių, ir tai pradeda tarsi įšildyti tas gamybos linijas“.

„Šiais metais neabejotinai daug dėmesio skiriama tvarumui – kaip mes, tarptautinė bendruomenė, galime paskatinti tiekimo grandines, kaip galime paskatinti savo pačių įrangos tiekimo grandines, ir tai buvo vienas iš pokyčių“, – kalbėjo jis.

Trečiadienį Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka paprašė Kyjivo sąjungininkų oro gynybos sistemų, kurios padėtų apsaugoti šalies energetikos sistemą.   

„Svarbiausias mūsų energetikos sistemos apsaugos klausimas yra oro gynybos sistema. Tai iš tikrųjų yra tai, kuo mes prašome savo partnerių mus paremti. Jau gavome iš savo partnerių, bet tai labai svarbu, ypač iš Jungtinių Valstijų... Tai leidžia mūsų kariuomenei pataikyti į daugybę raketų, kurios turėtų būti nukreiptos į energetikos infrastruktūrą. Tai mums geriausias sprendimas“, – trečiadienį interviu CNN sakė jis.  

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Ministras apkaltino Rusiją, kad nuo praėjusių metų spalio ji kasdien atakuoja Ukrainos energetikos sistemą. 

Jis pridūrė, kad nuo praėjusių metų karo pradžios nuo Rusijos atakų nukentėjo apie 50 proc. visų Ukrainos energetikos sistemų.   

H.Haluščenka sakė, kad padėtis Zaporižios atominėje elektrinėje, kurią šiuo metu yra užėmusios Rusijos pajėgos, darosi „vis blogesnė ir blogesnė“, tačiau pabrėžė, kad ji vis dar saugi, nes joje yra ukrainiečių.   

Zaporižia, turinti šešis reaktorius, yra didžiausia atominė elektrinė Europoje. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) išlaiko trijų rotacijos principu besikeičiančių ekspertų grupę, kuri prižiūri elektrinės veiklą.

Agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi antradienį paragino Rusiją ir Ukrainą sudaryti palankesnes sąlygas šį mėnesį įvyksiančiai nepriklausomų ekspertų rotacijai elektrinėje, kuri vėluoja jau daugiau kaip dvi savaites. Jis sakė, kad padėtis ten tebėra „pavojinga ir nenuspėjama“.

„Žinoma, stotis neveikia nuo rugsėjo, tačiau dabar Ukrainos darbuotojams, kurie ten vis dar prižiūri saugumo sistemas, padėtis yra labai sudėtinga“, – CNN sakė energetikos ministras. 

„(Ukrainos darbuotojai elektrinėje) patiria spaudimą, rusai juos muša ir kankina žmones... Rusijos kariuomenė vis dar ten yra ir jie naudoja elektrinę Ukrainos kariuomenei pulti, todėl jie ten pastatė sunkiąją techniką, o tai yra gana sudėtinga situacija“, – teigė jis.

Jungtinių Tautų ekspertai trečiadienį pareiškė, kad praėjus metams po Rusijos invazijos sąmoningas Rusijos vykdomas Ukrainos kultūros naikinimas gali reikšti bandymą ištrinti ukrainiečių teisę į savo tapatybę.

„Scanpix“/AP nuotr./Sunaikintas Mariupolio teatras

Ekspertai paragino nutraukti tyčinį kultūrinės, istorinės ir religinės reikšmės vietų, institucijų ir objektų naikinimą Ukrainoje.

Jie teigė, kad ukrainiečių tautos istorijos ir tapatybės menkinimas naudojamas kaip karo ir neapykantos pateisinimas.

„Dėl Rusijos Federacijos karinių išpuolių Ukrainoje iš dalies arba visiškai sunaikinta daugybė kultūrinės, istorinės ir religinės reikšmės vietų, institucijų ir objektų, – sakoma ekspertų pareiškime. – Tai memorialai ir paminklai, civiliniai pastatai, muziejai, teatrai, paminklai, statulos, maldos vietos, kapinės, bibliotekos, archyvai, taip pat mokyklos, universitetai ir ligoninės.“

Plačiau skaitykite čia.

25 rusų okupantai žuvo Bachmuto kryptimi Donecko srityje, pranešė Ukrainos valstybinė sienos apsaugos tarnyba per „Telegram“.

„Bepiločių orlaivių operatoriai nustatė priešo judėjimo maršrutą ir jų užgrobtų objektų koordinates. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tanketės sunaikino statinį, kuriame buvo įsikūrę okupantai – mažiausiai 5 likviduoti. Pasieniečių minosvaidžiai apšaudė priešo pajėgas priešais gynybines pozicijas ir sunaikino 20 užpuolikų“, – rašoma pranešime.
 

Rusijos okupantai didina okupantų skaičių, kad galėtų vykdyti puolamąsias operacijas, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo operatyvinėje informacijoje.

„Pagrindinės priešo pastangos sutelktos į puolimo veiksmų vykdymą Kupjansko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis, didinant personalo skaičių“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad per dieną Rusija sudavė devynis raketų smūgius, iš kurių keturi pataikė į Charkivo miestą, ir 10 oro smūgių. Jis taip pat paleido daugiau kaip 20 raketų atakų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių.

Tuo pat metu priešas iš minosvaidžių ir artilerijos pabūklų apšaudė gyvenvietę Černihivo srityje, keturias gyvenvietes Sumų srityje, taip pat 15 gyvenviečių rajonų Charkivo srityje.

Taip pat Kupjansko ir Lymano kryptimis priešas surengė keletą nesėkmingų puolimų ir bandė infiltruoti sabotažo ir žvalgybos grupę netoli Fiholivkos.

