Sekmadienio žemės drebėjimas buvo stipriausias šalyje per beveik 36 metus. Šįkart aukų, regis, išvengta – skirtingai nei rugpjūtį, kai tame pačiame regione žuvo beveik 300 žmonių. Tiesa, apie 20 žmonių buvo sužeisti.
Kita vertus, manoma, kad išvengti aukų padėjo būtent tai, jog regione iš pažeidžiamų pastatų šį rudenį jau buvo evakuota daugybė žmonių. Tolentino miestelyje iš griuvėsių buvo ištraukti trys gyvi žmonės.
Pastatai dabar nestabilūs, o grėsmę jiems kelia ir pakartotiniai požeminiai smūgiai. Pavyzdžiui, pirmadienį paryčiais vieno smūgio stiprumas siekė 4,2 balo.
Arčiausiai žemės drebėjimo epicentro buvo senovinis Norčos miestas. Nors kai kurie jo gyventojai nusprendė likti namuose, kiti pirmadienio naktį praleido palapinėse ir laikinose prieglaudose.
„Tikrai neįsivaizduosiu savęs pasiliekančio čia. Nebėra mokyklos, bažnyčios, policijos nuovados. Nebėra nieko“, – teigė Norčos gyventojas Stefano Boldrini, dabar su 8 metų dukra apsistojęs mikroautobuse.
Tuo metu Tolentino meras Giuseppe Pezzanesi pareiškė, kad miesteliui sekmadienis buvo „juodžiausia diena istorijoje“.
„Žala yra neatitaisoma. Tūkstančiai žmonių gatvėse išsigandę verkia“, – teigė meras.
Per Italijos centrinį regioną eina Apeninų sprūdžių juosta. Čia įvyko jau dešimtys stiprių žemės drebėjimų.
M.Renzi: „Mano žinia žmonėms tokia: atstatysime visus namus, visas bažnyčias, visas komercines struktūras. Dėl pajėgumų problemų nėra.“
Italijos premjeras Matteo Renzi pirmadienį vadovavo ministrų kabineto posėdžiui, kuriame buvo aptariamos būsimos pastangos atstatyti po žemės drebėjimo nukentėjusius regionus.
„Mano žinia žmonėms tokia: atstatysime visus namus, visas bažnyčias, visas komercines struktūras. Dėl pajėgumų problemų nėra“, – jau sekmadienį žadėjo M.Renzi.
Europos Komisija praėjusią savaitę sukritikavo Italiją dėl siūlomo 2017 metų biudžeto, kurio deficitas turėtų siekti 2,3 proc. Briuselyje nustatytas 1,8 proc. limitas.
Roma atsikirto teigdama, kad šalis negali neišlaidauti, nes susiduria su išskirtinėmis aplinkybėmis – būtent žemės drebėjimais ir migrantų krize. Kaip teigė finansų ministras Pieras Carlo, jei ne šios krizės, biudžeto deficitas būtų mažesnis.
