„Politico“: Europos Sąjunga rezga planus, kaip pastatyti Vengriją į vietą

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios reguliariai „stumia Europos Sąjungą prie uolos krašto“, skelbia leidinys „Politico“. Tuo metu diplomatai baiminasi, kad jo priešiškumas Ukrainai „pagaliau nustums bloką per kraštą“, ir šiuo metu ieško būdų, kaip gruodžio mėn. vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu atmesti Budapešto veto Kyjivui.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas / „AFP“/„Scanpix“

Leidinys prognozuoja „bręstančią politinę krizę“, kuri gali įsiplieksti gruodžio 14–15 d. vyksiančiame ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikime, kai „tikimasi, kad ES vadovai priims istorinį sprendimą dėl Ukrainos stojimo į Sąjungą“ ir „sudarys svarbų biudžeto susitarimą“, pagal kurį per ateinančius ketverius metus Kyjivui bus suteikta 50 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų.

„Susitikimas turėtų būti signalas JAV, kad, nepaisant politinio blaškymosi dėl karo Artimuosiuose Rytuose, ES yra visiškai įsipareigojusi Ukrainai“, – pažymėjo žurnalistai.

V.Orbanas laukė, kol Europa supras, kad karo Ukrainoje laimėti neįmanoma ir kad Kyjivas turi daryti nuolaidas. Dabar jis jaučia, kad ateina jo laikas, nes viešoji daugelio ES šalių nuomonė rodo, kad nuovargis dėl Ukrainos auga.

Pasak „Politico“, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras gali šiam planui įkišti pagalį į ratus, nes jau dabar reikalauja sustabdyti visą politinį ir finansinį procesą, kol valstybių narių lyderiai nesutiks peržiūrėti planuojamos paramos Ukrainai.

„Tai kelia didžiulį galvos skausmą ES vadovams. Nepaisant to, kad Vengrijoje gyvena tik 2 proc. visų ES gyventojų, V.Orbanas gali paversti bloką įkaitu, nes ES privalo vieningai priimti svarbius strateginius sprendimus“, – teigia „Politico“.

Ne pirmas kartas

Tai – ne pirmas kartas, kai Vengrijos premjeras kišasi į bloko darbą. „Politico“ žurnalistai išskyrė pavyzdį, jog V.Orbanas „nuo 2014 m., kai Vladimiras Putinas aneksavo Krymą, buvo aršiausias sankcijų Rusijai priešininkas“.

Tačiau, pasak su žurnalistais kalbėjusių diplomatų ir bloko pareigūnų, šį kartą viskas yra kitaip.

„Artėjame prie didelės krizės“, – pareiškė vienas bloko pareigūnas, norėjęs likti anonimišku.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas Pekine
„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas Pekine

Tuo metu kitas ES diplmatas įspėjo, kad tai gali būti „viena sudėtingiausių situacijų Europos Vadovų Tarybų istorijoje“.

Budapešto politinio kapitalo instituto direktorius Peteris Kreko leidiniui „Politico“ sakė, kad V.Orbanas žaidžia ilgalaikėje perspektyvoje.

„V.Orbanas laukė, kol Europa supras, kad karo Ukrainoje laimėti neįmanoma ir kad Kyjivas turi daryti nuolaidas. (...) Dabar jis jaučia, kad ateina jo laikas, nes viešoji daugelio ES šalių nuomonė rodo, kad nuovargis dėl Ukrainos auga“, – paaiškino jis.

Situacijos sprendimas

„Politico“ išskyrė, kad teoriškai „ant stalo yra branduolinis variantas“ – pašalinti Vengriją iš bloko politinių sprendimų. Tačiau valstybės narės mano, kad šis „avarinis mygtukas“ yra toksiškas, nes sukurtų ES susiskaldymo precedentą.

„Kol kas atrodo, kad Europos lyderiai laikosi savo įprasto požiūrio, t. y. pataikauja ES blogiukui, bandydami rasti kompromisą“, – dėsto straipsnio autoriai.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis, kuriam pavesta tarpininkauti sudarant susitarimus tarp 27 vadovų, vadovauja vadinamajam „tyliai švelniam kompromiso siekimui“. Neseniai jis atvyko į Budapeštą, kur dvi valandas intensyviai diskutavo su V.Orbanu.

