Šiandien karinio konflikto grėsmė kur kas mažesnė nei pernai, kai D.Trumpas į Pchenjano branduolinių ginklų ir balistinių raketų bandymus grasino atsakyti „ugnimi ir įniršiu“.
Vis dėlto tarp JAV ir Šiaurės Korėjos auganti įtampa į Korėjos pusiasalį vėl sugrąžino karo grėsmę.
Pasiekti pažangos santykiuose su Pchenjanu galbūt nepavyksta ir dėl to, kad D.Trumpas Singapūre iš Kim Jong Uno neišgavo konkrečių branduolinio nusiginklavimo įsipareigojimų.
„Manau, kad sugrįžome į labai įtemptą laikotarpį, – teigė buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Davidas Petraeusas. – Nuoširdžiai manau, kad deklaracija, kurią tada pasirašė prezidentas ir pirmininkas Kim Jong Unas, buvo net labiau neapibrėžta, nei buvo galima tikėtis. Branduolinis nusiginklavimas mums nereiškia to paties, ką reiškia jiems.“
D.Petraeusas: „Nuoširdžiai manau, kad deklaracija, kurią tada pasirašė prezidentas ir pirmininkas Kim Jong Unas, buvo net labiau neapibrėžta, nei buvo galima tikėtis. Branduolinis nusiginklavimas mums nereiškia to paties, ką reiškia jiems.“
Laikotarpis po viršūnių susitikimo Singapūre tapo D.Trumpo diplomatinio patikimumo išbandymu.
Vos į JAV sugrįžęs D.Trumpas gyrėsi pašalinęs branduolinę Šiaurės Korėjos grėsmę, vis dėlto Pchenjanas nežengė svarbių žingsnių branduolinio nusiginklavimo link.
Panašu, kad Šiaurės Korėja ir toliau gamina balistinių raketų bei branduolinių ginklų kūrimui reikalingas medžiagas. Pchenjanas taip pat nepateikė duomenų apie savo ginklų programą – būtent šie duomenys būtų tapę svarbia nusiginklavimo proceso dalimi.
Praeitą savaitę D.Trumpas staiga įsakė valstybės sekretoriui Mike'ui Pompeo atšaukti ketvirtąjį vizitą į Pchenjaną.
Savaitės pradžioje CNN, remdamasis šaltiniais, rašė, kad Šiaurės Korėjos vadovybė prezidento administracijai atsiuntė laišką, kuriame teigiama, jog „diplomatija gali žlugti“.
Tokiu būdu diplomatinis procesas atsidūrė keblioje padėtyje: D.Trumpas greitai turės nuspręsti, ar padidinti politinį ir karinį spaudimą Kim Jong Unui, ar pasiūlyti daugiau nuolaidų.
„Viena iš problemų yra ta, kad administracija, atrodo, nenori prisiminti istorijos. Tai penktas kartas, kai deramės su Šiaurės Korėja dėl branduolinių ginklų, ir istorija kiekvieną kartą buvo maždaug tokia pati“, – teigė nepriklausomas Meino valstijos senatorius Angusas Kingas.
A.Kingas: „Viena iš problemų yra ta, kad administracija, panašu, nenori prisiminti istorijos. Tai penktas kartas, kai deramės su Šiaurės Korėja dėl branduolinių ginklų, ir istorija kiekvieną kartą buvo maždaug tokia pati.“
Naujojo Hempšyro senatorė demokratė Jeanne Shaheen mano, kad ši diplomatinė nesėkmė „sufleruoja nepakankamą prezidento pasiruošimą susitikimui“.
D.Trumpo administracija su tokiais kaltinimais nesutinka.
„Tai sudėtingas procesas, tačiau jis vis tiek juda tinkama linkme“, – teigė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley.
Neatsakomi klausimai
Kyla klausimas, kiek tvari yra administracijos retorika, esą ji sustabdė Pchenjano branduolinių ginklų ir balistinių raketų grėsmę bei susigrąžino Korėjos kare žuvusių JAV karių palaikus.
CNN rašo, kad nors Šiaurės Korėjos nuolaidos – sveikintinos, akivaizdu, jog Pchenjano ginklų arsenalas iš esmės nepasikeitė.
Savo ruožtu D.Trumpas, siekdamas išsaugoti įvaizdį, pradėjo kaltinti Kiniją, kad ji ėmė atlaidžiau žvelgti į Šiaurės Korėją: esą tai – priemonė padidinti spaudimą JAV prekybos kare.
Antradienį atšaukus M.Pompeo vizitą, gynybos sekretorius Jamesas Mattisas paskelbė, kad JAV nebeatšauks karinių pratybų Korėjos pusiasalyje. Toks D.Trumpo Kim Jong Unui Singapūre duotas pažadas šokiravo paties JAV prezidento administraciją.
Įšalę diplomatiniai procesai D.Trumpui kelia daugybę esminių klausimų: ar susitikimas Singapūre dabar vaizduojamas kaip siaubinga prezidento klaida? Ar D.Trumpui teks sumokėti politinę kainą už tai, kad jis bandė įtikinti amerikiečius, esą per kelias valandas Singapūre išsprendė branduolinę krizę? Kokie įvykiai vėl galėtų sukelti konfrontaciją?
Pasak CNN, sunku nuspėti, kas vyks toliau, kadangi administracijos politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu yra beveik tokia pat sunkiai suprantama, kaip ir uždariausios pasaulio valstybės manevrai.
Kol kas nežinoma, ar Kim Jong Unas imsis diplomatinių priemonių, ar su D.Trumpu elgsis griežtai suprasdamas, kiek savo prestižo JAV prezidentas investavo į šį procesą.
Be to, neaišku, ar derybų metu D.Trumpas ir jo komanda pasakė esantys atviri judėti Šiaurės Korėjos ir Korėjos karą užbaigiančios sutarties pripažinimo link, o mainais besitikintys Pchenjano branduolinio nusiginklavimo.
Antraip neatrodo, kad Šiaurės Korėja pasiūlys reikšmingų nuolaidų.
Impulsyvumo grėsmė
CNN teigimu, D.Trumpas, iš dalies tam, kad išvengtų staigios nacionalinio saugumo krizės prieš lapkričio rinkimus į Kongresą, nori išsaugoti diplomatinius ryšius.
Penktadienį D.Trumpas vėl bandė priminti neva gerus Singapūre užmegztus santykius su Šiaurės Korėjos tironu.
„Norėčiau perduoti šilčiausius linkėjimus ir pagarbą pirmininkui Kimui. Tikiuosi greitu metu jį vėl pamatyti“, – tviteryje rašė prezidentas.
Panašu, kad tiek Kim Jong Unas, tiek D.Trumpas turi stiprių politinių motyvų išlaikyti diplomatinius kanalus atvirus. Vadinasi, D.Trumpo sprendimas surengti susitikimą, nepaisant griežtos kritikos, galiausiai gali atsipirkti.
„Tai buvo netradicinė strategija, tačiau kartais netradicinės strategijos veikia“, – teigė Masačusetso technologijų instituto Saugumo studijų programos Šiaurės Korėjos branduolinės diplomatijos ekspertas Jimas Walshas.
Pasak J.Walsho, niekada nebuvo realu, kad Šiaurės Korėja paklausys JAV ir vienašališkai atsisakys branduolinio arsenalo. O didžiausia rizika šiuo metu slypi impulsyviose Kim Jong Uno ir D.Trumpo asmenybėse.
CNN rašo, kad D.Trumpas garsėja jautria reakcija į tai, kas gali pakenkti jo reputacijai, ar jei jaučia nepagarbą jo pasiekimams.
Todėl Kim Jong Unui bus labai svarbu pernelyg nespausti JAV prezidento, taip pat neleisti jam pagalvoti, kad Šiaurės Korėja naudojasi D.Trumpu.