Be to, Bachmuto kryptimi priešas toliau atakuoja Ukrainos karių pozicijas, aktyviai vykdo oro žvalgybą, kad koreguotų artilerijos ugnį. Apšaudytos 18 gyvenviečių teritorijos.

Tuo pat metu okupantai vykdė nesėkmingą puolimą prie Novobachmutivkos, Vodianės, Nevelskės, Marinkos ir Prečistivkos Avdijivkos ir Šachtaro kryptimis. Okupantai artilerijos ugnimi apšaudė apie 20 apgyvendintų vietovių.

Zaporižios kryptimi buvo apšaudytos trys gyvenvietės Donecko srityje, penkios gyvenvietės Zaporižios srityje ir gyvenvietė Dniepropetrovsko srityje.

Be to, Chersono kryptimi Rusijos okupacinių pajėgų artilerijos ugnis paveikė Chersono srities gyvenvietes, esančias dešiniajame Dniepro upės krante.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad po Kinijos aukščiausio rango diplomatijos vadovo Wang Yi vizito į Maskvą Pekinas išdėstė savo požiūrį į „politinio sureguliavimo“ Ukrainoje būdus. 

„Partneriai iš Kinijos glaustai supažindino mus su savo požiūriu į pagrindines Ukrainos krizės priežastis ir jos politinio sureguliavimo būdus. Apie jokį atskirą (taikos) „planą“ nekalbėta", – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime. 

Daugybė gaisrų Rusijos teritorijoje, kurių skaičius vien per du paskutinius praėjusių metų mėnesius išaugo du kartus, kyla „ne be priežasties“. 

Interviu žurnalui „Forbes“ Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kyrylas Budanovas sakė, kad „didžioji dalis šių įvykių nėra atsitiktiniai“.

„Visą laiką kažkas dega. Geležinkelių signalizacijos įranga, ji dega kasdien po kelis kartus, įvairiuose greitkeliuose nuolat dvi ar tris valandas, kartais penkias ar šešias valandas, eismas sustabdomas visame ruože. Akivaizdu, kad tai ne šiaip ugnis“, – sakė jis.

Paklaustas, ar ukrainiečiai Rusijoje prie to prisideda, žvalgybos vadovas atsakė: „Kodėl tik ukrainiečiai? Pasakyčiau taip: pinigai daro stebuklus“.

OSINT grupė apskaičiavo, kad vien 2022 m. lapkričio-gruodžio mėn. didelių gaisrų skaičius Rusijoje padvigubėjo. 

Vasario pradžioje Rusijos Jaroslavlio regione sprogo ir užsidegė dujotiekis. Avariją sukėlė sausumos dalies ir povandeninės dalies jungties plyšimas Myškino rajone netoli Jeremeicevo kaimo.

Vasario 14 d. naktį Maskvoje didelio masto gaisras kilo techninio centro pastate. 

Vasario 7 d. gaisras kilo „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykloje Kstovo mieste Nižnij Novgorodo srityje, kuri yra viena didžiausių Rusijoje. 

Be to, vasario 2 d. okupuotame Kryme kilo didelio masto gaisras, per kurį sudegė Kerčę, Simferopolį ir Sevastopolį jungiančio Tavridos greitkelio, prasidedančio nuo Rusijos pastatyto tilto per Kerčės sąsiaurį, statytojai.

Trečiadienį paskelbtame vyriausybės pareiškime teigiama, kad Šveicarija planuoja skirti naują 150 mln. dolerių humanitarinės pagalbos paketą Ukrainai ir Moldovai. 

Šveicarijos parlamentas dabar turės patvirtinti paketą, pagal kurį Ukrainai bus skirta maždaug 123 mln. dolerių, o kaimyninei Moldovai – 28 mln. dolerių.  

Nuo karo pradžios Šveicarija skyrė apie 1,4 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai. Į šią sumą įeina daugiau kaip 291 mln. dolerių parama Ukrainai bendradarbiaujant su sąjungininkais, taip pat apie 1,12 mlrd. dolerių prieglobsčio prašantiems asmenims iš Ukrainos priimti, sakoma pareiškime.  

Vyriausybės duomenimis, Šveicarija po Rusijos invazijos jau priėmė daugiau kaip 75 000 prieglobsčio prašytojų iš Ukrainos, o piliečiai savo gyvenamosiose vietose apgyvendino apie 25 000 ukrainiečių.

Šveicarijos vyriausybė trečiadienį dar kartą pakartojo „griežčiausiai smerkianti išpuolį“ ir paragino „nutraukti karo veiksmus ir išvesti Rusijos karius iš visos Ukrainos teritorijos“.

Pasak regiono pareigūnų, du žmonės žuvo šiandien per Rusijos apšaudymą Chersono srityje Pietų Ukrainoje.

Regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas sakė, kad per Novotjahinkos kaimo, esančio maždaug už 40 km nuo Chersono miesto, apšaudymą žuvo 81 metų moteris ir 68 metų vyras.

Anksčiau šiandien per Rusijos raketų smūgį šiaurės rytiniame Charkivo mieste taip pat buvo sužeisti du civiliai, sakė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.

Pasak vietos pareigūnų, šią savaitę, minint Rusijos invazijos į šalį metines, dalyje Ukrainos bus sustiprintos saugumo priemonės, rašo CNN.

Papildomos saugumo priemonės bus įgyvendintos Ukrainos Chersono srityje, trečiadienį pareiškė regiono karinė administracija. 

„Vasario 23–25 d. bus įgyvendinamos papildomos saugumo priemonės dėl galimo priešo karo veiksmų eskalavimo“, – teigė regiono karinė administracija. 