„Nors susitikimo metu nebuvo pasiektas tiesioginis proveržis, buvo naudinga suprasti V.Orbano susirūpinimą“, – komentavo kitas ES pareigūnas.

Kai kurie diplomatai Vengrijos premjero grasinimus aiškino kaip strategiją didinti spaudimą Europos Komisijai, kuri V.Orbano šaliai neskiria 13 mlrd. eurų ES lėšų dėl susirūpinimo, kad šalis pažeidžia ES teisinės valstybės standartus.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda, Viktoras Orbanas ir Jensas Stoltenbergas
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda, Viktoras Orbanas ir Jensas Stoltenbergas

Tačiau kiti teigė, kad būtų klaida apsiriboti tiesioginio lėšų gavimo taktika. ES atstovai pripažino, kad V.Orbanas jau seniai kvestionuoja ES strategiją Ukrainos atžvilgiu, tačiau iš esmės buvo ignoruojamas.

„Galbūt mes neturėjome pakankamai laiko iš tikrųjų išklausyti (V.Orbano – 15min)“, – su „Politico“ įžvalgomis pasidalijo vienas iš šaltinių.

Izoliacija didėja

Kaip pabrėžė leidinys, partijos „Fidesz“ lyderis V.Orbanas yra vis labiau izoliuojamas Briuselyje. Jo izoliaciją sustiprina ir į Lenkiją grįžęs proeuropietiškas ir antirusiškas lyderis Donaldas Tuskas. Tai, kaip pažymima straipsnyje, „tik sustiprins V.Orbano, kaip vienišo, iššaukiančio priešininko, statusą“.

„Neliko nė vieno, kuris galėtų palaikyti V.Orbaną“, – pareiškė trečiasis ES pareigūnas, pabrėždamas, kad tai, deja, netrukdo jam „pakenkti ES iš vidaus“.

Augant nusivylimui tokiu susiskaldymu, ES vadovai svarsto, kaip elgtis su Vengrijos keliama grėsme.

Briuselyje vyrauja nuomonė, kad 7-asis straipsnis Budapešte gali pakurstyti populizmą ir ilgainiui net sukelti „sniego gniūžtės efektą“, dėl kurio Vengrija neplanuotai pasitrauktų iš bloko.

Anot „Politico“, „Briuselis galėtų imtis didelių priemonių“ ir prieš Vengriją taikyti vadinamąją ES 7-ojo straipsnio procedūrą, kurios gali būti griebiamasi, kai manoma, kad šalis-narė gali pažeisti pagrindines bloko vertybes.

„Ši procedūra kartais vadinama ES „branduoline galimybe“, nes apima pačią griežčiausią politinę sankciją, kurią blokas gali taikyti valstybei narei, – balsavimo teisių sustabdymą priimant ES sprendimus“, – rašoma straipsnyje.

Tačiau ES baiminasi toli siekiančių pasekmių, todėl, pasak žurnalistų, Vengrijos atžvilgiu ši galimybė vertinama santūriai.

„Kai 2000 m., kitą dieną po to, kai Austrijos kraštutinių dešiniųjų lyderio Jorgo Haiderio partija prisijungė prie koalicijos, ES vadovai įvedė „diplomatines sankcijas“ prieš Austriją, tačiau to pasekmės buvo priešingos. Daugelis austrų supyko dėl ES kišimosi, o prieš ES nukreiptos nuotaikos smarkiai išaugo. Vėliau tais pačiais metais sankcijos buvo atšauktos“, – vieną iš tokių veiksmų pavyzdžių priminė straipsnio autoriai.

„Politico“ pažymėjo, kad šiuo metu Briuselyje vyrauja nuomonė, kad 7-asis straipsnis gali sukelti panašią neigiamą reakciją Budapešte, pakurstyti populizmą ir ilgainiui gal net sukelti „sniego gniūžtės efektą“, dėl kurio Vengrija neplanuotai pasitrauktų iš bloko.

„Reuters“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas
„Reuters“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas

Kaip apeiti V.Orbaną?

Atsižvelgdami į šiuos nuogąstavimus, diplomatai bando rasti būdų, kaip aukščiausiojo lygio susitikime apeiti Vengrijos veto dėl Ukrainos. Vienas iš variantų – 2024–2027 m. Ukrainai skirtą 50 mlrd. eurų sumą kasmet padalyti į mažesnes sumas, leidiniui aiškino trys pareigūnai.

