Pasak leidinio, ES ambasadoriai bandė išeiti iš aklavietės dėl to, kaip įgyvendinti planą bendrai pirkti šaudmenis Ukrainai kovoje su Rusija. Pagal idėją ES šalys susivienys ir paims pinigų iš bendro fondo, kad per ateinančius 12 mėnesių padėtų Kyjivui pristatyti iki 1 mln. šaudmenų.
Nors ES vadovai pritarė šiai schemai ir net skyrė 2 mlrd. eurų jai finansuoti, šalys nesutaria, kaip išleisti 1 mlrd. eurų, skirtų bendroms sutartims.
Prancūzija siekia, kad pinigai būtų skiriami tik ES gamintojams. Tuo metu vyksta diskusijos, ar įtraukti į pirkimų ir kompensavimo mechanizmą įmones iš tokių šalių kaip JAV ir Jungtinė Karalystė.
Trečiadienį vykusiame susirinkime kilo nusivylimas. Pasak trijų diplomatų, Prancūzijos ambasadorius ES apkaltino savo kolegą Lenkijoje, kad šis spaudoje kaltina Paryžių trukdant pasiekti galutinį susitarimą. Prancūzijos pareigūnas, pridūrė diplomatai, pabrėžė, kad Paryžius tiesiog elgiasi pragmatiškai, ir pažymėjo, kad ES šalys jau susitarė kitą 1 mlrd. eurų skirti kompensacijoms už Ukrainai dovanotą amuniciją.
Kompromisiniame dokumente apsiribota būsimomis sutartimis tik su „Sąjungoje ir Norvegijoje įsisteigusiais ekonominės veiklos vykdytojais“.
Lenkijos pareigūnas atkirto, sakydamas, kad Prancūzija tik apsunkina dabartines derybas.
Galiausiai įsikišo švedai, bandydami rasti kompromisą. Ši šalis šiuo metu pirmininkauja ES, todėl jai suteikti įgaliojimai spręsti nesutarimus ES Taryboje. Švedijos pareigūnai pasiūlė atnaujintą tekstą, su kuriuo susipažino „Politico“ ir kuriame bandoma pritarti abiem pusėms.
Kompromisiniame dokumente apsiribota būsimomis sutartimis tik su „Sąjungoje ir Norvegijoje įsisteigusiais ekonominės veiklos vykdytojais“, tačiau į jį įtraukta eilutė, kad direktyva neturėtų tapti precedentu.
Kai kurie diplomatai mano, kad naujuoju tekstu per daug pataikaujama Prancūzijai, o kiti svarstė, kad jis atveria naujų klausimų dėl to, kokios įmonės ar subrangovai turėtų dalyvauti. Vis dėlto buvo ir atsargių optimizmo apraiškų.
„Daugumai valstybių narių dabar belieka teisiškai patikrinti naująjį tekstą savo sostinėse. Turime gerą pagrindą būsimam susitarimui“, – sakė vienas iš diplomatų.
Dabar derybos greičiausiai bus tęsiamos kitą savaitę, o tai reiškia, kad ES užsienio reikalų ministrai neturės susitarimo, kai pirmadienį Liuksemburge susitiks aptarti karo padėties. Tikimasi, kad dėl nuolatinio vėlavimo bus reiškiamas nepasitenkinimas.
Trys pirkimų etapai
Bendras šaudmenų pirkimo planas yra dalis trijų etapų proceso, kurį ES vadovai patvirtino praėjusį mėnesį, tikėdamiesi greitai gauti Ukrainai labai reikalingų šaudmenų.
Vienas iš pagrindinių ES pareigūnams susirūpinimą keliančių klausimų tebėra nuolatinis nuogąstavimas, kad Europos gynybos pramonė gali būti nepajėgi per 12 mėnesių pristatyti Ukrainai 1 mln. šaudmenų.
Pirmuoju etapu ES šalys perduos Kyjivui šaudmenis iš savo atsargų, o antruoju etapu bus vykdomi bendri pirkimai. Trečiuoju etapu siekiama užtikrinti, kad ES gamintojai būtų pajėgūs patenkinti Europos gynybos poreikius.
Pasak pareigūnų, šie trys etapai yra tarpusavyje susiję ir siekiama, kad jie vyktų beveik vienu metu.
Pasak vieno iš diplomatų, vienas iš pagrindinių ES pareigūnams susirūpinimą keliančių klausimų tebėra nuolatinis nuogąstavimas, kad Europos gynybos pramonė gali būti nepajėgi per 12 mėnesių pristatyti Ukrainai 1 mln. šaudmenų.
„Taigi, kuo griežtesnes formuluotes dabar įtrauksime, tuo sunkiau bus pasiekti mūsų tikslą“, – teigė antrasis diplomatas.