Dauguma valstybinių įstaigų ir įmonių dirbs nuotoliniu būdu, išskyrus ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, teigė ji. 

Bus ribojamas humanitarinės pagalbos dalijimas ir mokėjimai grynaisiais pinigais pašto skyriuose. Teisėsaugos pareigūnai suintensyvins patruliavimą vietose, kur gali susirinkti minios, sakė administracija. 

Tačiau vadinamieji nenugalimumo punktai, kuriuose žmonės gali sušilti ir įkrauti savo prietaisus, veiks visą parą, sakė ji. 

„Raginame šiuo laikotarpiu pasirūpinti savo ir savo šeimos narių saugumu“, – pridūrė administracija. 

Ukrainos Charkivo miesto meras Ihoris Terechovas trečiadienį sakė, kad vasario 23 ir 24 d. mieste taip pat bus sustiprintos saugumo priemonės.

„Daug žmonių dabar klausia: kas nutiks? Negaliu pasakyti, kas nutiks, nes tai priklauso nuo mūsų priešininko, mūsų priešo. Niekas nesupranta, kas dedasi jo galvoje, niekas nežino“, – vaizdo kreipimesi sakė  I.Terechovas. 

„Saugumo priemonės tikrai bus sustiprintos. Tai tikrai. Daug žmonių klausia, ar jiems eiti į darbą, ar ne. Pasakiau kolegoms, kad tie, kuriems sunku, kurie bijo, gali likti namuose ir dirbti nuotoliniu būdu iš ten.

Tiems, kurie nebijo, mes dirbame tokiu režimu, kokiu dirbome visada", – sakė jis."

Popiežius Pranciškus trečiadienį, prieš pat pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, dar kartą paragino nutraukti ugnį kare, kurį jis pavadino absurdišku ir žiauriu. 

„Žuvusieji, sužeistieji, pabėgėliai ir izoliuotieji, sugriovimai, ekonominė ir socialinė žala kalba patys už save“, – teigė 86-erių pontifikas per savaitinę bendrąją audienciją. 

123RF.com nuotr./Popiežius Pranciškus

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad penktadienį sukanka vieneri metai nuo karo pradžios ir pavadino ji „absurdišku ir žiauriu karu, liūdna sukaktimi“. 

Jis paragino visas jėgas dėti į „konkrečias pastangas, kad būtų nutrauktas konfliktas, sudarytos paliaubos ir pradėtos taikos derybos“. 

Plačiau skaitykite čia.

Trečiadienį Rusijos Federacijos Taryba, aukštieji parlamento rūmai, vienbalsiai priėmė įstatymo projektą dėl Naujosios strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (New START) sustabdymo, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. 

Įstatymo projektas anksčiau trečiadienį buvo priimtas žemuosiuose parlamento rūmuose, Valstybės Dūmoje, po to, kai jį pristatė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Sprendimą atnaujinti Rusijos dalyvavimą Naujojoje START gali priimti tik V.Putinas, teigia TASS.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Antradienį V.Putinas savo kreipimesi į Federalinį Susirinkimą paskelbė apie sprendimą sustabdyti Rusijos dalyvavimą sutartyje. 

Praėjus kelioms valandoms po V.Putino kalbos, Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalis gali vėl prisijungti prie sutarties ateityje ir kad „Vašingtonas turi parodyti politinę valią, sąžiningai stengtis dėl bendros deeskalacijos ir sudaryti sąlygas atnaujinti visavertį sutarties veikimą ir atitinkamai visapusiškai užtikrinti jos gyvybingumą“.

JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad V.Putinas padarė „didelę klaidą“, paskelbęs, kad jo šalis sustabdo dalyvavimą Naujojoje START sutartyje.

Sutartis iš esmės jau buvo sustabdyta, nes Rusija neseniai atsisakė atverti savo arsenalą inspektoriams. CNN pranešė, kad V.Putinas techniškai nepasitraukia iš sutarties, todėl jo pareiškimas „atrodo kaip dabartinės pozicijos įforminimas“.

Baltarusijos, kuri jau metus laiko yra Rusijos atakų prieš Ukrainą atspirties taškas, pasieniečiai sunerimo, kad jų kolegos ukrainiečiai juos įžeidinėja savo gestais ir pasidalino vaizdo įrašu „Telegram“ kanale.

„Stebimi provokuojantys Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovų veiksmai. Nesuprantamas karines uniformas dėvintys asmenys ir toliau demonstruoja grasinančius ir nepadorius gestus Baltarusijos pasieniečių atžvilgiu.

Toks elgesys tapo Ukrainos sieną saugančių ginkluotų vyrų norma“, - skundėsi baltarusiai. 

Be to, Baltarusijos pasieniečiai nepatenkinti, kad Ukrainos kariai užminuoja pasienio teritoriją.

Nuo pat invazijos pradžios Baltarusija yra Rusijos karo prieš Ukrainą sąjungininkė. Būtent iš Baltarusijos teritorijos pajudėjo rusų kariai Kyjivo link. 

Šiuo metu Ukrainos pareigūnai teigė nematantys grėsmės, kad iš Baltarusijos teritorijos vėl galėtų pajudėti priešo pajėgos, tačiau toks įvykių scenarijus neatmetamas. 

Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas trečiadienį paragino rusus paspausti Rusijos reguliariąją kariuomenę dalytis amunicija su jo kovotojais Ukrainoje.

Jis susilaikė nuo raginimo rusams protestuoti, tačiau paprašė visų – nuo „vairuotojo iki skrydžio palydovo“ – jam padėti.