„Tačiau kritikai įspėja, kad šis variantas neatitiktų tikslo užtikrinti didesnį nuspėjamumą ir tikrumą su sunkumais susiduriantiems Ukrainos viešiesiems finansams. Be to, tai būtų bloga politinė žinia: jei ES negali prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų Ukrainai, kaip ji gali tikėtis, kad JAV padarys tą patį?“ – aiškino „Politico“.

Tokia pat dilema kyla ir dėl planuojamos ES karinės pagalbos.

„ES šalys galėtų pasinaudoti dvišaliais susitarimais, o ne ES struktūromis, tokiomis kaip Europos taikos fondas, kad nusiųstų karinę pagalbą Ukrainai, iš esmės taip įšaldant Budapeštą. Tačiau tai reikštų, kad ES kaip tokia neturi jokio vaidmens tiekiant ginklus, o tai yra bejėgiškumo pripažinimas, kurį sunku nuryti ir kuris kenkia ES vienybei Kyjivo atžvilgiu“, – pabrėžė straipsnio autoriai.

Lukas Balandis/BNS nuotr. Gabrielius Landsbergis
Lukas Balandis/BNS nuotr. Gabrielius Landsbergis

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis „Politico“ sakė, kad „akivaizdžiai“ didėja susirūpinimas dėl ES politinės paramos Ukrainai – „iš pradžių tai buvo Vengrija, dabar vis daugiau šalių abejoja, ar yra išeitis“.

Dar viena galimybė

Anot leidinio, dar liko kita galimybė: tai klasikinis ES variantas. Viską mesti ir atidėti svarbiausius politinius sprendimus dėl Ukrainos iki kitų metų pradžios. Pavyzdžiui, be Vengrijos, Berlynas šiuo metu taip pat kovoja su pasekmėmis to, kad Vokietijos aukščiausiasis teismas atšaukė 60 mlrd. eurų iš klimato fondo, taip padarydamas didžiulę skylę biudžete.

Kita vertus, rašoma straipsnyje, toks delsimas taip pat paskatintų pasakojimus apie ES vienybės griūtį, atkreipė dėmesį vienas iš leidinio šaltinių. Tačiau „realiame pasaulyje tai nebūtų problema, nes Ukrainos biudžetui iki 2024 m. kovo mėn. viskas bus gerai“.

„Artėjant rinkimams nebus lengviau. Volodymyrui Zelenskiui egzistenciškai svarbu išlaikyti kovinę dvasią mūšio lauke“, – leidiniui sakė ES pareigūnas, pabrėždamas, kad, kalbant apie Ukrainą, svarbu priimti greitus sprendimus.

Diplomatas: Vengrai neklausia V.Orbano, kodėl, jei Europos Sąjunga yra daug blogesnė už SSRS, jis neišeina...

Tačiau Briuselis vis labiau nerimauja dėl V.Orbano ilgalaikės žaidimo taktikos. Iš Budapešto nuolat plūsta atakos prieš Briuselį įvairiais klausimais – nuo demokratijos trūkumo iki kultūrinių karų dėl ES migracijos politikos. Naujausias pavyzdys – agresyvi euroskeptiška reklaminė kampanija, kurios plakatai nukreipti prieš pačią Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.

„Niekas nesijaučia patogiai dėl to, kas vyksta Vengrijoje. Tai labai sunku priimti, turint omenyje kampaniją, kurią V.Orbanas vykdo prieš ES ir prieš (Europos Komisijos – 15min) prezidentę. Tačiau vengrai neklausia V.Orbano, kodėl, jei Europos Sąjunga yra daug blogesnė už SSRS, jis neišeina?“ – komentavo už biudžetą atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas.

Žurnalistai pažymi, kad Vengrijos premjeras „atrodo, labiau nori perimti ES iš vidaus, o ne palikti laivą“, kaip tai padarė Jungtinė Karalystė.

„V.Orbanas žaidžia ilgą žaidimą. Turėdamas Wildersą (Geertą, Nyderlandų Atstovų Rūmų narį – 15min.), dar vieną ar du kraštutinių dešiniųjų lyderius Europoje ir galimą Donaldo Trumpo sugrįžimą perspektyvoje, jis netrukus gali būti mažiau izoliuotas, nei mes visi manome“, – niūriai reziumavo trečiasis su „Politico“ kalbėjęs ES pareigūnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų