Diskusijos Europos Komisijos narių kolegijoje vyko po šeštadienį įvykusio netikėto Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen vizito į Kyjivą, kur ji su prezidentu Volodymyru Zelenskiu aptarė Ukrainos prašymą dėl narystės. Tai buvo antroji U.von der Leyen kelionė į Ukrainos sostinę nuo vasario pabaigoje prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos.
V.Zelenskis ir kiti Ukrainos pareigūnai pasisakė už oficialų pripažinimą ES šalimi kandidate, sakydami, kad toks pripažinimas būtų nepalyginamai svarbus karo laikų moralinis postūmis. Jie ne kartą pažymėjo, kad nuo 2013–2014 m. Maidano revoliucijos Ukrainos piliečiai ne kartą rizikavo savo gyvybėmis – ir iš tiesų tūkstančiai jų jau žuvo – kovodami už laisvą, demokratinę ateitį ES.
Pareigūnai, susipažinę su EK narių diskusijomis, teigė, kad buvo labai gerai suprastos ukrainiečių aukos ir aiškiai pripažinta būtinybė pasiųsti tvirtą žinią Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad jis prarado bet kokią galimybę susigrąžinti Ukrainą į savo tariamą įtakos sferą.
„Komisija nepamiršta, kad Ukraina yra vienintelė šalis Europoje, kurioje žuvo žmonės, į kuriuos buvo šaudoma, nes jie gatvėse nešė ES vėliavas, – sakė vienas aukšto rango pareigūnas. - Dabar mes negalime jiems pasakyti: „Atsiprašau, vaikinai, jūs mojavote ne tomis vėliavomis.“
Kad Ukraina būtų pripažinta šalimi kandidate, galiausiai turi vieningai pritarti 27 Europos Vadovų Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovai, kurie šį klausimą turėtų svarstyti kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime. Pareigūnai ir diplomatai teigė, kad bent trys šalys vis dar prieštarauja.
Ukrainos kandidatūros šalininkai teigė, kad bet koks delsimas suteikti kandidatės statusą labai demoralizuotų Ukrainą, nes įsiveržusios Rusijos pajėgos ir toliau užima dideles šalies pietų ir rytų teritorijas ir siekia užkariauti visą rytinį Donbaso regioną.
Pastarosiomis savaitėmis kai kurie vadovai, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, siūlė, kad būtų naudingiau suteikti Ukrainai tam tikrą laikiną statusą, kuris sustiprintų jos santykius su ES. E.Macronas yra sakęs, kad net jei Ukraina būtų pripažinta šalimi kandidate, pagal galiojančias stojimo procedūras prireiktų daugiau nei dešimtmečio, kad Ukraina įstotų į bloką.
Prancūzija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES Tarybai, todėl jai tenka pagrindinis vaidmuo rengiant debatus Europos Vadovų Taryboje.
Moldova ir Gruzija taip pat pateikė paraiškas dėl kandidatės statuso, o pareigūnai teigė, kad EK nariai iš esmės palankiai vertino Moldovą, kurioje šiuo metu veikia tvirtai ES palaikanti vyriausybė, tačiau mažiau pasitikėjo Gruzija, kuri pastaraisiais metais kentėjo nuo plačiai paplitusios politinės suirutės ir pastebimo demokratijos atsilikimo.
Diskusijose dėl Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos kandidatės statuso daugelis ES pareigūnų ir diplomatų atkreipė dėmesį į Vakarų Balkanų šalys, įskaitant Šiaurės Makedoniją, kuri 2005 m. buvo paskelbta šalimi kandidate, Juodkalniją, kuriai šis statusas suteiktas 2008 m., ir Serbiją bei Albaniją, kurios kandidatėmis pripažintos 2009 m., lėtą judėjimo link stojimo į ES tempą.
Pirmadienį vykusiose komisarų diskusijose buvo paliesti platesni klausimai, susiję su tuo, kaip ateityje galėtų atrodyti išsiplėtusi ES, įskaitant tai, ar ir toliau bus po vieną komisarą iš kiekvienos valstybės narės. Diskusijoje taip pat kalbėta apie galimybę, kad artėjančiame aukščiausiojo lygio susitikime kai kurie ES vadovai gali bandyti nustatyti sąlygas Ukrainos kandidatūrai arba grįžti prie idėjos suteikti kokį nors naują vardą, kuris būtų ne oficialus kandidatas.