Antradienį jis jau sulaukė žiniasklaidos dėmesio, kai pareiškė, kad Rusijos aukščiausioji vadovybė iš esmės įvykdė išdavystę.

„Jei kiekvienas rusas savo lygiu – kad nereikėtų nieko kviesti į mitingus – paprasčiausiai pasakytų „duokite amunicijos „Wagner“, kaip jau vyksta socialiniuose tinkluose, tai jau būtų svarbu“, – sakė jis „Telegram“.

J.Prigožino spaudos tarnybos nuotr./„Wagner“ samdinių kūnai

„Mes priversime juos duoti (mums) amunicijos“, – pridūrė J.Prigožinas.

Daugelį metų šešėlyje veikęs 61 metų Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas pastaraisiais mėnesiais atsidūrė dėmesio centre, jo kovotojams vadovaujant Rytų Ukrainos miestų puolimui.

J.Prigožinas, kuris, siekdamas sustiprinti „Wagner“ gretas, verbavo žmones iš kalėjimų visoje Rusijoje, yra kritikavęs rusų reguliariąją kariuomenę Ukrainoje ir neseniai peikė Maskvos „milžinišką karinę biurokratiją“, kuri lėtina laimėjimus mūšio lauke.

Ištisus mėnesius trunkanti kova dėl Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje atskleidė įtampą tarp „Wagner“ ir reguliariųjų pajėgų.

Antradienį J.Prigožinas apkaltino gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir Generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą atsisakius aprūpinti jo kovotojus amunicija, sakydamas, kad tai prilygsta išdavystei.

J.Prigožinas apkaltino karinę vadovybę, kad ji netgi uždraudė „Wagner“ kovotojams tiekti „kastuvus, kuriais jie gali kasti griovius“.

Jis taip pat apkaltino Rusijos kariuomenę bandymu pavogti pergales iš „Wagner“.

Rusijos karinių samdinių grupuotė dalyvauja invazijoje Ukrainoje.

„Wagner“ vis dažniau veikia ir prancūzų kalbą plačiai vartojančioje Afrikoje – Vakarų šalys teigia, kad jos kovotojai dislokuoti Burkina Fase, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Malyje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija kovoja dėl savo „istorinių žemių“ Ukrainoje, kalbėdamas valstybės organizuotame patriotiniame mitinge Maskvoje, skirtame puolimui kaimyninėje šalyje paremti.

„Ką tik išgirdau iš aukščiausios šalies karinės vadovybės, kad dabar vyksta mūšis dėl mūsų istorinių žemių, dėl mūsų žmonių“, – sakė V.Putinas, kreipdamasis į dešimtis tūkstančių susirinkusiųjų.

Išvakarėse per metinį pranešimą V.Putinas apkaltino Vakarų šalis sukėlus ir palaikius karą Ukrainoje, atmesdamas bet kokią Maskvos kaltę praėjus beveik metams po neišprovokuotos Kremliaus invazijos į kaimyninę šalį, per kurią žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Rusijos parlamento žemieji rūmai trečiadienį patvirtino prezidento Vladimiro Putino sprendimą sustabdyti šalies dalyvavimą paskutinėje branduolinės ginkluotės ribojimo sutartyje su JAV, pareigūnams ir įstatymų leidėjams vadinant tai paskutinės minutės įspėjimu Vašingtonui dėl Ukrainos.

Antradienį sakydamas metinį pranešimą, V.Putinas paskelbė, kad Maskva sustabdo savo dalyvavimą 2010 metų Naujojoje START sutartyje – paskutiniame likusiame branduolinės ginkluotės kontrolės pakte su JAV. Rusijos lyderis teigė, kad šalis negali pagal šią sutartį priimti JAV inspektorių savo branduoliniuose objektuose, Vašingtonui ir jo sąjungininkams NATO atvirai deklaravus tikslą dėl Rusijos pralaimėjimo Ukrainoje.

Rusijos prezidentas pabrėžė, kad Maskva dar nepasitraukia iš sutarties, o Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šalis gerbs sutartyje numatytus branduolinių ginklų apribojimus ir toliau pranešinės JAV apie balistinių raketų bandymus.

V.Putino pavaduotojas Rusijos Saugumo Taryboje Dmitrijus Medvedevas trečiadienį pabrėžė, jog šalies dalyvavimo sutartyje sustabdymas yra signalas Jungtinėms Valstijoms, kad Maskva yra pasirengusi savigynai panaudoti branduolinius ginklus.

„Jei JAV nori Rusijos pralaimėjimo, mes turime teisę gintis bet kokiais ginklais, įskaitant branduolinius, – savo susirašinėjimo programėlės kanalu pareiškė D.Medvedevas. – Tegu JAV elitas, praradęs ryšį su tikrove, pagalvoja apie tai, ką gavo. Jei JAV nori, kad Rusija būtų nugalėta, mes stovime prie pasaulinio konflikto krašto.“

Parlamento žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis pabrėžė, kad dalyvavimo sutartyje sustabdymas nėra negrįžtamas ir „gali būti persvarstytas, jei mūsų oponentai Vakaruose susiprotės ir suvoks savo atsakomybę dėl pasaulinės saugumo sistemos sunaikinimo“.

Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas taip pat pažymėjo, kad V. Putinas spręs, ar Maskva gali sugrįžti į paktą. „Prezidentas nuspręs, ar ir kada atsiras sąlygos peržiūrėti arba paaiškinti vakar [priimtą] sprendimą“, – reporteriams sakė jis.

S.Riabkovas teigė, kad Rusija su savo pajėgumais ir toliau galės stebėti JAV branduolines pajėgas net nesikeičiant duomenimis ir inspekcijomis pagal Naująją START sutartį.

„Neabejotinai labai atidžiai stebėsime JAV ir jų sąjungininkių veiksmus ir prireikus imsimės tolesnių atsakomųjų priemonių“, – sakė viceministras.

Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles trečiadienį pareiškė, kad jos šalis atsiųs šešis Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ Ukrainos kovai su Rusija paremti.

Šie šeši tankai šiuo metu remontuojami, o Ispanija galėtų nusiųsti daugiau „Leopardų“ į Ukrainą, „jei to prireiktų“ ir jei „to paprašytų mūsų sąjungininkai“, pridūrė ji kalbėdama parlamente.

„Dirbame visiškai koordinuodami veiksmus su savo sąjungininkais“, – sakė ji, nenurodydama, kada tankai bus išsiųsti.

M.Robles praėjusį mėnesį sakė, kad Ispanija yra pasirengusi nusiųsti Ukrainai keletą savo tankų „Leopard“, tačiau nenurodė, kiek jų bus.

Apie tai, kad Ispanija atsiųs šešis savo tankus, paskelbta po to, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad sąjungininkės, turinčios kovinių tankų, turėtų juos nusiųsti dabar.

Šis O. Scholzo raginimas žymi kardinalų požiūrio pasikeitimą, nes iš pradžių jis priešinosi sąjungininkų spaudimui leisti tiekti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“.

Sausį Vokietija nusileido ir pareiškė, kad pati atsiųs 14 tankų „Leopard 2 A6“ tankų, kad kartu su sąjungininkais surinktų du tankų batalionus Ukrainai.

Neseniai Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) atliktoje analizėje daroma išvada, kad jei Kyjivas gautų apie 100 tokių tankų, poveikis galėtų būti reikšmingas.

Išlaisvinus Rusijos okupuotas teritorijas (Krymą, Donbasą) ir sugrįžus prie 1991 m. sienų, Ukraina turės sukurti sąlygas saugumo zonai palei savo sienas.

„Yra daug būdų, kaip tai pasiekti... Ar eisime toliau, man nekyla klausimų, bet saugumo zoną aplink sieną sukurti būtina. Šiam tikslui pasiekti yra daug galimybių“, – „Forbes“ sakė Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.

K.Budanovas sutinka, kad 1991-ųjų sienų atstatymas negali reikšti karo pabaigos ir kad Ukrainai teks nuolat gintis.

123RF.com nuotr./Jalta, Krymas

„Karą galima perkelti į visiškai kitą formatą, galima pereiti prie nuolatinės gynybinės operacijos. Geras pavyzdys yra Izraelis, kuris nuolat kariauja ir vykdo gynybinę operaciją prie savo sienų. Greičiausiai tai mus atves prie anksčiau okupuotų teritorijų vidaus problemų sprendimo, o tai yra didžiulis problemų kompleksas“, – kalbėjo jis.

Kinijos užsienio reikalų ministerija paneigė savo ketinimus teikti karinę paramą Rusijai karą prieš Ukrainą. Apie tai pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Wang Wenbino ir Užsienio reikalų komisijos biuro vadovas Wang Yi.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas pareiškė, kad Kinija nesvarsto galimybės teikti „mirtiną paramą“ (ginklus – red. past.) Rusijai kare prieš Ukrainą, ir apkaltino JAV ir NATO skleidžiant melą apie Kinijos vaidmenį kare.

Jis paragino NATO „nustoti šmeižti Kiniją nepagrįstomis spekuliacijomis apie Ukrainą, atsisakyti senojo Šaltojo karo laikų mentaliteto, grindžiamo nulinės sumos žaidimais ir blokine konfrontacija, ir nustoti kurstyti priešiškumą“.

Tuo pat metu Wang Yi Maskvoje pareiškė, kad šalis „tvirtai vykdys nepriklausomą ir savarankišką užsienio politiką“ ir kad Rusijos ir Kinijos santykiai „ir toliau palaikomi aukštu lygiu“.

Pasak jo, Kinija yra „pasirengusi remti gerą naujo tipo santykių su Rusija, kaip didžiąja galia, plėtrą“, nepaisant to, kaip keisis tarptautinis klimatas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per susitikimą su Kinijos diplomatijos vadovu pareiškė, kad Pekino ir Maskvos bendradarbiavimas yra svarbus siekiant „stabilizuoti tarptautinę padėtį“.

„Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas pasaulinėje arenoje yra labai svarbus siekiant stabilizuoti tarptautinę padėtį“, – sakė V.Putinas per susitikimą su Wang Yi.

Daugiau nei šimtas karstų su okupantų, tarp jų ir „Wagner“ karių, kūnais buvo pristatyti į Novosibirsko (Rusija) oro uostą, praneša „Sibir.Realii“.

Liudytojai paskelbė vaizdo įrašą, kuris, kaip teigiama, buvo nufilmuotas vienoje iš Tolmačevo oro uosto patalpų. Filmuotoje medžiagoje matyti daugiau kaip šimtas medinių dėžių, prie daugumos kurių pritvirtinti mirties liudijimai. Aiškiai matomas tik vienas dokumentas – iš Čakasijos kilusio Sergejaus Jumašovo mirties liudijimas.

Žurnalistams pavyko patvirtinti kario tapatybę. S.Jumašovas žuvo sausio 27 d. netoli Bachmuto, Donecko srityje. Jis buvo užverbuotas „Wagner“. Jo bendražygiai tvirtina, kad kūnas turėjo būti pristatytas į Aršanovo kaimą Altajaus krašte Čakasijoje, kur jis gimė. 

