Kariuomenei šiuo metu sunku surinkti pakankamai karių visoms pozicijoms užimti. Vykdant pokyčius daugiausia bus naikinamos šiuo metu neužimtos pareigybės, o ne mažinami karių skaičiai. Tarp tokių pareigybių yra Irako ir Afganistano karų metu padaugėjusių darbo vietų kovai su sukilėliais – šiandien jos nėra tokios reikalingos.
Kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgose skaičius bus mažinamas maždaug trimis tūkstančiais.
Tačiau tuo pat metu pagal parengtą planą bus pridėta apie 7,5 tūkst. karių kitoms svarbioms misijoms, įskaitant oro gynybos ir kovos su dronais padalinius, ir penkias naujas operatyvines pajėgas visame pasaulyje, turinčias geresnius kibernetinius, žvalgybos ir tolimųjų smūgių pajėgumus.
Armijos sekretorė Christine Wormuth (Kristin Vormut) sakė, kad ji ir armijos vadas generolas Randy George'as (Rendis Džordžas) stengėsi sumažinti neužimtų arba perteklinių vietų skaičių.
„Mes atsitraukiame nuo kovos su terorizmu ir kovos su sukilėliais. Norime būti pasirengę didelio masto kovinėms operacijoms, – antradienį žurnalistams sakė Ch. Wormuth. – Taigi, pažvelgėme, kur yra pajėgų struktūros dalys, kurios, pavyzdžiui, buvo labiau susijusios su kova su sukilėliais ir kurių mums nebereikia.“
R. George'as pridūrė, kad norima atsisakyti dalykų, kurie, kaip manoma, nepadėtų sėkmingai veikti mūšio lauke ateityje.
Šis sprendimas susijęs su tuo, kad kariuomenė jau daugelį metų negali užpildyti tūkstančių tuščių etatų. Pagal iki šiol buvusią tvarką kariuomenėje gali būti iki 494 tūkst. karių, tačiau bendras tikrąją karinę tarnybą atliekančių karių skaičius šiuo metu yra apie 445 tūkstančiai.
Pagal naująjį planą per ateinančius penkerius metus bus siekiama turėti 470 tūkst. karių.
Apie kariuomenės persitvarkymą kalbama po du dešimtmečius trukusių karų Irake ir Afganistane, dėl kurių kariuomenė buvo priversta greitai ir smarkiai plėstis, kad užpildytų į mūšio lauką siunčiamas brigadas. Tai apėmė didžiulę kovos su sukilėliais misiją, skirtą kovai su „al Qaeda“, Talibanu ir „Islamo valstybe“ (IS).
Laikui bėgant kariuomenės dėmesys vis labiau krypo į konkurenciją su tokiomis varžovėmis kaip Kinija ir Rusija bei Irano ir Šiaurės Korėjos keliamas grėsmes. Karas Ukrainoje parodė, kad reikia daugiau dėmesio skirti oro gynybos sistemoms ir aukštųjų technologijų pajėgumams siekiant ir naudoti, ir atremti oro bei jūrinius dronus.