Toks veiksmas būtų laikomas akivaizdžiu Jungtinių Tautų sankcijų pažeidimu, tačiau galimai padėtų Maskvai papildyti išsekusias raketų atsargas.
Siekdamas įsigyti didelius kiekius amonio perchlorato (AP), kuris yra pagrindinė raketoms naudojamo kietojo kuro sudedamoji dalis, Iranas vedė derybas su abiejų šalių pareigūnais ir vyriausybių kontroliuojamais subjektais, įskaitant valstybinę Rusijos cheminių medžiagų gamintoją „FKP Anozit“.
Su leidiniu kalbėję diplomatai teigė, kad deryboms dėl AP įsigijimo Pekine vadovavo Irano diplomatas Sajjadas Ahadzadehas, kuris yra Teherano patarėjas technologijų klausimais Kinijoje ir platesniame regione. Tačiau diplomatai teigė nežinantys, kokios Kinijos bendrovės dalyvavo derybose.
-
„Skraidančiais mopedais“ vadinami iranietiški dronai „Shahed-136“: ką apie juos žinome?
-
Irano dronų gamintojui pritaikytos sankcijos dėl tiekimo Maskvai
-
Iranas tiekia Rusijai modifikuotus dronus: sprogmenys viduje didina žalą Ukrainos infrastruktūrai
-
J.Bidenas: JAV nesiekia konflikto su Iranu
-
Ukrainos žvalgyba atskleidė, kas yra iraniečių „Shahed“ dronų viduje
Tikslus AP kiekis, kurį Iranas siekia įsigyti, nėra aiškus, pastebėjo „Politico“, tačiau su jo planais susipažinę diplomatai apskaičiavo, kad jo užtektų tūkstančiams raketų, įskaitant „Zolfaghar“ raketą, kurios veikimo nuotolis siekia 700 km ir kurią pastaraisiais metais Artimuosiuose Rytuose naudojo tiek Iranas, tiek jo remiamos grupuotės.
Jei susitarimas bus įgyvendintas, kai kurios iš šių raketų gali būti panaudotos prieš Ukrainą, sakė anonimiškumo sąlygą reikalavę išlaikyti diplomatai.
Iranas yra tiekęs Rusijai vadinamųjų kamikadzių dronų, kuriais ji atakavo civilinius taikinius Ukrainoje, taip pat yra su Maskva pasidalinęs ne vienu patarimu, kaip apeiti tarptautines sankcijas, kurios jai taikomos dėl jos agresijos kaimyninėje valstybėje.
Derybos dėl AP įsigijimo pradėtos po to, kai po Maskvos pradėto totalinio karo prieš Ukrainą atšilo Irano, Rusijos ir Kinijos, kurias vienija priešiškumas JAV, santykiai.
Nors Kinija pastaraisiais mėnesiais tiekė Rusijai tam tikrą karinę įrangą, tačiau, pasak analitikų, ši parama iki šiol buvo kukli, iš dalies dėl to, kad Pekinas baiminasi supykdyti savo svarbiausius prekybos partnerius.
Tačiau spėjama, kad vienas iš būdų, kaip Kinija galėtų suteikti Maskvai didesnę paramą niekam apie tai nežinant, galėtų būti pagalba Rusijai per Iraną gauti AP.
Tai, kad Kinija gali svarstyti galimybę nepaisyti Jungtinių Tautų sankcijų, kurias ji pasirašė, kad padėtų Rusijos karo veiksmams, išduoda didelį Pekino susirūpinimą dėl savo sąjungininkės perspektyvų, teigė Vakarų analitikai.
Pagal 2015 m. priimtą JT rezoliuciją 2231 šalims draudžiama tiekti Iranui AP be JT Saugumo Tarybos pritarimo.