Ant kito karsto yra užrašas „Herboldas ...., Buriatija“. 39 metų Genadijaus Herboldo iš Buriatijos artimieji „Sibir.realii“ patvirtino, kad „Wagner“ apie vyro mirtį juos informavo prieš dvi savaites, o dieną prieš tai jis buvo atvežtas į Novosibirską. 

G.Herboldo sesuo pranešė, kad jis dingo iš kolonijos lapkričio mėnesį. Apie tai, kad jos brolis buvo užverbuotas ir yra Ukrainoje, ji sužinojo tik gruodžio mėnesį. Pasak jos, jie kalbėjosi lapkričio 27 d. ir brolis ją patikino, kad į Ukrainą nevyks. 28 dieną G.Herboldas dingo, o jos sesuo sužinojo apie jo „išvykimą“.

Rusijos valdžios institucijos teigia, kad Belgorodo srityje, besiribojančioje su Ukraina, esančiame prekybos centre dėl sviedinio pataikymo kilo gaisras, per kurį vienas žmogus buvo sužeistas. 

Apie tai pranešė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

„Šebekino apšaudymas. Sviedinys pataikė į prekybos centrą, dėl to jis užsidegė. Pirminiais duomenimis, yra vienas nukentėjusysis“, – teigė jis.

Pasak Rusijos pareigūno, vyras nugabentas į ligoninę. Jo būklė vertinama kaip „itin sunki“.

Pasak V.Gladkovo, gelbėjimo tarnybos yra gaisro vietoje, o gelbėtojai pradėjo jį gesinti.

„Telegram“ nuotr./Gaisras Belgorode

Trečiadienio, vasario 22 d., rytą laikinai okupuotame Mariupolyje nugriaudėjo nauji sprogimai. Rusijos okupantai prieš sprogimus paskelbė oro pavojaus signalą.

„Mariupolyje įsijungė sirenos ir pasigirdo galingas sprogimas. Ar okupantų priešlėktuvinės gynybos sistema vėl veikia? Ar kažkas atsitiko?“, – savo „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

Kiek vėliau mieste nugriaudėjo dar vienas sprogimas, o po to vasarnamių rajone priešais Talakovską nugriaudėjo keli sprogimai. Pasak jo, vienas sprogimas įvyko uoste prie krantinės, trečiajame sandėlyje.

„Dar vienas sprogimas. Štai ir viskas. Atrodo, kad visi Mariupolio pasipriešinimo bandymai vienu ypu sunaikinami. Mariupolis. Laikykitės. Netrukus grįšime“, – rašė P.Andriuščenka.

Rusijos gynybos ministerija atsakė į privačios karinės kompanijos „Wagner“ įkūrėjo ir rėmėjo, verslininko Jevgenijaus Prigožino kaltinimus, kad jo kovotojai, dalyvaujantys kovose Ukrainoje, patiria „visišką amunicijos badą“ ir kad valdžia taip bando sunaikinti jo privačią karinę bendrovę, rašo „Radio Svoboda“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas sakė, kad didžiausios Ukrainos pergalės kare su Rusija yra Chersono, taip pat Kyjivo ir Charkivo sričių išlaisvinimas iš okupantų. 

„Pergalės yra priešo išstūmimas iš Kyjivo krypties, veiksmai Charkivo kryptimi ir Chersono miesto kontrolės susigrąžinimas“, – sakė jis interviu „Forbes Ukraine“. 

Kartu, jo nuomone, pagrindiniai pralaimėjimai yra Krymo ir dalies Luhansko bei Donecko okupacija 2014 m., Rusijos proveržis Volnovachos srityje per pirmąjį karo etapą ir pralaimėjimas Sjevjerodonecko srityje po plataus masto Rusijos invazijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyrylo Budanovas

„Kalbėsiu subjektyviai. Pirmasis didelis pralaimėjimas buvo laikinas Ukrainos pralaimėjimas Sjevjerodonecko srityje.

Antrasis – tai pirmasis karo laikotarpis, kai buvo pralaužta linija Volnovachos srityje. O trečiasis, ir tai bus bendras atsakymas, yra tai, kad 2014 m. leidome laikinai okupuoti Donecko ir Luhansko sritis bei Krymo autonominę respubliką. Tai trys didžiausi mūsų pralaimėjimai, bet visi jie buvo ištaisyti“, – pabrėžė K.Budanovas.

Rusų pajėgos trečiadienį apšaudė rytinį Ukrainos Charkovo miestą, sužeisti mažiausiai du žmonės, pranešė vietos pareigūnai.

Miesto meras Ihoris Terechovas platformoje „Telegram“ sakė, kad miesto šiaurės rytiniam Kyjivo rajonui smogta keturis kartus.

„Jie smogia Charkivui. Mieste įvyko keli sprogimai. Gali būti, kad iš Rusijos teritorijos bus paleista daugiau raketų. Būkite atsargūs“, – nurodė jis.

Be to, kaip perspėjo Charkivo administracijos vadovas Olehas Synjehubovas, galimi smūgiai ir Charkivo srityje: „Charkivo ir srities gyventojai, okupantai vėl smogia! Neignoruokite pavojaus signalų. Likite slėptuvėse!“

Kiek vėliau jis pranešė, kad Charkive sužeisti du asmenys, jiems suteikta medicininė pagalba.

Anot O.Synjehubovo, rusų taikiniu tapo infrastruktūros objektai.

JAV pareigūnai mano, kad prezidentui Joe Bidenui lankantis Ukrainoje Rusija norėjo paleisti supersunkią tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“, bet jos bandymas buvo nesėkmingas, pranešė transliuotojas CNN. 

Kaip teigė du JAV pareigūnai, raketą bandyta paleisti pirmadienį. CNN duomenimis, Rusija iš anksto informavo JAV apie paleidimą. o Baltieji rūmai jo nevertina kaip žingsnio eskalacijos link.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas ir Volodymyras Zelenskis

Pareigūnų nuomone, raketos „Sarmat“ bandymas nepavyko. Pasak jų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakydamas savo metinį pranešimą būtų pabrėžęs šio paleidimo svarbą, jei jis būtų buvęs sėkmingas. 

Vasario 22 d. rytą valdžios institucijos visoje Ukrainos teritorijoje paskelbė oro pavojaus lygį.  

Pavojaus signalas reiškia raketų ir oro smūgių grėsmę. Šiuo metu žmonėms nurodyta slėptis. 

Stebėjimo projektas „Belarussian Gayun“ praneša, kad Baltarusijoje pakilo tolimojo radiolokacinio stebėjimo lėktuvas ir naikintuvas MiG-31K, galintis nešti hipergarsines raketas „Kinžal“.

Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai GPS valdomų tolimojo nuotolio „išmaniųjų bombų“, galinčių pataikyti į taikinius 72 km atstumu.

Kaip praneša „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais, Pentagonas oficialiai nepaskelbė detalių apie modifikuotos „Joint Direct Attack Munition“ (JDAM) versijos suteikimą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, o tik 2022 m. gruodžio mėn. paskelbė, kad teikia „tiksliąją aviacinę amuniciją“, įtrauktą į 1,85 mlrd. dolerių pagalbos paketą.

Tačiau du su padėtimi susipažinę šaltiniai patvirtino, kad minėtos bombos yra pailginto nuotolio JDAM, žinomos kaip JDAM-ER, kurias gamina „Boeing“. Jos gali pataikyti į taikinius 72 km atstumu.

Leidinys pažymėjo, kad sausio 20 d. „Boeing“ iš JAV karinių oro pajėgų gavo 40,5 mln. dolerių vertės užsakymą gaminti JDAM-ER.

Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje trečiadienį, likus dviem dienoms iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių, Kyjivas ir jo sąjungininkai sieks užsitikrinti didelę paramą rezoliucijai dėl „teisingos ir ilgalaikės taikos“.

Dėl rezoliucijos projekto, kurį remia maždaug 60 šalių, bus balsuojama pasibaigus debatams, anksčiausiai ketvirtadienį.

Tekste „pabrėžiama būtinybė kuo greičiau pasiekti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje pagal Jungtinių Tautų chartijos principus“.

Kaip ir ankstesnėse rezoliucijose, projekte patvirtinamas JT „įsipareigojimas dėl Ukrainos suverenumo, nepriklausomybės, vienybės ir teritorinio vientisumo“, raginama tuojau pat nutraukti karo veiksmus.

Tekste reikalaujama, kad Rusija „tuojau pat, visiškai ir besąlygiškai, išvestų visas savo karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos“. Dokumentas, ne taip kaip Saugumo Tarybos rezoliucijos, būtų neįpareigojamas. 

Kyjivas tikisi, kad rezoliucijai pritars bent tiek šalių, kiek spalį pritarė rezoliucijai, kuria buvo pasmerkta Rusijos paskelbta kelių Ukrainos regionų aneksija. Tuomet „už“ balsavo 143 šalys.

Debatai dėl rezoliucijos, kuriuose dalyvaus keli ministrai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, turi prasidėti trečiadienį 15 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgos nukovė 620 okupantų, iš viso Rusijos kariuomenė prarado jau 145 060 savo karių.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke.

Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo 24.02.22 iki 22.02.23 sudarė maždaug 145060 (+620) žmonių, 3334 (+8) vnt. tankų, 6569 (+7) vnt.
šarvuotas kovos mašinas, 2345 (+7) vnt. artilerijos sistemas.

Rusų okupantai tęsia puolimą penkiomis kryptimis. Apie tai pranešama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Rusijos kariuomenė ir toliau pagrindines pastangas sutelkia į puolimą Kupjansko, Limansko, Bachmuto, Avdijivkos ir Šachtarsko kryptimis.

Pranešime taip pat nurodoma, kad per pastarąją parą priešas į Ukrainos teritoriją paleido 59 raketų paleidimo įrenginius.

Dėl nusikalstamų Rusijos okupantų veiksmų buvo sugriauti ir apgadinti civilių gyvenamieji namai, žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį, likus kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių apsilankiusi Kyjive, pareiškė, kad Roma „neketina svyruoti“ teikdama paramą Ukrainai.

„Norėjau tai padaryti (atvykti į Ukrainą), kad pakartočiau visišką Italijos paramą Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje, pakartočiau, kad Italija neketina svyruoti“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė G.Meloni.

„Reuters“/„Scanpix“/Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Italijos vadovė taip pat aplankė Irpinę ir Bučą – netoli Kyjivo esančius miestus, kurie buvo nuniokoti per nesėkmingą Rusijos bandymą praėjusiais metais užimti šalies sostinę.

„Kitoks jausmas, kai matai tai savo akimis. Padarysiu viską, kad kiekvienam italui papasakočiau, ką mačiau“, – sakė ji.

NATO narė Italija Ukrainai skyrė pinigų ir ginklų, o šio mėnesio pradžioje sutiko atsiųsti mobiliųjų „žemė-oras“ raketų sistemų, kurias sukūrė kartu su Prancūzija.

Tačiau G.Meloni teigė, kad naikintuvų siuntimas šiuo metu yra „nesvarstomas“, o sprendimas bus priimtas „pasikonsultavus su tarptautiniais partneriais“.

Kai JAV prezidentas lankėsi Ukrainoje, Rusija nesėkmingai atliko tarpžemyninės balistinės raketos bandymą, remdamasis JAV pareigūnais skelbia CNN.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./2022 m. balandžio 20 d. vykęs „Sarmat“ tarpžemyninės balistinės raketos bandymas Rusijoje

Naktį Mariupolyje, Donecko srityje, laikinai okupuotame Rusijos okupantų, nugriaudėjo 11 sprogimų, praneša UNIAN.

Apie tai pranešta oficialiu Mariupolio miesto tarybos „Telegram“ kanalu.

Pažymima, kad sprogimai girdimi mieste. Taip pat pranešama apie elektros ir ryšio sutrikimus Centriniame ir Kairiojo kranto regionuose.

„Iki šiol žinoma apie 11 sprogimų Rusijos okupuotame mieste. Pirmasis sprogimas įvyko 22.33 val. Anksčiau gauta informacijos apie du smūgius – AS-2 rajone (Centrinis rajonas) ir stotelėje „Stan-3000“ (Kalmius rajonas). Tikriausiai priešo pajėgų susitelkimo vietose“, – sakoma pranešime.

Miesto taryba pažymėjo, kad ši informacija vis dar tikrinama. „Mes tikime Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis! Mariupolio deokupacija artėja!“ – pažymėjo jie.

Tuo tarpu, pravda.com pranešė, kad informaciją apie sprogimus Mariupolyje jiems patvirtino vietos gyventojas – šiaurės rytinėje miesto dalyje girdėjosi apie 10–11 sprogimų.

Pasak jo, nuo 24 val. sprogimų mieste daugiau nesigirdėjo.

Daugelis Rusijos karinių tinklaraščių autorių pasmerkė Vladimirą Putiną už tai, kad jis savo antradienį sakytoje kalboje nepateikė naujų karo tikslų, nepateikė naujų karo rėmimo priemonių ir nepareikalavo, kad Rusijos valdžia atsakytų už daugybę karinių nesėkmių, naujausioje karo apžvalgoje sako Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

„Rusijos karinis tinklaraštininkas Igoris Girkinas teigė, kad V.Putinas per 40 minučių nepasakė nieko prasmingo, nepaminėjo Rusijos karinių pralaimėjimų, karinių nesėkmių ir ekonominio nuosmukio, taip pat nepareikalavo Rusijos pareigūnų atsakomybės. Kitas tinklaraštininkas teigė, kad Rusijos dalyvavimo START sutartyje sustabdymas yra politiškas simbolinis, tačiau skundėsi, kad sutarties sustabdymas nepagerins Rusijos padėties mūšio lauke, vietoj to ragindamas Rusiją trukdyti Vakarų karinės pagalbos tiekimui Ukrainai. Trečiasis tinklaraštininkas palygino V.Putiną su lavonu ir pakartojo daugelį I.Girkino nusiskundimų dėl atskaitomybės ir veiksmų. Kiti tinklaraštininkai panašiai pažymėjo, kad reikia ryžtingų veiksmų, ir ragino Rusiją skatinti augti ir skatinti karinius lyderius, kurie yra įrodę, kad moka imtis ryžtingų veiksmų mūšio lauke“, – sakome analitikų pateikiamoje apžvalgoje.

„Reuters“/„Scanpix“/J.Prigožinas, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Taip pat pastebima, kad „Wagner Group“ finansininkas Jevgenijus Prigožinas teigė, jog jis nežiūrėjo V.Putino kalbos tiesiogiai, nes buvo pernelyg užsiėmęs darbu, kad aprūpintų „Wagner“ pajėgas šaudmenimis, reikalingais tęsti kovines operacijas Ukrainoje.

Kiti svarbiausi ataskaitos akcentai:

• Vasario 21 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino kreipimesi į Rusijos federalinę asamblėją nebuvo suformuluoti konkretūs karo Ukrainoje tikslai ar ketinimai, o tik sustiprintos kelios seniai nusistovėjusios retorinės linijos, siekiant laimėti daugiau erdvės ir laiko užsitęsusiam karui
• V.Putino pranešimas apie Rusijos dalyvavimo Strateginės ginkluotės mažinimo sutartyje (START) sustabdymą sulaukė daugiau dėmesio nei gana šabloniškas likusios kalbos turinys
• Daugelis Rusijos karinių tinklaraščių autorių pasmerkė tai, kad V.Putinas savo kalba nepasinaudojo siekdamas iškelti naujus karo tikslus, išdėstyti naujas karo rėmimo priemones ar pareikalauti iš Rusijos valdžios institucijų atsakomybės už daugybę karinių nesėkmių
• Laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad „Wagner Group“ vadovo Jevgenijaus Prigožino tarptautinės bendrovės ir toliau gauna šimtus milijonų dolerių pelno, nepaisant ilgalaikių Vakarų sankcijų
• Rusijos pajėgos toliau vykdė ribotas antžemines atakas į šiaurės vakarus nuo Svatovės ir netoli Kreminos. Pranešama, kad Ukrainos pajėgos surengė ribotą kontrataką netoli Kreminos
• Rusijos pajėgos toliau pasiekė taktinius laimėjimus Bachmute ir jo apylinkėse ir tęsė antžemines atakas netoli Avdijivkos
• Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Rusijos pajėgos toliau stiprina ir stato įtvirtinimus rajonuose Pietų Ukrainoje
• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kreipimesi į Rusijos Federalinę Asamblėją dar labiau išplėtė nerealius pažadus dėl išmokų Rusijos kariams